Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 4 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. 2009 m. rugpjūčio 6 d.-2010 m. kovo mėn. laikotarpyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kambaryje, pasinaudodamas savo sūnaus M. Z., gim. 1996 m. gegužės 5 d., bejėgiška dėl mažametystės būkle, numovė jam kelnes bei trumpikes, taip pat nusimovęs savo kelnes bei trumpikes, rankomis dirgino savo bei mažamečio lytinius organus ir tokiu būdu prieš mažamečio nukentėjusiojo M. Z. valią kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino su juo savo lytinę aistrą.

V. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. rugpjūčio 6 d.-2010 m. kovo mėn. laikotarpyje, praėjus maždaug mėnesiui nuo pirmiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kambaryje, pasinaudodamas savo sūnaus M. Z., gim. 1996 m. gegužės 5 d., bejėgiška dėl mažametystės būkle, numovė pastarajam kelnes bei trumpikes, taip pat nusimovęs savo kelnes ir trumpikes, rankomis dirgino savo bei mažamečio lytinius organus ir tokiu būdu prieš mažamečio nukentėjusiojo M. Z. valią kitokio fizinio sąlyčio būdu tenkino su juo savo lytinę aistrą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendį ir jį pagal BK 150 straipsnio 4 dalį išteisinti.

Nuteistasis V. Z. teigia, kad inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, savo mažamečio sūnaus M. Z. seksualiai neprievartavo. Apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu priėmė neišanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumos, remdamasis prielaidomis, perpasakotais pokalbiais, selektyviai vertindamas prieštaringus nukentėjusiojo parodymus.

Apeliantas nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. Z. patvirtino, jog V. Z. jokių nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu neatliko ir kad anksčiau kalbėjo tai, ką liepė motina J. Z.. Pažymi, kad pastarosios nusiskundimai prasidėjo skyrybų proceso metu, kas leidžia manyti, kad J. Z. buvo ir yra jo atžvilgiu priešiškai nusiteikusi, dėl ko galėjo sąmoningai, siekdama nepagrįsto jo nubaudimo, duoti neteisingus parodymus bei dėl tokių parodymų davimo paveikti nukentėjusįjį M. Z.. Juolab, kad J. Z. parodymų nepatvirtino jokie byloje apklausti liudytojai ar objektyvūs įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. parodė, kad kaimynė vardu R. jai pasakojo mačiusi V. su M. sėdinčius ant lovos ir pas M. tuo metu buvo nusmauktos kelnės. Taip pat ji nurodė, kad be minėtos kaimynės jai dar ir jos mama E. A. yra sakiusi, kad kažkas vyksta tarp sūnaus I. ir vyro V., kad pastarasis, kai tik būna girtas, kviečiasi I., kad šis jį nurengtų. Tačiau liudytoja R. S. tokias aplinkybes kategoriškai paneigė ir nurodė, kad niekada nebuvo mačiusi, jog M. sėdėtų su nusmauktomis kelnėmis ir nieko panašaus J. Z. nebuvo sakiusi, jokių įtarimų, kad V. Z. galėtų tvirkinti savo vaikus, jai nebuvo kilę. Liudytoja apklausta E. A. taip pat nurodė, kad V. Z. būnant su vaikais pas ją namuose ji nieko blogo ar įtartino nepastebėjo ir savo dukrai nieko panašaus nesakė. Kad J. Z. pasakojimai yra išgalvoti, nuteistojo teigimu, patvirtina ir tai, kad pastaroji, aiškindama, jog jai buvo kilę įtarimų dėl vyro elgesio mažesniojo sūnaus I. Z. atžvilgiu, nes M. Z. sakydavo, kad tėvas lenda prie I., niekur nesikreipė, nesiėmė jokių veiksmų, kurių būtų buvę protinga imtis pagrįstai įtariant asmenį darant neteisėtus veiksmus, nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl išsamesnio tyrimo ar tikslesnių duomenų nustatymo ir patvirtinimo. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šių aplinkybių, t. y. jo ir J. Z. santykių, taip pat ir galimybės, kad nukentėjusysis M. Z., kuris be kita ko parodė, jog įvykių nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2010 m. kovo mėnesio neprisimena, ir kad motina po skyrybų pasakė, kad reikės teismui paaiškinti aplinkybes apie tėvą, kurios užtrauktų tėvui baudžiamąją atsakomybę, buvo paveiktas savo motinos duoti jį kaltinančius parodymus, neįvertino ir tokiu būdu priėmė šališką sprendimą. Akivaizdu, kad J. Z. turėjo pakankamai stiprius motyvus, pykdama ant jo dėl nutrauktos santuokos, ką, pasak apelianto, patvirtina ir nukentėjusiojo M. Z. parodymai, kad iki santuokos nutraukimo tėvai sutarė gerai, o kai mama susirado sugyventinį, tėvų santykiai suprastėjo. Taigi, pastaroji galėjo įtakoti ir kitų liudytojų parodymus, sąmoningai skleisti jį kompromituojančią informaciją.

Nuteistasis teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo E. V. parodymais. Nors šis liudytojas parodė, kad 2009 metais V. Z. jam prisipažino atlikęs seksualinės prievartos veiksmus savo mažamečio sūnaus atžvilgiu, tačiau nei tuo metu, nei vėliau, iki 2014 metų, kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje, E. V. į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nesikreipė, o tai, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad šis liudytojas taip pat tikslingai davė teismui neteisingus parodymus apie tariamai jo – V. Z. padarytas nusikalstamas veikas, tokiu būdu vykdydamas J. Z. nurodymus, pasiduodamas jos įtakai davė žinomai melagingus parodymus. Be to, teismas rėmėsi tik šio liudytojo perpasakotu pokalbiu, nors jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokio pokalbio buvimą, byloje nėra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriuo rėmėsi teismas, patvirtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja apie tai, kad V. Z. seksualiai priekabiauja prie savo mažamečių vaikų, sužinojo iš J. Z. žodžių, pačių vaikų ji neapklausė, kas vėl gi patvirtina, kad J. Z. galėjo pati sukurti istoriją apie vaiko seksualinį prievartavimą ir paveikti kitus liudytojus duoti neteisingus parodymus prieš jį.

Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas jo kaltę grindė byloje esančiais 2014-01-27 ir 2014-05-23 elektorinių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais ir suvestinėmis prie jų, tačiau iš šių suvestinių matyti tik tai, kad jis, bendraudamas telefonu su kitais asmenimis, kalbėjo apie jam pateiktus įtarimus, tuo tarpu tokių duomenų, kad kalbėdamas telefonu jis patvirtintų nusikalstamos veikos padarymo faktą, šiose suvestinėse nėra užfiksuota.

V. Z. taip pat nurodo, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 103 MS-112/2013 konstatuota, jog nukentėjusysis M. Z. nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su juo atliktų veiksmų esmės, taip pat, kad pastarasis gali painioti įvykių detales, aplinkybes, o tai, pasak nuteistojo, patvirtina, kad nukentėjusįjį seksualiai galėjo prievartauti ir kitas asmuo, o M. Z. dėl savo jauno amžiaus, duodamas parodymus, galėjo supainioti asmenis. Galbūt tokius veiksmus su nukentėjusiuoju galėjo atlikti naujasis nukentėjusiojo motinos sugyventinis G. M. ar kas nors kitas.

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tiriant seksualinio pobūdžio nusikaltimus reikalinga ištirti visus daiktinius įrodymus, ant kurių gali būti aptikti kaltininko kūno skysčių pėdsakai. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo paimti jokie daiktiniai įrodymai – nukentėjusiojo drabužiai, DNR pavyzdžiai ar kiti įrodymai, galintys patvirtinti jo kaltę.

Nuteistasis teigia, kad apygardos teismo nuosprendyje išdėstyta pozicija nėra nuosekli. Nuosprendyje nurodyta, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. Z. nurodė, jog V. Z. jo seksualiai neprievartavo, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė tai, ką liepė sakyti motina. Tokia teismo pozicija leidžia teigti, kad jis yra nekaltas, tačiau toliau nuosprendyje rašoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Z. buvo apklaustas du kartus ir abu kartus patvirtino, nors tarp apklausų buvo praėję metai, kad gyvenant (duomenys neskelbtini)gatvėje, buto kambaryje tėvas, būdamas blaivus, jį nurengė iki pusės, nusirengė pats ir čiupinėjo jo bei savo lytinius organus, matė, kad po šių veiksmų išbėgo tėvo sperma. Antrą kartą tokius pat veiksmus, toje pat vietoje tėvas jam darė maždaug po mėnesio laiko. Tokia teismo pozicija ir nuoseklių duomenų nebuvimas, pasak V. Z., kelia abejonių dėl jo kaltės.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos administracijos jis apibūdinamas kaip besidomintis savo vaikų M. Z., I. Z. ir N. Z. mokslu, atsakingai žiūrintis į vaikų auginimą žmogus. UAB M charakteristikoje jis apibūdinamas kaip drausmingas, pareigingas, sąžiningas, iniciatyvus ir korektiškas su kolegomis darbuotojas. Kaimynai, pažįstami jį charakterizuoja taip pat išimtinai teigiamai.

Teismo posėdyje nuteistasis V. Z. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam V. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl V. Z. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kad atliko BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus mažamečiui. Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais. Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusio asmens valią esant bent vienam iš alternatyvių požymių: panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė neišanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumos, remdamasis prielaidomis, perpasakotais pokalbiais, selektyviai vertindamas prieštaringus nukentėjusiojo parodymus. Pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje įvertino byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, palygino juos tarpusavyje ir argumentuotai nurodė, kuriais remiasi, darydamas išvadas dėl kaltinamojo V. Z. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, o kuriuos atmeta, išsamiai pasisakė dėl visų būtinųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimo kaltinamojo V. Z. veiksmuose.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. Z. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti M. Z. parodymai buvo įtakoti jo motinos J. Z., o teisminio bylos nagrinėjimo metu M. Z. patvirtino, jog kaltinamasis jokių nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu neatliko. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas M. Z. parodymus vertino tinkamai.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. vasario 28 d. apklausos metu nukentėjusysis M. Z. parodė, kad tuo metu, kai gyveno (duomenys neskelbtini), V. Z. jį yra nurenginėjęs, apnuoginęs. Tai buvo, kai M. Z. buvo apie 13-14 metų. V. Z. jam nurengė iki pusės apatinę kūno dalį, iki pusės jis buvo visiškai nuogas. Tėvas (V. Z.) lietė rankomis apatinę kūno dalį, lietė lytinį organą. Pats V. Z. apsinuoginęs nebuvo. Tai buvo du kartus, tarp kurių buvo apie 2 mėnesių pertrauka. Viskas vyko kambaryje, kuriame gyveno, tuo metu namuose nieko daugiau nebuvo. Praėjus maždaug mėnesiui po pirmojo karto M. Z. apie tai pasakė motinai, tačiau tėvas vis tiek jį lietė. Po antrojo karto pasakius motinai, ji pažadėjo pakalbėti su tėvu, tėvas M. Z. daugiau nebelietė (t. 1, b. l. 35-36).

Papildomos apklausos 2014 m. vasario 18 d. metu duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui M. Z. patvirtino ankstesnius ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, papildomai nurodė, kad V. Z. tiek jam lietė lytinį organą, tiek ir sau, V. Z., liečiant M. Z. lytinį organą, išsiliejo sperma. M. Z. paaiškino, kad ankstesnės apklausos metu ikiteisminio tyrimo teisėjui nepasakė apie išsiliejusią tėvo spermą, nes jam buvo labai nemalonu ir jis apie tai nutylėjo (t. 1, b. l. 58).

2014 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas M. Z. parodė, kad įvykių nuo 2009 m. rugpjūčio 6 iki 2010 m. kovo mėnesio neatsimena, nes buvo per mažas, galvoja gal tai buvo jo vaizduotė, nori viską užmiršti. Patvirtino, kad apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei tyrėją, sakė tiesą. Motina jam po skyrybų su tėvu pasakė, kad M. Z. reikės teismui paaiškinti tokias apie tėvo elgesį aplinkybes (t. 2, b. l. 116-118).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-112/2013 (t. 1, b. l. 43) pateikta išvada, jog nukentėjusysis M. Z., atsižvelgiant į jo amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su juo atliktų veiksmų esmės, todėl negalėjo šiems veiksmams adekvačiai priešintis. Pasipriešinimo įtariamojo veiksmams galimybę sunkino ir situacinės aplinkybės (įtariamasis M. Z. yra reikšmingas asmuo). M. Z. padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą nenustatyti. M. Z., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykių vietą, apytikslį jų laiką, įvykių dalyvius, jų veiksmus) ir duoti apie tai parodymus. Negauta duomenų apie daromą kitų asmenų poveikį jo duodamiems parodymams. M. Z. ekspertizės metu nekalbus, vengia detalizuoti įvykių aplinkybes, yra įsitempęs, pažemintos nuotaikos: jis patvirtina, jog parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, sakė tiesą. Po byloje nagrinėjamų įvykių praėjo ilgas laiko tarpas (3-4 metai), todėl natūralu, jog šiuo metu M. Z. sunkiau atgamins tikslias įvykių aplinkybes, įvykių detales gali painioti tarpusavyje. Iš minėto ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad, vertinant M. Z. psichikos būklę, pokalbio su ekspertais metu jis nurodė, kad V. Z. jį nurengė ir nusimovė sau kelnes, lietė M. Z. ir sau lytinį organą. Atliekant psichologinį tyrimą prašomas detalizuoti bylos įvykių aplinkybes, M. Z. atsisakė kalbėti, tačiau patvirtino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, paaiškino, kad nenori sugadinti santykių nei su vienu iš tėvų, anksčiau nežinojo, kad už tėvo atliktus veiksmus yra baudžiama, jis nenori, kad tėvas būtų nubaustas.

Taigi, įvertinus nukentėjusiojo M. Z. parodymus viso proceso metu, matyti, jo parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tiek jį apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui bei tyrėjui, tiek atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę jis nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes dėl tėvo atliktų veiksmų jo atžvilgiu, ir tik apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. Z. teigė, jog įvykių nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. iki 2010 m. kovo mėnesio neatsimena, nori viską užmiršti, tačiau patvirtino, kad ankstesnių apklausų metu sakė tiesą. Kaip jau buvo minėta, ekspertizės akte konstatuota, jog M. Z. padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą nenustatyti. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo M. Z. duoti parodymai, kad tėvas jį seksualiai prievartavo yra nuoseklūs, nėra pagrindo jais netikėti, o nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kurie iš esmės prieštarauja jo parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, atmestini, kadangi nukentėjusysis, esant geriems santykiams su tėvu V. Z., teisme vengė duoti teisingus parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog M. Z. nenori sugadinti santykių nei su vienu iš tėvų ir nenori, kad tėvas būtų nubaustas, patvirtina anksčiau minėto ekspertizės akto tiriamosios dalies duomenys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad V. Z. nusikalstamus veiksmus M. Z. atžvilgiu patvirtina ne tik M. Z. parodymai, kurie laikytini pagrindiniu, tiesioginiu įrodymu, bet ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų J. Z., E. V. parodymai, prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų pridėtų pokalbių suvestinių duomenys.

Tiek apklausta papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2014 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Z. parodė, kad įvykių laikotarpiu jų šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnui M. Z. tuo metu buvo 13 metų. M. Z. buvo jai sakęs, kad tėvas du kartus yra prie jo lindęs, lietęs lytinį organą. J. Z. apie tai paklausė sutuoktinį, tačiau jis viską paneigė (t. 1, b. l. 23-24; t. 2, b. l. 118-119). Minėto teisiamojo posėdžio metu J. Z. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu M. Z. įtakos dėl jo duodamų parodymų nedarė, prieš tėvą duoti parodymus neskatino.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog J. Z. įtakojo M. Z. parodymus, taip pat galėjo įtakoti ir kitų liudytojų parodymus, sąmoningai skleisti jį kompromituojančią informaciją, kadangi pyko ant jo dėl nutrauktos santuokos. Į bylą pateiktas Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. teismo sprendimas (t. 1, b. l. 94-95) patvirtina, kad V. Z. ir J. Z. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog jo buvusi sutuoktinė dėl nutrauktos santuokos siektų skleisti V. Z. kompromituojančią informaciją. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. Z. darė įtaką nukentėjusiajam M. Z.. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiamas M. Z. parodė, kad motina jam po skyrybų su tėvu pasakė, kad reikės teismui paaiškinti tam tikras apie tėvą aplinkybes, nereiškia, kad ji nurodė sūnui meluoti.

Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad J. Z. darė įtaką liudytojams. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo E. V. parodymais, kadangi jo parodymai galėjo būti įtakoti J. Z.. Bylos duomenys patvirtina, kad liudytojas E. V. 2014 m. liepos 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog V. Z. pažįsta 10-12 metų. 2009 m. jis paklausė V. Z., ar šis nelenda prie vaikų ir V. Z. pasakė, kad vaikui pasmauko, ir jis jam pasmauko. Vėliau apie tai vėl paklausus, V. Z. tai paneigė. Kai V. Z. buvo pareikšti įtarimai, E. V. telefonu paklausė V. Z. ar įtarimai pagrįsti, tačiau jis viską neigė (t. 2, b. l. 120). Teisėjų kolegijos nuomone, šio liudytojo parodymais nėra pagrindo netikėti, kadangi jis neturi priežasties nurodyti neteisingas aplinkybes. Be to, dalį jo nurodytų aplinkybių patvirtina byloje esančios prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų pridėtos pokalbių suvestinės. Iš šių suvestinių matyti, kad kaltinamasis V. Z. telefonu bendraudamas su kitais asmenimis kalbėjo apie jam pateiktus įtarimus dėl nusikalstamų veikų padarymo ir vieno pokalbio aplinkybės atitinka E. V. nurodytas pokalbio su V. Z. aplinkybes (t. 1, b. l. 136-144, t. 2 b. l. 26-27, 29-31).Apeliaciniame skunde minimos liudytojos R. Š., E. A. buvo apklaustos tik iki teisminio tyrimo metu ir nenurodė, kad joms kas nors žinoma apie aptariamus įvykius, teismo posėdyje dėl šios priežasties jos apklaustos nebuvo, todėl teismas priimdamas nuosprendį pagrįstai nesirėmė šių liudytojų parodymais kaip įrodymų šaltiniu patvirtinančiu ar paneigiančiu nuteistojo V. Z. kaltę.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo paimti jokie daiktiniai įrodymai – nukentėjusiojo drabužiai, DNR pavyzdžiai ar kiti įrodymai, galintys patvirtinti jo kaltę, teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2009-2010 m. įvykių pradėtas 2013 m. vasario 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto pagrindu, t.y. nuo V. Z. veiksmų iki ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo keleri metai ir tai turėjo įtakos daiktinių įrodymų, DNR pavyzdžių paėmimui. Be to, tai, kad nebuvo atlikti minėti ikiteisminio tyrimo veiksmai, įvertinus kitus byloje esančius įrodymus kaip visumą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. Z. nepadarė jam inkriminuotos veikos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos administracijos jis apibūdinamas kaip besidomintis savo vaikų M. Z., I. Z. ir N. Z. mokslu, atsakingai žiūrintis į vaikų auginimą žmogus, kad UAB M charakteristikoje jis apibūdinamas kaip drausmingas, pareigingas, sąžiningas, iniciatyvus ir korektiškas su kolegomis darbuotojas, kad kaimynai bei pažįstami jį charakterizuoja taip pat išimtinai teigiamai, nei patvirtina, nei paneigia V. Z. kaltės, padarius BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, šios aplinkybės gali turėti reikšmės ne kaltės klausimo sprendimui, bet bausmės dydžio nustatymui.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje (disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas) ir tai yra V. Z. charakterizuojanti aplinkybė.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagal bylos duomenų visumą tinkamai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jų pagrindu konstatavo, kad V. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados pripažinti V. Z. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam V. Z. taip pat yra teisėta ir pagrįsta.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. Z., minėtų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę V. Z. apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad V. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis pirmiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitą neįrašytas, V. Z. nedirbo, darbo biržoje neregistruotas. Teismas įvertino tai, kad V. Z. padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, taip pat įvertino, kad jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 straipsnyje nėra. Nustatydamas bausmės terminą teismas atsižvelgė į minėtas bei faktines bylos aplinkybes, į šiuo metu esamus gerus santykius su nukentėjusiuoju M. Z. bei kitais dviem vaikais, į tai, kad po nusikaltimo padarymo praėjus 5 metams jis nepadarė teisės pažeidimų, todėl skyrė kaltinamajam bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismui pateiktas Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje (disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus paminėtas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. Z. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.