Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. Ž. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas M. Ž. surašytas dėl to, kad jis 2013-05-12 apie 23.15 val., Stoties gatvėje, Kūlupėnų k., Kretingos r., vairavo automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), kai jis 2012-12-20 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir tempė priekabą, kuri neįregistruota ir be valstybių numerių, tuo padarydamas administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 2 d. ir 130² str.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neobjektyviai, pažeisdamas procesinės teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Teismo teigimu, apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl jas laikė nesvarbiomis. Jis pažymi, kad į teismo posėdį jis atvyko nurodytu laiku, tačiau teismo buvo informuotas, kad administracinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, į teismo posėdį jis atvyko tačiau, buvo informuotas, kad administracinė byla yra išnagrinėta jam nedalyvaujant. Dėl to, prarado galimybę pateikti įrodymus. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 338¹ str. yra reglamentuojamas sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas arba kuriam bauda pakeičiama administraciniu areštu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. nustatyta tvarka, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas gali paskirti pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų. Sprendimas dėl administracinio arešto vykdymo atidėjimo turi būti priimtas tuo pačiu nutarimu, kuriuo asmeniui buvo skirta administracinio arešto nuobauda. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, tokio sprendimo nepriėmė ir galimybės taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, ar paskirti nemokamų viešųjų darbų net nesvarstė. Juolab, teismui nagrinėjant bylą jam nedalyvaujant, nei prašymo taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą jo atžvilgiu, nei išreikšti sutikimą šiuo klausimu neturėjo jokių galimybių. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas bei priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Bet kokios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir šeimos nariams. Apelianto nuomone, apylinkės teismui pažeidimo bylą išnagrinėjus jam nedalyvaujant, bei neturėjus galimybių pateikti įrodymų, jog turi nepilnameti sūnų – E. Ž., gim. „(duomenys neskelbtini)“, neįgalią mamą ir šių įrodymų tinkamai neįvertinus, administracinė nuobauda - areštas jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Teismas sprendimą - skirti administracinę nuobaudą - areštą bei sprendimą konfiskuoti automobilį priėmė neįsigilinęs į visas bylos aplinkybes, vadovavosi tik įstatymu, tačiau neatsižvelgė į tai, kokias neigiamas pasekmes asmeniui sukels paskirta nuobauda. Teismas nutarime nenurodė motyvų, kodėl už padarytus administracinės teisės pažeidimus nebuvo skirta mažesnė nei numatyta įstatymo prašoma nuobauda, kodėl nebuvo skirta kitokia nuobaudos rūšis - piniginė bauda ar viešieji darbai. Teisinga ir protinga yra tokia nuobauda, kuomet gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Apeliantas akcentuoja, kad skirta nuobauda yra per griežta, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai - nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei siekti auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, būtų pasiekti ir pritaikius kitą nuobaudos rūšį. Administracinė nuobauda - areštas ypač neigiamai atsilieps jo šeimai, atsižvelgiant į tai, kad vasaros sezono metu yra didesnės galimybės rasti įvairaus darbo ir gauti pajamų šeimos išlaikymui, neįgalios mamos sveikatos priežiūrai, tuo tarpu, skirtas areštas rūpinimąsi šeimos nariais padarytų neįmanomu, nukentėtų mažamečio vaiko interesai, jo gerovė.

Apibendrindamas apeliacinį skundą pažeidėjas nurodo, kad apylinkės teismas bylos aplinkybes dėl jam inkriminuotų pažeidimų ištyrė nevisapusiškai, neobjektyviai, nesudarė galimybės pateikti įrodymus bei netinkamai vertino byloje esančius, nepakankamai įvertino padarytų pažeidimų pobūdį, ir tai turėjo esminės įtakos nuobaudos – arešto bei transporto priemonės konfiskavimo skyrimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 2 d. ir 130² str. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad byloje esantis M. Ž. 2013-05-12 paaiškinimas patvirtina, jog jis policijos komisariate pats raštu nurodė, kad jis 2013-05-12 apie 22.35 val. vairuodamas jam priklausantį automobilį NISSAN PRIMERA, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, su priekaba be valstybinio numerio ženklo atvažiavo prie geležinkelio ruožo esančios Kūlupėnų k., Stoties g. ties parduotuve. Alkoholinius gėrimus tą dieną paskutinį kartą vartojo apie 21.00 val. ir iki atvykstant policijos pareigūnams alkoholinių gėrimų daugiau nevartojo. Policijos pareigūnai prie jo atvažiavo apie 23.10 val. (b. l. 9). Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu, kadangi pažeidėjas M. Ž. pats pasirašė po šiuo paaiškinimu.

Byloje esantis Asmens blaivumo testas patvirtina, jog 2013-05-12 23.15 val. M. Ž. buvo nustatytas 0,51 promilių girtumas (b. l. 7).

Be to, tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Ž. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 2 d. ir 130² str. numatytus administracinius teisės pažeidimus, visiškai įrodo ir byloje esantys policijos pareigūnų A. B. bei E. L. tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-6), 2013-05-13 Nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo, 2013-05-13 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 10-11). Apygardos teismas sprendžia, kad Kretingos rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo.

Iš apeliacinio skundo galima spręsti, jog pažeidėjas apeliuoja į tai, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d. Tačiau Apygardos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Byloje esantis Grąžinamasis pranešimas patvirtina, jog M. Ž. asmeniškai pasirašytinai 2013-05-132 buvo įteiktas pranešimas, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-05-23 10.00 val. nagrinės jo administracinio teisės pažeidimo bylą (b. l. 18). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas būtų pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pagrįstai išnagrinėjo nedalyvaujant apeliantui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų kreipęsis į teismo administraciją ar į skundžiamą sprendimą priėmusį teisėją dėl to, kad 2013-05-23 10.00 val. jis tariamai buvo atvykęs, bet byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Apygardos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių arešto vykdymas sukeltų itin sunkias ir neproporcingas siekiamiems tikslams pasekmes, todėl nėra pagrindo administracinio arešto jam pakeisti į piniginę baudą arba viešuosius darbus.

Taip pat pridurtina tai, kad M. Ž. anksčiau eilę kartų buvo baustas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 12-13), tai itin neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Jam eilę kartų buvo skirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos kartu su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu, bet bylos medžiaga rodo, jog tai apelianto elgesiui jokios įtakos nepadarė.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatytą papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, kuri yra privaloma, o ne alternatyvi. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (LVAT biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44–54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Be to, kaip minėta, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. galimybė neskirti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, nenumatyta.

Atsižvelgdamas į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.