- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1050-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05692-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. N. R.
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Skolininkas
- G. B. B. E. R., S. N. R.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. N. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė G. B. B. E. R., S. N. R. ir antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas padalinti sutuoktiniams G. B. B. E. R. ir S. N. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas, esančias skolininkės sutuoktinio sąskaitose kredito įstaigose, lygiomis dalimis – kiekvienam po ½ dalį; taip pat nustatyti G.i B. B. E. R. nuosavybės teisę į ½ dalį jos sutuoktinio S. N. R. gaunamos senatvės pensijos ir būsimų pajamų taip, kad būtų galima iš jų išieškoti.
2. Nurodė, kad antstolis 2020 m. vasario 7 d. įteikė patvarkymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo pasiūlė per 20 dienų nuo jo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkė G. B. B. E. R. nedirba, išmokų negauna, o skolininkės sutuoktinis S. N. R. gauna nuolatinę išmoką – senatvės pensiją. 2020 m. sausio 8 d. turto arešto aktu areštuotos esamos/būsimos lėšos skolininkės sutuoktinio sąskaitose kredito įstaigose, taip pat visos pajamos, gautos iš darbinės ir/ar intelektinės veiklos, dividendai, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Skolininkei 2020 m. sausio 8 d. buvo nustatytas terminas iki 2020 m. vasario 4 d. pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintą notarine tvarka. Per nustatytą terminą antstoliui toks sutikimas nebuvo pateiktas.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis sutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys G. B. B. E. R. ir S. N. R. atsiliepimų į pareikštą pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkino, nustatė, kad skolininkei G.i B. B. E. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu . N. R. priklauso ½ dalis S. N. R. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei jos banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
6. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (7.4)VRE_SP2-123682 dėl 526,15 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. B. B. E. R. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (vykdomosios bylos Nr. 0008/19/02033) pagal 2020 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. S-20-8-4979. Skolininkė ir suinteresuotas asmuo S. N. R. yra sutuoktiniai. Atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, antstolis areštavo skolininkės sutuoktinio esamas/būsimas pinigines lėšas sąskaitose kredito įstaigose, taip pat visas pajamas, gautas iš darbinės ir/ar intelektinės veiklos, dividendus, išskyrus tikslines įmokas, kilnojamus, nekilnojamus daiktus, finansinį turtą, pinigines lėšas, pinigines lėšas esančias pas trečiuosius asmenis ir iš jų gautinas bei visos finansų įstaigose esančias pinigines lėšas. Turto arešto mastas – 656,94 Eur. 2020 m. sausio 8 d. antstolis surašė patvarkymą Nr. S-20-8-533, kuriuo pasiūlė skolininkei G. B. B. E. R. pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kito bendraturčio susitarimu. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų pateikusi antstoliui užpildytą sutikimą.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkė G. B. B. E. R. su sutuoktiniu vedybų ar povedybinės sutarties nėra sudarę, taip pat nėra įregistravę turto padalijimo faktų, sprendė, kad G.i B. B. E. R. ir S. N. R. kaip sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
8. Teismas nustatė, kad skolininkės sutuoktinis kas mėnesį gauna išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Duomenų, patvirtinančių, kad minėtos lėšos yra S. N. R. asmeninė nuosavybė, byloje nėra. Faktinių ir (ar) teisinių pagrindų, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, teismas nenustatė, todėl remdamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi pareiškėjo prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkei G. B. B. E. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu S. N. R. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio S. N. R. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei jo banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Suinteresuotas asmuo S. N. R. pateikė atskirąjį skundą. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, visi procesiniai dokumentai, skirti suinteresuotiems asmenims, buvo surašyti lietuvių kalba. Nepaisant to, kad sutuoktiniai gyvena Lietuvoje, lietuvių kalbos nemoka, yra Prancūzijos Respublikos piliečiai, nesupranta ieškinio.
10. Pareiškėjas, skolininkė bei antstolis atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkei G. B. B. E. R. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu S. N. R. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio S. N. R. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų bei jo banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo neginčija gavęs jam adresuotus bylos procesinius dokumentus, tik tvirtina, kad šie yra parengti jam nesuprantama lietuvių kalba. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2020 m. balandžio 27 d. teisme buvo gautas skolininkės G. B. B. E. R. prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Šiame prašyme skolininkė, be kita ko, taip pat nurodė, kad yra Prancūzijos Respublikos pilietė ir nemoka lietuvių kalbos.
13. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
14. Reikalavimas pateikti valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui procesinių dokumentų vertimą į jam suprantamą kalbą tiesiogiai susijęs su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teise į teisingą teismą, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės į teismą, CPK įtvirtintų visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui, rungimosi principų (CPK 6 ir 12 straipsniai) tinkamu įgyvendinimu, nes tik tokiu atveju, kai asmuo gauna procesinius dokumentus jam suprantama kalba, gali tinkamai pasinaudoti aukščiau aptartomis garantuojamomis teisėmis ir jas tinkamai realizuoti. Procesinių dokumentų nepateikimas byloje dalyvaujančiam asmeniu jam suprantama kalba laikytini trukdančiais įgyvendinti turimas teises procese bei jo teisės į teismą pažeidimu.
15. Todėl jeigu asmuo teismui nurodo, kad jis nesupranta valstybinės kalbos, ypač kai jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, teismas turi imtis CPK įtvirtintų priemonių, kad tokiam asmeniui procesiniai dokumentai būtų įteikti jam suprantama kalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas gali nustatyti asmeniui, kurio procesiniai dokumentai turi būti įteikti, terminą trūkumams pašalinti ir įpareigoti pateikti vertimą (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 115 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju skolininkė prašyme dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo nurodė, kad nesupranta lietuvių kalbos, prašo terminą pratęsti, kad galėtų išversti gautus dokumentus į jai suprantamą kalbą. Tokiu atveju teismas turėjo imtis priemonių, kad pareiškėjo procesiniai dokumentai būtų išversti į suinteresuotiems asmenims suprantamą kalbą ir jiems įteikti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šias aplinkybės netinkamai įvertino ir tokiu būdu pažeidė suinteresuoto asmens teisę į teismą, rungimosi ir asmenų lygybės įstatymui ir teismui principus. Šis proceso teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą, nes suinteresuotam asmeniui buvo užkirsta galimybė atsikirsti į pareiškimą, pateikti savo poziciją, argumentus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo atskiruoju skundu skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko dalies bendroje nuosavybėje nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.