Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovams L. Ž., adv. L. P., atsakovės atstovui M. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir atsakovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos laivų remontas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl sutarties kainos sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2005-10-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2005 išaiškino, kad CK 6.545 str. 2d. yra įtvirtinta nuostata, kad atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti žemės sklypų nuomos uosto teritorijoje ypatumus, todėl sprendžiant ginčą dėl uosto žemės nuomos mokesčio dydžio pakeitimo tvarkos būtina vadovautis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 str. 2 d.Uostas ir uosto žemė priklauso valstybei, todėl mokėtinas uosto žemės nuomos mokestis nustatomas ne šalių susitarimu, o teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertintina tai, kad ieškovė uosto žemę valdo patikėjimo teise, kuri įpareigoja ieškovę vykdyti valstybės įgaliotų institucijų sprendimus, susijusius su jai perduoto turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Ieškovė privalo vadovautis paminėtais norminiais aktais ir įvertinti ieškovės investicijas į uosto infrastruktūrą skaičiuojant ginčo žemės nuomos mokestį. Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti 28 968, 48 Lt patikslintą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005-2007 m., t. y. šia suma buvo padidintas uosto žemės mokestis, nes ieškovė, būdama atsakinga už teisingą uosto žemės nuomos mokesčio surinkimą, atsakovei išnuomotą žemę priskyrė A klasei, nes šioje teritorijoje yra geležinkelio kelias. Tai, kad uosto žemės mokestis nustatytas ne tik nuomos sutartyje, bet ir įstatyme, yra išaiškinta paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, todėl atsakovė turi pareigą mokėti nuomos mokestį ne tik sutartyje nurodyto dydžio, bet ir perskaičiuotą pagal įstatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą teismų praktiką, aiškinant sutarčių turinį, pažymėjo, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, pažymima, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po jos sudarymo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinė byla Nr. 3K-406/2000). Sutarčių aiškinimo taisyklės suformuluotos CK 6.193 str. Šalių sudarytoje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta šalių valia- užfiksuotas susitarimas dėl nuomos dalyko - bei susitarta, kaip nuomotojas skaičiuos uosto žemės nuomos mokesčio dydį ( sutarties 43.1 p. ir šios sutarties 2001-11-23 pakeitimas, (t.1, b.l.12, b.l.17 ).Taigi sutarties šalys susitarė, kad žemės nuomos mokesčio dydį nuomotojas(ieškovas) nustatys vadovaudamasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos patvirtintą uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos koeficientus, nustatytus pagal uosto žemės kategorijas( t.1 b.l.17), todėl darytina išvada, kad atsakovė sutiko su tokiu žemės nuomos mokesčio dydžiu, koks bus nustatytas teisės aktais, reglamentuojančiais uosto žemės nuomos mokesčio dydį. Byloje nustatyta, kad atsakovės nuomojamame uosto žemės sklype yra geležinkelis. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad atsakovės priešieškinio pozicija yra nepagrįsta teisės aktais dėl uosto žemės nuomos mokesčio, todėl priešieškinis atmestinas. Iš atsakovo liudytojo G. M. parodymų, atsakovo atstovo paaiškinimo(t.2, b.l.51-52) nustatyta, kad atsakovė dėl savo veiklos pobūdžio pakeitimo nebesinaudojo geležinkeliu ir tai įvyko iki 2003 metų. Liudytojo J. J. parodymais (t.2, b.l.70) , nuotraukomis(t.2, b.l.60) įrodyta, kad šie geležinkelio bėgiai buvo užbetonuoti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje bei dalis atsakovo teritorijoje iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2005 metų. Įrodymų dėl subjekto, užbetonavusio geležinkelio bėgius, šalys nepateikė (t.2, b.l. 71), tik iš liudytojų parodymų nustatyta, jog tai vyko savivaldybės iniciatyva ir tuo metu atsakovė iki jos privatizavimo buvo savivaldybės įmonė. Šias aplinkybes patvirtina 2011-03-23 šalių sudarytas aktas (t.2, b.l.55) ir nors geležinkelio būklė užfiksuota šiame akte po ginčo laikotarpio, paminėtų liudytojų parodymais įrodyta, kad tokia jo būklė buvo ir ginčo laikotarpiu. Iš ieškovės liudytojo Pr. Beniušio parodymų nustatyta, kad 2004 m. ieškovas savo lėšomis didino geležinkelio vertę, o ginčo laikotarpiu į ieškovą atsakovė dėl blogos geležinkelio būklės nesikreipė. Įvertinus šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus darytina išvada, kad atsakovas nevykdė priedo Nr. 3 prie nuomos sutarties 1p., t. y. neatliko geležinkelio kelių priežiūros. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu geležinkelio bėgių dalis buvo užbetonuota, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovė kaip uosto žemės nuomininkė kreipėsi į ieškovę nurodydama tokią aplinkybę, be to, byloje nustatyta, jog kai atsakovė dėl savo veiklos pasikeitimo nutraukė naudojimąsi geležinkeliu, todėl nevykdė ir jo einamojo remonto, nes 2011-03-23 akte nustatytos aplinkybės dėl geležinkelio būklės leidžia padaryti išvadą, kad jis nenaudojamu tapo dėl to, kad ilgą laiką nebuvo prižiūrimas, todėl atsakovė neįrodė, kad ji negalėjo naudotis geležinkeliu dėl ieškovės kaltės. Šiuo atveju negali būti taikomas tuo metu galiojusio susisiekimo ministro 2000m. gruodžio 15 d. įsakymu patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos 6 punktą, numatantis, kad lengvatinis žemės nuomos koeficientas taikomas, jeigu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko, ribojama jo veiklos galimybė. Atsakovė privalėjo įrodyti, jog ji vykdė nuomos sutarties 25 punktą bei 6.485 str. nuostatas pranešti ieškovei apie išsinuomoto daikto, šiuo atveju geležinkelio bėgių trūkumus. Iš liudytojo Pr. Beniušio parodymų (t.2, b.l. 95 ) nustatyta, kad nusistovėjusi šalių praktika buvo tokia, jog atsakovė kreipdavosi į ieškovę dėl geležinkelio remonto ir buvo sudaroma komisija, tačiau byloje tokių įrodymų nėra, todėl šiuo atveju negali būti taikomas tuo metu galiojusio susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymu patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos 7 punktas ir nuomos kaina mažinama. Byloje nustačius, jog šalis sieja ilgalaikiai uosto žemės nuomos santykiai, pagal CK 6.489 str. kasdieninę išsinuomoto daikto priežiūrą vykdo nuomininkas, jis privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį. Akivaizdu, kad sudarant sutartį geležinkelio bėgiais atsakovas naudojosi, šalių sutartis dėl nuomos objekto nebuvo pakeista, todėl ieškinys tenkintinas, nes išnuomotos atsakovei uosto žemės teritorijos dalis yra su privažiuojamais geležinkelio keliais ir pagal tuo metu galiojusios susisiekimo ministro 2000m. gruodžio 15d. įsakymu patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos 5 punktą tokia žemė priskiriama A klasei.

Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas(CPK 326 str. 1d. 1p.). Priteistini ieškovei iš atsakovės 28 968,48 Lt nesumokėto uosto žemės nuomos mokesčio ir 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1d.), nes tokio dydžio palūkanų prašo ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde bei 869,05 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį bei 869 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 869 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant kasacinį skundą (t.2, b.l. 5)(CPK 93 str.1d., 4d.).

Ieškovė turėjo šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 3867,24 Lt (t.1, b.l.109-112), 1189,92 Lt (t.1, b.l.158), 1170,24 Lt (t.2, b .l.83-85 ), 1170,24 Lt(t.2, b.l. 86-89 ), iš viso 7397,64 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovės (CPK 98 str.), nes ji neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nepriteistinos iš atsakovės advokatų kelionės į teismo posėdžius išlaidos po 300 Lt, nes ieškovė, samdydamasi advokatus iš kitos vietovės, pagal teismų praktikoje nustatytas taisykles šias išlaidas turi prisiimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą panaikinti.

Ieškinį patenkinti. Priteisti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, įmonės kodas 240329870, iš AB ,,Klaipėdos laivų remontas‘‘, įmonės kodas 140355654, 28 968,48 Lt nesumokėto uosto žemės nuomos mokesčio ir 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei 2607,05 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei ir 7397,64 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

Priešieškinį atmesti.