- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- 2-1030/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Bufina“
- Atsakovas
- Laurinaičio firmai ,,Roleta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios Laurinaičio firmos ,,Roleta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties, kuria, civilinėje byloje Nr. B2-1906-553/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bufina“ ieškinį atsakovui Laurinaičio firmai ,,Roleta“ dėl bankroto bylos iškėlimo, atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Bufina“ kreipėsi į teismą prašydamas atsakovui Laurinaičio firmai ,,Roleta“ iškelti bankroto bylą. Bendraatsakovu nurodė individualios įmonės savininką R. L..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Laurinaičio firmai ,,Roleta“, įmonės administratoriumi paskyrė UAB ,,Tigesta“.
Šalies argumentai
Bankroto administratorius 2009 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Administratorius prašyme nurodė, kad antstolė P. Kisielienė, 2009 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. 0093/08/03943 perduodama teismui kitus vykdomuosius dokumentus, nusprendė perduoti notaro vykdomojo įrašo Nr. DP-7336 kopiją ir informuoti, kad pagal jį iš sutuoktinių L. išieškota 102 360,23 Lt suma bus paskirstyta išieškotojams. Administratoriaus teigimu, išieškotos, bet dar nepaskirstytos lėšos nuosavybės teise priklauso skolininkui, bankrutuojančios individualios įmonės ir jos savininkų kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 35 straipsnyje nustatyta tvarka, o realizuoti turtą ir paskirstyti lėšas turi teisę tik bankroto administratorius. Todėl bankroto administratorius prašė sustabdyti antstolės P. Kisielienės vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/08/03943, sustabdyti išieškotos 102 360,23 Lt sumos paskirstymą išieškotojams, įpareigoti antstolę pervesti išieškotą sumą į bankroto administratoriaus valdomą firmos ,,Roleta“ sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 15 d. nutartimi Laurinaičio firmos ,,Roleta“ bankroto administratoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad antstolė pilnai įvykdžiusi išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0093/08/03943 CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos individualiai įmonei padavimo. Todėl tolesni antstolės veiksmai – patvarkymas dėl lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, šių lėšų paskirstymas išieškotojams pripažintini finansinės prievolės įvykdymo veiksmais, atliktais dar iki pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vykdymo procese, pervedus išieškotas lėšas į antstolio specialiąją sąskaitą, skolininko nuosavybės teisės į jas pasibaigia ir pradedama baigiamoji vykdymo proceso stadija – išieškotų sumų paskirstymas ir išmokėjimas išieškotojams (CPK VI dalies LV skyrius).
Šalies argumentai
Bankrutuojančios Laurinaičio firmos ,,Roleta“ administratorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Išdėsto argumentus:
1. Išieškojimo procedūros vykdomojoje byloje buvo baigtos, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nepervedus lėšų išieškotojui, skolininko prievolė buvo tinkamai įvykdyta. Antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios išieškotos lėšos nuosavybės teise priklauso skolininkui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad patvarkymas dėl lėšų pervedimo į antstolio sąskaitą ir šių lėšų paskirstymas išieškotojams pripažintini finansinės prievolės įvykdymo veiksmais, atliktais dar iki pateikiant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
2. Antstolė nėra priėmusi patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Teismas netinkamai aiškino Įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai teigė, kad vykdomoji byla laikoma užbaigta turtą išieškojus ir realizavus, bet išieškotų lėšų dar nepaskirsčius išieškotojams. Teismo aiškinimas, kad išieškotas sumas leidžiama paskirstyti išieškotojams jau po bankroto bylos iškėlimo įmonei, pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą ir prieštarauja Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintam draudimui bankrutuojančiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
RUAB ,,Bufina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, su apelianto motyvais sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiama nutartimi teismas atmetė bankrutuojančios individualios įmonės administratoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti iš įmonės savininkų išieškotų sumų paskirstymą.
Bankroto instituto paskirtis yra apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, interesus, taip pat kreditorių teises ir interesus. Bankroto procedūra paprastai siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių interesus, tuo tikslu išviešinant nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti bei kartu sudarant sąlygas visiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata siejama su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Taigi, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla reikalavimas.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Laurinaičio firmai ,,Roleta“ teismui pateiktas 2009 m. sausio 12 d. Šiame pareiškime bendraatsakovu nurodytas ir įmonės savininkas R. L. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2009 m. balandžio 10 d.) įmonei iškelta bankroto byla. Iš byloje esančio 2009 m. gegužės 14 d. antstolės P. Kisielienės patvarkymo matyti, kad 2008 m. gruodžio 18 d. antstolei pateiktas vykdomasis įrašas Nr. DP-7336 dėl 100 573,06 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš R. L. ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0093/08/03943. 2008 m. gruodžio 22 d. antstolė priėmė patvarkymus dėl R. L. ir sutuoktinės V. L. piniginių lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą. Iki 2008 m. gruodžio 29 d. į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta, t. y. išieškota 102 360,23 Lt suma.
Kaip jau minėta vienas pagrindinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (ĮBĮ 35 str.). Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos teisminės laikinosios apsaugos priemonės ir 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas vykdyti išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės turto yra skirti užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto padalijimą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atsiskaitymas su bankrutuojančios įmonės kreditoriais pažeidžiant šiuos įstatyminius draudimus yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2005, 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-637/2006).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iki bankroto bylos iškėlimo išieškotos ir antstolio sąskaitoje esančios piniginės lėšos, po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo gali būti paskirstomos išieškotojams. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, kad piniginės lėšos iš R. ir V. L. į antstolės depozitinę sąskaitą išieškotos iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau po nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo išieškotos lėšos dar nebuvo paskirstytos išieškotojams. Atsižvelgiant į minėtas specialaus Įmonių bankroto įstatymo normas (9 str. 2 ir 3 d., 10 str. 7 d. 1 p., 35 str.) darytina išvada, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, tolesnis atsiskaitymas su kreditoriais galimas tik vadovaujantis Įmonių bankroto įstatyme nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Kitoks prievolės įvykdymas būtų neteisėtas.
Skundžiamoje nutartyje teismas teigia, kad iškėlus bankroto bylą antstolis bankroto bylą nagrinėjančiam teismui privalo perduoti vykdomuosius ir kitus su jais susijusius dokumentus tik tose vykdomosiose bylose, kurios nėra užbaigtos, t. y. bylose, kur turtas dar nėra išieškotas ir (ar) realizuotas. Tokiu būdu apygardos teismas padarė išvadą, kad vykdomoji byla yra baigiama išieškojus lėšas į antstolio sąskaitą bet jų dar nepaskirsčius išieškotojams. Išvada nepagrįsta. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, inicijavus bankroto bylą ir po jos iškėlimo, antstoliui, vykdančiam vykdomuosius dokumentus kitų kreditorių naudai jau pradėtose vykdomosiose bylose, neleidžiama areštuoto turto parduoti ar išieškoti iš šio turto, o yra privalu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduoti įmonės turto arešto bei vykdomuosius dokumentus. Šios įstatymo normos neturi būti suprantamos taip, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turi būti perduotos tik tos vykdomosios bylos, kuriose yra areštuotas ir dar nerealizuotas skolininko turtas, o vykdymo veiksmai bylose, kuriose išieškotos lėšos jau pervestos į antstolio specialią sąskaitą, gali būti tęsiami paskirstant lėšas išieškotojams. Priešingai, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo ar turto realizavimo draudimas ne bankroto byloje apima ir antstolio sąskaitoje esančių lėšų paskirstymą. Tokia išvada daroma, nes Įmonių bankroto įstatymas neišskiria ,,išieškotų lėšų paskirstymo“ sąvokos ir nėra pagrindo teigti, kad šioje vykdymo proceso stadijoje turi galioti išskirtinės taisyklės. Vien aplinkybė, kad Civilinio proceso kodekse normos, reglamentuojančios išieškotų lėšų paskirstymo tvarką ir išmokėjimo išieškotojams tvarką, yra surašytos atskirame kodekso skyriuje (LV), taip pat nereiškia šios vykdymo proceso stadijos išskirtinumo, nes visos kodekso normos yra sugrupuotos skyriais pagal atitinkamas proceso stadijas. Be to, CPK 626 straipsnio 3 punkte, kuriame nustatyta, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tokia išimtis nėra numatyta. O pagal CPK 632 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (1 punktas) ar persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (6 punktas). Visiškas bylos įvykdymas apima ir lėšų išmokėjimą bei vykdymo išlaidų paskirstymą, o byla baigiama priimant antstolio patvarkymą. Apygardos teismo išvada, kad po lėšų išieškojimo antstolio atliekami veiksmai - patvarkymas dėl lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, šių lėšų paskirstymas išieškotojams pripažintini ne vykdymo, o tik finansinės prievolės įvykdymo veiksmais, nepagrįsta įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju lėšos nebuvo paskirstytos, nes antstolė, kaip nurodyta jos 2009 m. gegužės 14 d. patvarkyme, dar vykdė CPK 666 str. ir VI dalies LV skyriuje reglamentuotas procedūras.
Nagrinėjamu atveju antstolė 2009 m. gegužės 14 d. patvarkymu perdavė Vilniaus apygardos teismui Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. DP-7336/2008 nuorašą ir informavo, kad išieškota 102 360,23 Lt suma bus paskirstyta išieškotojams. Antstolės sprendimas nestabdyti vykdomosios bylos ir tęsti vykdymo veiksmus - išieškotų lėšų paskirstymo procedūras, neatitinka aptarto teisinio reglamentavimo, kadangi po bankroto bylos įmonei ,,Roleta“ iškėlimo, atsiskaitymas su įmonės savininko ir bendraatsakovo R. L. kreditoriais galimas tik įmonės bankroto byloje. Todėl antstolė turi vykdomąją bylą sustabdyti, notaro vykdomąjį įrašą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 str. 3 p.), atlikti reikiamus baigiamuosius veiksmus ir priimti patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą (CPK 632 str. 1 d. 6 p.). Kadangi antstolė 2009 m. gegužės 14 d. patvarkyme išreiškė ketinimą tęsti vykdymo veiksmus, yra akivaizdus laikinosios apsaugos priemonės poreikis, nes antstoliui paskirsčius iš skolininko išieškotas lėšas, iš jų nebus galima tenkinti kreditinių reikalavimų bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir prašymą šioje dalyje išsprendė neteisingai. Skundžiama nutartis naikinama ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies vykdomojoje byloje Nr. 0093/08/03943 sustabdant išieškotų lėšų paskirstymą (CPK 337 str. 2 p.).
Bankroto administratoriaus prašymas įpareigoti antstolę į bankroto administratoriaus valdomą firmos ,,Roleta“ sąskaitą pervesti konkrečią išieškotą 102 360,23 Lt sumą šia nutartimi netenkintinas, nes sustabdžius išieškotų lėšų paskirstymą, antstolė turi pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas atlikti procesinius veiksmus, reikalingus sustabdyti vykdomąją bylą, perduoti vykdomuosius ir su jais susijusius dokumentus bei užbaigti vykdomąją bylą. Pas antstolę esančių lėšų perdavimas kreditinių reikalavimų bankroto byloje tenkinimui yra vienas iš šių procesinių veiksmų, susijęs su kitais procesiniais veiksmais tiek vykdomojoje, tiek ir bankroto byloje. Todėl pinigų perdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išklausius antstolės argumentus dėl reikalingų procedūrų ir galimų atskaitymų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti.
Bankrutuojančios Laurinaičio firmos ,,Roleta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies.
Sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0093/08/03943 antstolės Palmos Kisielienės vykdomą išieškotų lėšų paskirstymą.