Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-06-14 · Civilinė byla Nr. 2A-252-30/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-14
Bylos Nr.
2A-252-30/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Edmundas Jaras (pran.)
Atsakovas
B. C., L. C.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“
Trečiasis asmuo
Panevėžio miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-252-30/2007 Nuorašas

Teisėja Birutė Mėlinauskienė Civilinė byla Nr. 2A-252 Procesinio sprendimo kategorija 121.15;121.21

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Edmundo Jaro (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės,

sekretoriaujant Angelei Andriukonienei,dalyvaujant ieškovo atstovei V. Č.,atsakovui B. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimo pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“ ieškinį atsakovams B. C., L. C., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybei, duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl įsiskolinimo išieškojimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo atsakovus B. C. ir L. C. su sūnumi R. C., gim. (duomenys neskelbtini), iškeldinti iš savavališkai užimtų patalpų – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisti iš atsakovų solidariai 1540,58 Lt skolą už naudojimąsi savavališkai užimtu butu ir komunalines paslaugas ir priteisti iš atsakovų 50,00 Lt žyminį mokestį, bylos vedimo išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas UAB „Panevėžio būstas“ yra Panevėžio miesto savivaldybės paskirta, savivaldybei priklausančių gyvenamų namų administratoriumi. Ieškovas nustatė, kad atsakovas B. C. ir jo duktė L. C. su savo sūnumi R. C., gim. (duomenys neskelbtini), savavališkai užėmė Panevėžio miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai B. C. ir L. C. šiame bute neteisėtai gyvena nuo 1998 m., o atsakovės L. C. sūnus R. C. nuo 2005 m. lapkričio mėnesio. Gyvenamosios vietos šiuo adresu nedeklaravo nei vienas nurodytas asmuo. Atsakovai naudojasi visomis komunalinėmis paslaugomis, bet už buto nuomą ir už komunalines paslaugas nemoka. Buto nuomos sutartis tarp atsakovų ir Panevėžio miesto savivaldybės nesudaryta. Po daugkartinių raginimų atsakovai gera valia nesutinka išsikelti iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-03-13 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų B. C. ir L. C. ieškovo UAB „Panevėžio būstas“ naudai 1445,72 Lt skolos, 94,86 Lt delspinigių. Iškeldino B. C., L. C., R. C. iš savavališkai užimtos gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovai ginčo bute apsigyveno be jokio teisėto įstatyminio pagrindo. Jie nesudarė nuomos sutarties nei su butą administruojančiu ieškovu, nei su Panevėžio miesto savivaldybe. Atsakovai neneigia to fakto, kad apsigyveno bute be reikiamo leidimo ir be nuomos sutarties. Byloje įrodyta, kad atsakovai bute apsigyveno savavališkai, todėl yra pakankamas pagrindas juos iškeldinti iš neteisėtai užimamo buto. Spręsdamas atsakovų iškeldinimo iš buto klausimą, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovai ne tik savavališkai apsigyveno bute, bet ir piktybiškai, sistemingai ir labai ilgą laiką nemoka mokesčių už butą. Nors mokestis už butą yra vidutiniškai 20 Lt per mėnesį, atsakovai mokesčio nemoka beveik 10 metų. Iš pateikto paskaičiavimo matyti, kad ieškinio pareiškimo dienai už butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas sudaro 1445,72 Lt ir priskaičiuota 94,86 Lt delspinigių. Atsakovai pripažįsta, kad gyvena ieškovo administruojamame bute, tačiau mokesčių už jį nemoka, neneigia įsiskolinimo dydžio, prieštaravimų dėl skolos dydžio nepareiškė. Atsakovas B. C. paaiškino, kad gyvena iš atsitiktinių uždarbių, jam padeda jo duktė B. S. Atsakovė L. C. nurodė, kad yra dirbanti, gauna nuolatines pajamas, kurios su pašalpomis sudaro 600 Lt, bet už butą jokių mokesčių nemoka, nors kas mėnesį reikėtų sumokėti po 20 Lt mokestį. Atsakovai teigia, kad bute gyvena atsakovės L. C. mažametis sūnus R., gim. (duomenys neskelbtini), ir iškeldinus iš gyvenamųjų patalpų, būtų pažeistos jo teisės, nes vaikas liktų be būsto. Įtrauktos į bylą išvadai duoti institucijos Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė mano, kad tenkinus ieškinį dėl iškeldinimo, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės. Tačiau net ir tas faktas, kad bute gyvena vaikas, negali būti pagrindu atsisakyti ginti turto savininko nuosavybės teises. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, jų tarpe ir būstą, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kada vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių užtikrinti negali. Sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė L. C. yra darbingas ir dirbantis asmuo, jos teigimu, gauna didesnes nei 600 Lt per mėnesį pajamas, lizingo būdu yra įsigijusi šaldytuvą, moka už vaiko darželį, valstybė ją remia pašalpomis ir lengvatomis. Gaudama pajamas L. C. turi realią galimybę pasirūpinti savo ir savo vaiko būstu arba kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto ar bendrabučio suteikimo.

Šalies argumentai

Atsakovas B. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-13 sprendimą ir jo, jo dukros L. C. ir anūko R. C. neiškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje sprendimą prašo palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad 2007-03-13 teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas dėl materialinės teisės normų pažeidimo, todėl keistinas. Atsakovas nurodo, kad jis neturi kitos gyvenamosios vietos, kur galėtų išsikelti gyventi. Šiame bute gyvena neoficialiai nuo 1998 metų, nes nėra sudaręs nuomos sutarties su UAB „Panevėžio būstas“ ar Panevėžio miesto savivaldybe. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be atsakovo dar gyvena jo duktė L. C. su savo mažamečiu sūnumi R. C., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovus pagal teismo sprendimą iškeldinus iš buto, neturės kur gyventi ir nepilnametis vaikas R. C., t. y. jis neteks Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatytos vaiko teisės į būstą, kaip būtinos jo vystymuisi gyvenimo sąlygos. Apeliantas (atsakovas) mano, kad tuo bus pažeistas teisingumo ir protingumo principai numatyti CK 1.5 str., o taip pat Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktas. Atsakovas dar nurodo, kad jis pastovaus darbo neturėjo, gaunamų atsitiktinių pajamų sunkiai užtekdavo pragyvenimui. Su teismo priteista skola UAB „Panevėžio būstas“ už naudojimąsi neteisėtai užimtu butu 1445,72 Lt ir 94,86 Lt delspinigiais sutinka ir pažada pinigus sumokėti po trijų mėnesių, gavęs paskolą iš banko „Snoras“.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovo B. C. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka dėl sekančių motyvų. Atsakovo B. C. argumentas, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas yra nepagrįstas, nes Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikė įrodymų vertinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Be to, atsakovas pripažino ir neginčija faktų, kad neteisėtai gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir kad nemokėjo ir nemoka už butą bei jam suteiktas komunalines paslaugas mokesčių. Atsakovo pažadas sumokėti įsiskolinimą ieškovui vertintinas kritiškai, nes atsakovas pastovaus darbo neturi, gyvena iš atsitiktinių pajamų. Atsakovo teiginys, kad iškeldinus iš neteisėtai užimtų patalpų atsakovus bus pažeistos nepilnamečio anūko R. C. teisės neatitinka tikrovės, nes savo nepilnamečiais vaikais rūpintis ir jiems sudaryti normalias gyvenimo sąlygas privalo abu jo tėvai, o ne atsakovas B. C. Atsakovo duktė L. C. yra dirbanti ir gaunanti nuolatinį darbo užmokestį, todėl turi visas galimybes ir pareigą pasirūpinti savo sūnumi. Šios aplinkybės byloje yra įrodytos ir neginčijamos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas – CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 176, 185 str., 259–260, 263 str.). Sprendimą naikinti nėra pagrindo pagal atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jame nurodomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, sprendime išvardijo objektyvius įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias ieškinio pagrįstumą. Apylinkės teismas teisingai nustatė, kad atsakovai ginčo bute apsigyveno be jokio teisėto įstatyminio pagrindo. Jie nesudarė nuomos sutarties nei su butą administruojančiu ieškovu, nei su Panevėžio miesto savivaldybe, ką atsakovai pripažįsta. Byloje įrodyta, kad atsakovai bute apsigyveno savavališkai, todėl yra pakankamas pagrindas juos iškeldinti iš neteisėtai užimamo buto (CK 6.612 str., 4.98 str.) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Spręsdamas atsakovų iškeldinimo iš buto klausimą, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovai ne tik savavališkai apsigyveno bute, bet ir piktybiškai, sistemingai ir labai ilgą laiką nemoka mokesčių už butą, kurių dydis su delspinigiais yra teisingai paskaičiuotas. Patys atsakovai šių aplinkybių nė kiek neginčija. Pirmosios instancijos teismas sprendime motyvuotai ir vadovaudamasis įstatymais nurodė ir pripažino, kad nors bute gyvena atsakovės L. C. mažametis sūnus R., gim. (duomenys neskelbtini), vien šis faktas negali būti pagrindu atsisakyti ginti turto savininko nuosavybės teises. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, jų tarpe ir būstą, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kada vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių užtikrinti negali. Sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė L. C. yra darbingas ir dirbantis asmuo, kuri dirba ir gauna didesnes nei 600 Lt per mėnesį pajamas, lizingo būdu yra įsigijusi šaldytuvą, moka už vaiko darželį, o valstybė ją remia pašalpomis ir lengvatomis Gaudama tokias pajamas L. C. turi realią galimybę pasirūpinti savo ir savo vaiko būstu arba kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto ar bendrabučio byloje suteikimo įstatymo nustatyta tvarka. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šio sprendimo neskundžia atsakovė L. C., kuri turi mažametį sūnų ir kuris kartu su ja gyvena bute, iš kurio yra jie iškeldinami. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, nepažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų. Vaikas lanko vaikų darželį, o atsakovas B. C. nėra šio vaiko tėvas, jis nesudaro su L. C. vienos šeimos, dėl ko apelianto argumentai pakeisti sprendimą, kaip nurodyta apeliaciniame skunde yra paneigti, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas iš visų nustatytų paminėtų bylos aplinkybių padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas pateiktais įrodymai įrodė, kad atsakovai naudojasi ginčo patalpomis be jokio teisinio pagrindo, faktiškai elgiasi nesąžiningai. Taigi paminėtų įstatymų nuostatomis pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį (CPK 185 str.). Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalies, pralaimėjusios bylą (CPK 92–94, 98 str.), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str.1 d. 1 p. kolegija

Nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų B. C. ir L. C., kiekvieno po 6,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėEdmundas JarasLaimutė Sankauskaitė