Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-06-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-1260-237/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-26
Bylos Nr.
2YT-1260-237/2017
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00980-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kregždienė
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
E. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1260-237/2017(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00980-2017-1)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1;3.4.5.19. (S)
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 26 d.Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo R. B., suinteresuoti asmenys E. Š. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti po tėvo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016 m. gegužės 14 d. jo palikimo priėmimo pareiškėjui R. B. terminą 2 mėn.

Pareiškime nurodoma, kad 2016 m. gegužės 14 d. mirė tėvas A. B.. Po tėvo mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, į notarų biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes visą turėtą nekilnojamąjį turtą tėvas prieš mirtį pareiškėjui ir dukrai E. Š. perleido dovanojimo sutartimi. Po tėvo A. B. mirties praėjus penkiems mėnesiams, t.y. 2016 m. spalio mėnesį iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos buvo atsiųstas pranešimas sumokėti nuompinigius už valstybinės žemės nuomą. Tada pareiškėjas sužinojo, kad tėvas A. B. 2007-01-09 penkiolikai metų išsinuomojo 0,0300 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris ribojasi su šiuo metu pareiškėjui priklausančia sklypo dalimi. Ta pačia nuomos sutartimi tėvas išsinuomojo ir kitą 0,4600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nusprendė šiuos tėvo A. B. išsinuomotus žemės sklypus įsigyti savo nuosavybėn, t.y. juos nusipirkti. Buvo paaiškinta, kad norėdamas nusipirkti A. B. nuomotus žemės sklypus, privalo priimti tėvo palikimą. Pareiškėjas praleido numatytą terminą, nes tik 2016 m. spalio mėnesį sužinojo apie tėvo A. B. nuomojamus žemės sklypus. Pareiškėjas mano, kad teismas turi pagrindą nurodytą termino praleidimo priežastį pripažinti svarbia.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jie sutinka su R. B. prašymu pratęsti jam praleistą terminą A. B. palikimui priimti bei nurodo, kad mirus fiziniam asmeniui, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai, pateikę paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus.

Suinteresuotas asmuo E. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjo R. B. prašymu pratęsti terminą palikimui priimti ir prašo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 14 d. mirė A. B., kuris buvo pareiškėjo R. B. tėvas (b. l. 6, 7). Iš pranešimo (b. l. 8) matyti, kad dėl A. B. turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Iš 2008 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutarties (b. l. 9) matyti, kad A. B. lygiomis dalimis dukrai E. Š. ir sūnui R. B. dovanojo žemės sklypą, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei jame esantį pastatą – gyvenamąjį 1A1m, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 2I1ž, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį 3I1ž, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį 4I1b, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Iš 2007 m. sausio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad A. B. penkiolikai metų išsinuomojo 0,0300 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., ir 0,4600 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš pranešimo (b. l. 11) matyti, kad 2016 metų spalio mėnesį buvo pranešta apie 9,18 Eur nuompinigius už A. B. valstybinės žemės nuomą. Iš mokėjimo nurodymo (b. l. 12) matyti, kad buvo sumokėta 41 Eur žyminio mokesčio.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodyto termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas R. B., taip pat jo sesuo - suinteresuotas asmuo E. Š. - po savo tėvo A. B. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje nustatytos aplinkybės, jog mirusysis A. B. visą turėtą nekilnojamąjį turtą dar 2008 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartimi lygiomis dalimis padovanojo dukrai E. Š. ir sūnui R. B.. Apie tėvo A. B. iš valstybės nuomojamus žemės sklypus pareiškėjas sužinojo tik 2016 m. spalio mėnesį, gavęs pranešimus dėl nuompinigių už valstybinės žemės nuomą sumokėjimo. Kadangi pareiškėjui ir jo seseriai tėvas A. B. visą savo turtą buvo padovanojęs dar būdamas gyvas, todėl teismas turi pagrindo išvadai, jog pareiškėjui negalėjo būti anksčiau žinomos aplinkybės dėl tėvo 2007 m. sausio 9 d. pasirašytos valstybinės žemės nuomos sutartis, t. y. terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių, pareiškėjui pagrįstai manant, kad po tėvo A. B. mirties nėra paveldimo turto. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad terminas praleistas nežymiai, suinteresuoti asmenys E. Š. bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja pareiškėjo prašymui, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 576 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad sprendimas atnaujinti praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 576-582 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pareiškėjui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, atsiradusiam po 2016 m. gegužės 14 d. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, dviems mėnesiams.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Kregždienė