Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant ieškovui G. B., atsakovo atstovui advokatui A. G., trečiajam asmeniui L. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui L. V., institucija teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo L. V. su ieškinio reikalavimais sutinka. Nurodė, kad su ieškovu gyvena kartu nuo 2012 m. spalio mėn., jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D.. Klaipėdos miesto CMS atsisakė išduoti gimimo liudijimą, kuriame vaiko pavardė būtų nurodyta – B. – bei nurodytas vaiko tėvas – G. B., kadangi L. V. nėra nutraukusi santuokos su atsakovu. Gimimo liudijimas išduotas vaiko pavardę nurodant – V. Ieškovas yra vaiko biologinis tėvas, todėl sutinka su ieškinio reikalavimais ir prašo pripažinti, jog ieškovas yra vaiko tėvas. Artimiausiu metu L. V. ketina kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo su V. V. (b.l. 14-15). Teismo posėdžio metu tretysis asmuo L. V. palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad nors vaiko susilaukė, būdamas santuokoje su atsakovu, tačiau tikrasis vaiko tėvas yra ieškovas.

VTAS atstovės A. V. išvadomis šalys byloje patvirtina, kad ieškovas yra vaiko tėvas, santykiai tarp vaiko ir ieškovo yra geri, atsakovas dėl tėvystės nuginčijimo neprieštarauja, todėl ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, turi būti tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.). LAT pažymėjo, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas nurodytas atsakovas V. V., motina – tretysis asmuo L. V. (b.l. 7, 22). Santuoka tarp V. V. ir L. V. sudaryta (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini))(b.l. 23), santuoka nėra nutraukta. Iš pateiktų pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovo G. B., trečiojo asmens L. V., nepilnamečių vaikų – E. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), - deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-25). Bylos nagrinėjimo metu šalys tėvystės nuginčijimo faktą pripažino, šių aplinkybės šalys neginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas šias aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bei byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas V. V. nėra D. V. tėvas. Tuo pačiu pagrindu ieškovas G. B. pripažįstamas nepilnamečio vaiko D. V. tėvu, o D. V. ieškovo G. B. vaiku. (CPK 185 str. ).

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje nustatyta, kada atsakovas V. V. su vaiku nebendrauja, jo nepažįsta, jokių ryšių su vaiku nepalaiko, tarp atsakovo V. V. ir vaiko nėra glaudaus emocinio ryšio. Tuo tarpu ieškovas rūpinasi tiek L. V., tiek savo vaiku D. V., juos išlaiko, tarp ieškovo ir mažamečio sūnaus yra glaudus emocinis ryšys, santykiai tarp jų yra geri. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad tarp ieškovo G. B. ir nepilnamečio vaiko D. V. susiklostę tėviški santykiai. Esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus, todėl daroma išvada, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. LAT yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., 39 str.). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str.), CK 3.161 str. 1, 2 d. įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad ieškovas yra D. V. tėvas, (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko D. V. tėvą keistini, pakeičiant vaiko D. V. pavardę į B..

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 288,00 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nėra D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo (duomenys neskelbtini) įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis apie tėvą - “V. V., a.k. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad nepilnamečio vaiko D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra ieškovas G. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), o D. V. yra ieškovo G. B. sūnus.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių išduoti nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą, pakeitus nepilnamečio vaiko D. V. pavardę į B. ir (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą.

Priteisti ieškovui G. B. iš atsakovo V. V. 288,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.