- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- A-95-858/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02636-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-3, 47), prašydamas:
1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 10-8-IL-1976;
2) įpareigoti Vilniaus AVPK išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešioti) ir registruoti dujinį pistoletą (revolverį);
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad jis 2008 m. įsigijo mažos galios revolverį ME 38 Compact-G, kal. 380 ME GUM, Nr. 020165. Ginklo įsigijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintos teisės normos pareiškėjo turimą ginklą priskyrė prie D kategorijos ginklų, kurių įsigijimui leidimas nebuvo reikalingas. Nebuvo taikomi ir nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai pareiškėjo laikomas ginklas buvo priskirtas prie C kategorijos ginklų, kurių laikymui yra būtinas leidimas ir nustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Iki 2011 m. kovo 1 d. galiojęs Įstatymas nepriekaištingos reputacijos konstatavimą siejo ne tik su padaryto nusikaltimo sunkumu ir kaltės forma, kaip šiuo metu galiojantis Įstatymas, bet ir paskirtos bausmės dydžiu bei teistumo išnykimu. Taigi šiuo metu galiojantis Įstatymas nepagrįstai pablogina pareiškėjo padėtį, kadangi yra vertinami 15 metų senumo pareiškėjo netinkamą elgesį patvirtinantys faktai, nors baudžiamosios teisės doktrinos ir baudžiamojo kodekso prasme pareiškėjas yra laikomas neturinčiu teistumo. Nuo 1999 m. pareiškėjas daugiau teistas nebuvo, teistumas šiuo metu yra išnykęs, pareiškėjas laikosi įstatymų, gerbia visuomenėje nusistovėjusius papročius ir nedaro naujų nusikaltimų. Atitinkamai, pareiškėjui neturi būti taikomi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai.