Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo BUAB „Luvel“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgalioto asmens R. K. (toliau tekste - pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo atmesti skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. liepos 3 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (toliau tekste - Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS) buvo gautas UAB „Divingas“ pareiškimas dėl galimai nuskalstamų BUAB „Luvel“ atstovės Z. B. veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui 2011 m. vasario 17 d. iškėlus bankroto bylą BUAB „Luvel“, administratoriumi buvo paskirtas UAB „Divingas“ ir jam perduoti visi įmonės dokumentai, tačiau BUAB „Luvel“ apskaitos politika perduota nebuvo. Susipažinus su įmonės buhalteriniais apskaitos dokumentais buvo nustatyta, jog už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. neįmanoma iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimų. Teigė, kad pinigų priėmimo kvitų, kurie nėra pagristi kasos pajamų orderiais, iš viso yra 695 398,88 Lt sumai, įmonės buhalteriniuose dokumentuose yra daugybė nepasirašytų pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių, kurie iš dalies atsispindi įmonės Kasos knygoje. 2008 – 2011 metų įmonės Kasos knygoje nėra parašų, t. y. daugelis įmonės Kasos knygos puslapių nėra pasirašyti, neaišku, kas ją vedė, ir ar suvesti duomenys yra teisingi. Nurodė, kad UAB „Luvel“ buhalterinę apskaitą iki bankroto bylos iškėlimo vedė Z. B., kuri administratoriui perdavė visus įmonės dokumentus. Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 str., 184 str., 222 str., 223 str., nes įtarė, jog Z. B. pasisavino ar iššvaistė BUAB „Luvel“ turtą bei apgaulingai ar aplaidžiai tvarkė BUAB „Luvel“ buhalterinę apskaitą.

2012 m. liepos mėn. (diena nenurodyta) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas (toliau tekste – ikiteisminio tyrimo pareigūnas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas konstatavo, kad pareiškėjas daro tik prielaidas apie nusikalstamų veikų buvimą, nepateikdamas jokių konkrečių faktinių aplinkybių, taip pat apie Z. B. galimus kaltės bei kitus objektyviosios ir subjektyviosios nusikaltimo sudėties požymius.

Nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, pareiškėjas šį nutarimą apskundė prokurorui. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras (toliau tekste - prokuroras) 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu pareiškėjo skundą atmetė.

Nesutikdamas su prokuroro nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad teisėsaugos institucijai pateikta informacija apie galimai padaryto nusikaltimo faktą turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, suteikiančiais pagrindą manyti, jog minėta nusikalstama veika realiai galėjo būti padaryta. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas apie Lietuvos Respublikos BK 183 str., 184 str., 222 str., 223 str. numatytų nusikalstamų veikų galimą padarymą nepateikė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, pareiškėjo nurodyti argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o paremti prielaidomis ir pareiškėjo subjektyvia nuomone, kas nėra vada baudžiamajai atsakomybei atsirasti, todėl tyrėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. nuostatomis, pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o prokuroras skundžiamu nutarimu pagrįstai paliko ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą galioti.

Pareiškėjas skundu aukštesnės instancijos teismui prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą, panaikinti prokuroro 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skunde nurodoma, kad nei skundžiamoje nutartyje, nei prokuroro 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarime, nei ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2012 m. liepos mėn. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini)2 nenustatyta, jokių Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytų aplinkybių, dėl kurių ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra negalimas.

Skunde teigiama, kad tiek prokuroro 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarime, tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2012 m. liepos mėn. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nekonstatuota, jog pareiškėjo nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Atvirkščiai, šiuose abiejuose nutarimuose pasisakoma, jog BUAB „Luvel“ buhalteriniuose ir apskaitos dokumentuose tam tikri netikslumai tikrai egzistuoja. Tas pačias aplinkybes nustatė ir teismas skundžiamoje nutartyje.

Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 223 str. dispoziciją, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiek prokuroras, tiek teismas tokiais savo argumentais jau nustatė, jog pati nusikalstama veika (netinkamas arba aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas) objektyviai yra galimai padaryta, nes egzistuoja faktai apie netinkamą (netikslų) BUAB „Luvel“ buhalterinių ir apskaitos dokumentų tvarkymą. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios Z. B. duoti paaiškinimai, iš kurių aiškiai matyti, jog ir pati Z. B. pripažįsta, jog buhalterija buvo vedama netinkamai. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiek prokuroras, tiek teismas savo nutartyje Z. B. duotais paaiškinimais remiasi kaip pagrindu, jog nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 223 str.) nėra padaryta. Pareiškėjo įsitikinimu, žemesnės instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BPK 166 ir 168 straipsnius, nes iš aukščiau išvardytų argumentų, akivaizdu, jog galimai egzistuoja Lietuvos Respublikos BK 223 str. dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, pareiškėjo pateikti faktai nėra akivaizdžiai neteisingi, todėl ikiteisminio tyrimo įstaigos, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 166 str. ir 168 str. 1 d., privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą, o Z. B. duoti parodymai, t. y. kodėl atsirado tokie netikslumai, netikslumų mastas, ar dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimų ir t. t., turi būti vertinami tik pradėjus ikiteismini tyrimą, nes tokiu aplinkybių tyrimas (įskaitant ir Z. B. kaltės klausimą) yra ikiteisminio tyrimo dalykas.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tiek prokuroras, tiek teismas, vertindami Z. B. duotus parodymus aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste, akivaizdžiai pasisakė dėl to, kas gali būti konstatuota tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Tik ikiteisminio tyrimo metu galima atsakyti (t. y. ištyrus BUAB „Luvel“ buhalterinę apskaitą), ar nustatyti netikslumai BUAB „Luvel“ buhalterinėje apskaitoje yra reikšmingi, jog neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimo. Pareiškėjas skunde teigia, jog patikrinus buhalterinius dokumentus neįmanoma nustatyti, ar 695 398,88 Lt suma buvo įnešta į BUAB „Luvel“ kasą, nes šiai sumai arba išvis nėra kasos pajamų orderių, arba jie yra įforminti netinkamai, todėl visiškai nesuprantama, kaip žemesnės instancijos teismas ir ikiteisminio tyrimo įstaigos galėjo prieiti aukščiau paminėtų išvadų, jeigu buhalterija apskritai nebuvo tiriama, nors tai jau yra ikiteisminio tyrimo dalykas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti.

Skundas tenkintinas.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su teismui pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl prokuroro 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo panaikinimo yra neteisėta ir nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tai reiškia, kad tik tuo atveju, kai skunde, pranešime ar pareiškime nurodomi faktai, kurių patikimumui nustatyti tyrimas nereikalingas dėl akivaizdaus tų faktų netikrumo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. taip pat nurodyta, jog gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikta įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str., 184 str., 222 str., 223 str., nes įtarė, jog Z. B. pasisavino ar iššvaistė BUAB „Luvel“ turtą bei apgaulingai ar aplaidžiai tvarkė UAB „Luvel“ buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, kad buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikos BK 222, 223 straipsnių prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Tuo tarpu, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas. Pavyzdžiui, nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 222 ir 223 straipsnius atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Logiška, jog išvadą, kad nebuvo padaryta kuri nors iš nurodytų veikų būtų galima padaryti tik išsamiai susipažinus su įmonės, kurios buhalterinė apskaita galimai buvo tvarkyta apgaulingai ar aplaidžiai, visais originaliais buhalterinės apskaitos dokumentais. Kaip matyti iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūno buvo priimtas net neišsireikalavus BUAB „Luvel“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir su jais nesusipažinus. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nė vieno dokumento, kuris galėtų patvirtinti, jog nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui gavus ir susipažinus su BUAB „Luvel“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas savo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tiesiog nukopijavo pareiškėjo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas nusikalstamas veikas galimai padariusios Z. B. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir konstatavo, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai bei nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Akcentuotina, kad Z. B. net nebuvo apklausta kaip liudytoja. Kaip matyti iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš pačios Z. B. rašytinių paaiškinimų, 2012 m. liepos 17 d. ji buvo iškviesta į Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS ir žodžiu davė paaiškinimus tyrėjui apie savo darbo BUAB „Luvel“ bei įmonės kasos tvarkymo aplinkybes, tačiau jokio jos apklausos protokolo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, kas leidžia daryti išvadą, jog Z. B. kaip liudytoja nebuvo apklausta. Jos rašytiniai paaiškinimai Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS gauti 2012 m. liepos 19 d., t. y. praėjus dviem dienoms po jos apklausos. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BPK 183 str. labai aiškiai reglamentuoja liudytojo apklausos procesą ir jo parodymų įforminimo tvarką, Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 3 p. numato asmens, apklausiamo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką apklausos ypatumus. Šių procedūrų, gaunant Z. B. rašytinius paaiškinimus laikytasi nebuvo, kas pagrįstai kelia abejonių dėl minėtų paaiškinimų, kaip įrodymų šaltinio, kuriuo remiantis būtų galima atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patikimumo. Be to, pačiuose Z. B. paaiškinimuose yra nurodytos tam tikros aplinkybės, kuriomis remiantis galima pagrįstai manyti, jog BUAB „Luvel“ buhalterinė apskaita galimai buvo vedama aplaidžiai, pavyzdžiui ji nurodo, kad kai kurie buhalterinės apskaitos dokumentai per tam tikrą laiką galėjo pasimesti, dėl įmonės veiklos ypatumų ne visi dokumentai buvo pasirašyti ir t. t. Tokius buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumus nurodė ir pareiškėjas savo pirminiame pareiškime teisėsaugos institucijoms, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo pareiškime teisėsaugos institucijoms nurodyta informacija pasitvirtino. Todėl tiek prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodyti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą motyvai, neva pareiškėjas subjektyviai vertina tam tikras aplinkybes ir nepateikia jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, yra visiškai nepagrįsti. Taip ir lieka neaišku, kokiu pagrindu, net nesusipažinus su BUAB „Luvel“ buhalterinės apskaitos dokumentais, tiek prokuroras 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarime, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje konstatavo, jog BUAB „Luvel“ buhalterinėje apskaitoje esantys neatitikimai negalėjo reikšmingai įtakoti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymo. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas savo skunde aukštesnės instancijos teismui, tai galėjo būti konstatuota tik atlikus ikiteisminį tyrimą arba, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atlikus BUAB „Luvel“ finansinės veiklos tyrimą bei gavus specialisto išvadą.

Pažymėtina ir tai, jog savo pirminiame pareiškime teisėsaugos institucijoms pareiškėjas labai aiškiai nurodė, kas jo manymu leidžia įtarti, jog galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str., 184 str., 222 str., 223 str. Buvo nurodyta, jog už laikotarpį imtinai nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitai nėra pagrįsti kasos pajamų orderiais 695 398,88 Lt sumai, netinkamai įforminti buhalterinės apskaitos dokumentai, nurodytas faktas, jog nėra aišku, kas vedė įmonės Kasos knygą ir ar suvesti duomenys yra teisingi. Pažymėtina, jog nei 2012 m. liepos mėnesio ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nei prokuroro 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarime atmesti pareiškėjo skundą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, nei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje minėti įtarimai nebuvo pašalinti. Taip ir lieka neaišku, kas BUAB „Luvel“ buvo atsakingas asmuo už buhalterinės apskaitos tvarkymą, kokiu pagrindu Z. B. tvarkė buhalterinę apskaitą, jeigu jai niekada įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas oficialiai nebuvo pavestas, be to, nesusipažinus su originaliais BUAB „Luvel“ buhalterinės apskaitos dokumentais taip pat nėra pagrindo teigti, jog buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai ar, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus gautuose Z. B. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės neva paaiškina pareiškėjo pareiškime nurodytus buhalterinių dokumentų neatitikimus, o su paaiškinimais pateiktų dokumentų kopijos atitinka dokumentų originalus.

Įvertinęs aukščiau išdėstytą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog vien iš šiuo metu medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esančių duomenų negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ar ne. Nagrinėjamu atveju, tik atlikus išsamų pareiškimo patikslinimą (Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d.) ir surinkus bei įvertinus informaciją, galima spręsti ar pakanka duomenų pareiškime nurodytiems faktams patvirtinti ir atlikus ikiteisminį tyrimą bylą perduoti teismui, ar tyrimas turi būti nutrauktas, ar iš viso turi būti atsisakyta jį pradėti. Tik susipažinus su originaliais BUAB „Luvel“ buhalterinės apskaitos dokumentais, nustačius už buhalterinės apskaitos tvarkymą minėtoje įmonėje atsakingus asmenis ar asmenis, realiai tvarkiusius įmonės buhalterinę apskaitą, pagal baudžiamojo proceso reikalavimus apklausus Z. B., išsiaiškinus jos vaidmenį įmonės valdymo bei buhalterinės apskaitos tvarkymo mechanizme, apklausus liudytojais BUAB „Luvel“ buvusius darbuotojus – vairuotojus G. B., E. Z., J. M., J. B., J. V., o taip pat ir bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgaliotąjį asmenį bei atlikus kitus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tarp jų, galbūt, ir BUAB „Luvel“ finansinės veiklos tyrimą bei gavus specialisto išvadą, galima būtų objektyviai spręsti ar buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str., 184 str., 222 str., 223 str. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jeigu atlikus minėtus veiksmus būtų nustatytas piniginių lėšų įmonės kasoje trūkumas, minėtos aplinkybės turėtų būti įvertintos ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. aspektu. Kartu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenumato galimybės teismui įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo BUAB „Luvel“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgalioto asmens - R. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS vyriausiojo tyrėjo 2012 m. liepos mėn. (diena nenurodyta) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.