- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-792-516/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- UAB „Lartana“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lartana“ ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Lartana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. S. priteisti 337,65 litų už degalus įpiltus ne į tarnybinį automobilį, 166,52 litų už darbo drabužius, 449,00 litus už mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6070“ bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008-02-11 atsakovas A. S. buvo priimtas į UAB „Lartana“ dirbti vairuotoju ekspeditoriumi. 2008-03-03 su atsakovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuria atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam išduotas vertybes.
Atsakovas pasinaudodamas jam įmonės išduota kuro kortele ne į tarnybinį automobilį 2008-08-26 degalinėje „NESTE“, esančioje Savanorių pr. 187, Vilniuje, įsipylė degalų už 145,37 litų ir 2008-08-19 degalinėje „NESTE“, esančioje Kauno g. 26, Vilniuje, įsipylė degalų už 192,28 litų. Ieškovo iniciatyva 2008-08-21 paminėta kuro kortelė buvo užblokuota. Kai atsakovas buvo atleistas iš darbo, su juo buvo visiškai atsiskaityta sumokant darbo užmokestį už 2008 m. rugpjūčio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Tačiau nutrūkus darbo santykiams atsakovas neįvykdė savo pareigos grąžinti įmonei jam pateiktus daiktus – darbo drabužius, kainuojančius 166,52 litų bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6070“, kainuojantį 449,00 litų. Tokiu būdu, atsakovas iki šiol lieka skolingas bendrovei 953,17 litų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. 2010-06-08 teismo posėdžio metu ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis šiuo metu dirba UAB „Naujoji optika“, nuo kada tiksliai nepamena. 2008-08-16 ir 2008-08-19 atsakovas degalinėse „NESTE“ atsiskaitė UAB „Lartana“ priklausančią kuro kortele, tačiau degalų įpylė į UAB „Naujoji optika“ priklausantį automobilį „F. D.“, v/n (duomenys neskelbtini) Šioje dalyje A. S. ieškinį pripažįsta ir sutinka UAB „Lartana“ atlyginti žalą dėl degalų įpylimo ne į ieškovui priklausantį automobilį. Kitą ieškinio dalį atsakovas nepripažino.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.
Teismas priteisė iš atsakovo A. S. 166,52 litų už negrąžintus darbo drabužius, 449 litus už negrąžintą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6070“, 337,65 litų už ne į tarnybinį automobilį įpiltą kurą, iš viso 953,17 Lt padarytų nuostolių, 64 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 750 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1767,17 Lt.
Teismas nustatė, jog 2008-02-11 šalys pasirašė darbo sutartį, o 2008-03-03 pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties (toliau Sutarties) 1 punkto matyti, kad A. S. gavo naudotis darbe darbo drabužius, telefoną Nokia 6070, SIM kortelę, kuro kortelę bei įmonės automobilį. Iš paminėtos sutarties 1.1. p. matyti, kad atsakovas įsipareigojo saugoti nuo sužalojimo ar sunaikinimo jam patikėtas materialines vertybes, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti. Pagal Sutarties 3 p. šalys susitarė, jog darbuotojui dėl savo kaltės neišsaugojus jam pateiktų materialinių vertybių, darbdaviui padarytos ir atlygintinos žalos dydis nustatomas remiantis galiojančiais norminiais teisės aktais.
Teismo teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. iš UAB „Lartana“ gavo darbo drabužius 166,52 litų vertės ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6070“ 449 litų vertės. Atsakovas A. S. į bylą nepateikė jokių įrodymų, arba kitų objektyvių duomenų, kad nutraukus darbo santykius jis gražino ieškovui gautas materialines vertybes. Teismas pažymėjo, jog savo atsikirtimus atsakovas grindė tik prieštaringais paaiškinimais. Be to, atsakovas negalėjo motyvuotai paaiškinti, kodėl jis pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį gavęs darbo drabužius ir mobiliojo ryšio telefoną pasirašytinai, pagal jo teiginius, grąžinant šias materialines vertybes, elgėsi nerūpestingai bei gražino gautus daiktus paprasčiausiai palikdamas daiktus, ar tai direktoriaus kabinete, ar tai persirengimo spintelėje. Taip pat atsakovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jis išmetė išduotą jam naudotis darbe mobiliojo telefono SIM kortelę. Taigi jokių įrodymų arba kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, kad nutrukus darbo santykiams atsakovas būrų grąžinęs bendrovei darbo drabužius ir mobiliojo ryšio telefoną, byloje nėra.
Teismas pažymėjo ir tai, kad A. S. ieškinį dalyje dėl kuro užpylimo ne į tarnybinį automobilį pripažino tik 2010-06-08 teismo posėdžio metu, posėdžio pabaigoje. Pasirengimo nagrinėti civilinę bylą metu ir net 2010-06-08 teismo posėdžio pradžioje, A. S. nebuvo sutikęs ir su šiuo ieškovo reikalavimu bei atsikirsdavo aiškindamas, jog automobilį „F. D.“, priklausantį UAB „Naujoji optika“ jam davė UAB „Lartana“ direktorius A. K. ir liepė važiuoti, todėl atsakovas ir įpylė į šį automobilį kuro bei atsiskaitė ieškovo kuro kortele. Tik paaiškėjus, kad A. S. dirba UAB „Naujoji optika“ bei ieškinyje nurodytomis datomis jis degalinėse „NESTE“ įpylė kuro į UAB „Naujoji optika“ priklausantį automobilį, o atsiskaitė UAB „Lartana“ išduota kuro kortele, A. S. ieškinį dalyje dėl neteisėto kuro panaudojimo pripažino ir įsipareigojo atlyginti ieškovui padarytą žalą.
Teismas konstatavo, jog nors aukščiau paminėtos aplinkybės ir neturi tiesioginės įrodomosios reikšmės sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą dalyje dėl negrąžintų darbo drabužių ir mobiliojo ryšio telefono, tačiau netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas linkęs neatskleisti ir nuslėpti kai kurias faktines bylos aplinkybes.
Tokiu būdu, teismo nuomone, byloje pagrįstai nustatyta, kad atsakovas A. S., dirbdamas UAB „Lartana“ vairuotoju ekspeditoriumi bei pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, gavo bendrovės materialines vertybes naudotis darbe. Nutrūkus darbo santykiams, atsakovas neįvykdė savo pareigos pagal paminėtą sutartį, materialinių vertybių negrąžino bei pasinaudojo UAB „Latarna“ kuro kortele įpildomas kurą ne į ieškovo bendrovei priklausantį automobilį, tuo padarydamas ieškovui nuostolius, kurių iki šiol neatlygino.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-06-22 sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo už drabužius ir telefono aparatą pakeisti, ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti, bei pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-06-22 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
dėl drabužių išdavimo teismui nebuvo pateiktą jokių dokumentų. Įmonėje apeliantui buvo pasiūlyti drabužiai, kuriuos jis sutiko pasimatuoti, tačiau jie neatitiko atsakovo ūgio, dėl ko juos teko grąžinti į sandėlį. Pažymi, kad drabužiai apeliantui nebuvo išduoti. Drabužiai be perdavimo ir naudojimo darbe buvo grąžinti. Tai leidžia daryti išvadą, kad jie apeliantui nebuvo išduoti nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat pabrėžia, kad drabužių kaina buvo nustatinėjama pagal 2008-10-16 sąskaitą – faktūrą, tai yra kada atsakovas jau nebedirbo įmonėje. Apelianto nuomone, toks dokumentas neturi įrodomosios reikšmės ir negali būti pripažintas pagrindu priteisti iš atsakovo nuostolius;dėl mobilaus telefono pažymi, kad byloje yra pateiktas telefonų išdavimo žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad atsakovas telefoną gavo 2008-03-03. Kaip telefono kainos įrodymas yra pateikta 2007-04-05 sąskaita – faktūra. Apelianto nuomone, tai įrodo, kad telefono aparatas buvo senas ir ilgą laiką naudojamas. Atsakovas, remdamasis DĮK 257 str. 1 d. 3 p. pažymi, kad žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičius nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą. Teigia, kad ieškovui buvo pasiūlyta pateikti telefono aparato kainą atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tačiau ieškovas tokių duomenų teismui nepateikė. Tai leidžia konstatuoti, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Panaikinus teismo sprendimą dalyje nuostolių priteisimo už drabužius ir telefono aparatą, turi būti pakeistas sprendimas ir dalyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Lartana“ prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-06-22 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad apeliantas pasirašydamas 2008-03-03 Visiškos materialinės atsakomybės sutartį turėjo žinoti ir žinojo kokios priemonės jam perduodamos naudotis darbe. Be to, Sutarties 1.1 p. įsipareigojo saugoti nuo sužalojimo ar sunaikinimo jam patikėtas vertybes. Jeigu spec. drabužiai ir būtų buvę netinkami, o telefono aparatas sugedęs, tačiau tai nesuteikia teisės jų negrąžinti ieškovui tokia pat tvarka, kokia šios priemonės buvo gautos.
Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas ginčijo kuro pasisavinimo faktą. Tik pateikus nenuginčijamus įrodymus šį faktą pripažino, bet ieškovo patirtų nuostolių geranoriškai iki šiol nekompensavo. Ieškovo nuomone, ši aplinkybė tik patvirtina atsakovo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteisti nuostoliai už negrąžintus darbo drabužius bei mobiliojo ryšio telefoną. Dėl darbo drabužių nurodoma, jog ieškovas neįrodė, kad juos perdavė atsakovui, be to, sąskaita faktūra, kuria ieškovas grindė drabužių vertę, išrašyta jau po atsakovo atleidimo iš darbo. Su sprendimu dalyje dėl nuostolių už negrąžintą mobiliojo ryšio telefoną nesutinkama dėl to, kad jis atsakovui buvo perduotas ne naujas, teismo priteista suma atitiko telefono kainą jo įsigijimo metu (2007-04-05), o telefonas jam buvo perduotas 2008-03-03.
Dėl mobiliojo ryšio telefono vertės.
Remiantis Darbo kodekso 255 str. 3 p., darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, jeigu žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; 4 punktas numato visišką žalos atlyginimą ir tuo atveju, kai žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe. Atlygintinos žalos dydžio nustatymą reglamentuoja Darbo kodekso 257 straipsnis, kurio 1 d. nustato, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti tiesioginius nuostolius, o šie, remiantis aptariamo straipsnio 3 d., apskaičiuojami atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Pagal pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį ryšių priemonėms nustatytas 3 metų nusidėvėjimo normatyvas, taigi, mėnesio nusidėvėjimo procentas būtų 2,77 (100 procentų nusidėvėjimas/36 mėnesių). Kadangi atsakovui pareiga grąžinti mobilųjį telefoną atsirado 2008 m. rugpjūčio mėnesį (po jo atleidimo iš darbo), nuo telefono įsigijimo (2007-04-05) iki pareigos jį grąžinti momento praėjo 16 mėnesių, t.y. tuo metu jo nusidėvėjimas buvo 44,32 procento, likutinė vertė 55,68 procento, kas vertine išraiška sudaro 250 Lt, atsižvelgiant į atsakovui perduoto telefono vertę jo įsigijimo metu (449 Lt.).
Remiantis byloje esančiu telefonų perdavimo naudotis žiniaraščiu (sąrašu)- b.l. 8, atsakovui perduotą mobiliojo ryšio telefoną anksčiau naudojo dar trys darbuotojai. Akivaizdu, kad tuo metu, kai atsakovui atsirado pareiga telefoną grąžinti, jo vertė negalėjo būti tokia pati, kaip jo įsigijimo metu, nes jis nusidėvėjo ne tik atsižvelgiant į minėtą normatyvą, tačiau ir dėl faktinio naudojimo jo vertė mažėjo. Kadangi ieškovas nepateikė kitokių įrodymų apie telefono vertę tuo momentu, kada atsakovas privalėjo telefoną grąžinti, teismas remiasi Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytu telefono nusidėvėjimo normatyvu ir pripažįsta, kad atsakovas, negrąžindamas ieškovui telefono, padarė jam 250 Lt dydžio žalą. Atitinkamai mažintina iš atsakovo už telefoną priteista suma nuo 449 iki 250 Lt. Ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, esą atsakovas privalo grąžinti jam perduotas darbo priemones, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, kadangi ieškovas reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o ne dėl prievolės įvykdymo natūra.
Dėl nuostolių už darbo drabužių negrąžinimą.
Apelianto argumentas, esą nėra įrodyta, jog darbo drabužiai jam buvo perduoti, nepripažįstamas pagrįstu. Visų pirma, su atsakovu sudarytoje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje yra nurodyta, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas materialines vertybes, tame tarpe ir darbo drabužius (visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1 punktas), ši sutartis atsakovo yra pasirašyta, vadinasi ieškovas leistinu rašytiniu įrodymu pagrindė darbo drabužių perdavimo atsakovui faktą. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad darbo drabužiai jam buvo perduoti, tačiau nurodė, kad juos grąžino. Remiantis Civilinio proceso kodekso 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo pareigą taip pat įtvirtina Civilinio proceso kodekso 178 str.. Šiuo atveju pripažįstama, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog jam perduotus darbo drabužius grąžino darbdaviui, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai priteisė nuostolius už darbo drabužių negrąžinimą.
Atsakovas su teismo sprendimu dėl nuostolių, negrąžinus darbo drabužių, priteisimo, nesutinka ir tuo aspektu, kad ieškovo pateikta sąskaita- faktūra, kuria ieškovas grindė jam perduotų drabužių vertę, išrašyta po atsakovo atleidimo iš darbo. Šis apelianto argumentas nepaneigia aplinkybės, kad ieškovo perduotų darbo drabužių vertė buvo tokia, kokia nurodyta UAB ,,Lindstrom“ išrašytoje sąskaitoje- faktūroje (b.l. 9). Ieškovas, įrodinėdamas nuostolių dydį, pateikė įrodymus, kiek kainuoja
analogiški atsakovui perduotiems darbo drabužiai, atsakovas neįrodinėjo, kad jam perduotų drabužių vertė buvo kitokia, be to, pažymėtina, kad, remiantis atsakovo paaiškinimais, jis perduotų jam drabužių nedėvėjo, nes netiko dydis, vadinasi, atsakovas privalėjo grąžinti darbdaviui naujus darbo drabužius, o, kadangi įrodymų apie jų grąžinimą nepateikė, turi atlyginti žalą tokio dydžio, kokia yra naujų darbo drabužių kaina.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas mažina iš atsakovo ieškovui priteistą žalos atlyginimą nuo 953,17 Lt iki 754,17 Lt, t.y. pripažįsta apgrįstais apelianto argumentus dėl neteisingai nustatytos žalos, padarytos negrąžinus mobiliojo ryšio telefono, kitoje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, pilnai patenkindamas ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisė visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas- žyminį mokestį (64 Lt) ir atstovavimo išlaidas (750 Lt.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, atitinkami keistinas jis ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šiuo atveju žyminis mokestis buvo sumokėtas ne proporcija nuo ginčo sumos, o Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. numatyta minimali žyminio mokesčio suma, indeksuota Civilinio proceso kodekso 82 str. nustatyta tvarka- sumokėta 64 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovo priteistina suma nustatytina pagal patenkintų- atmestų ieškinio reikalavimų proporciją (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.). Iš ieškovo prašytų priteisti 953,17 priteisiama 754,17 Lt, t.y ieškovo patenkintų reikalavimų proporcija sudaro 79 procentus; nuo sumokėtos žyminio mokesčio sumos (64 Lt) 79 procentai yra 50,56 Lt suma, iki kurios ir mažinamas iš atsakovo ieškovui priteistas žyminis mokestis už ieškinį. Taip pat, atsižvelgiant į nurodytą proporciją mažintinos ir išlaidos priteistos iš atsakovo ieškovui už advokato paslaugas: nuo sumokėtos 750 Lt sumos (b.l. 19) 79 procentai sudaro 592,50 Lt.
Apeliaciniu skundu buvo ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas dalyje dėl 665,52 Lt patenkintų ieškinio reikalavimų. Patenkintų apeliaciniu skundu reikalavimų suma yra 199 Lt (tokia suma sumažinama teismo sprendimu priteista suma), t.y. patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporcija sudaro 30 procentų, taigi nuo sumokėtos paduodant apeliacinį skundą žyminio mokesčio sumos (66 Lt) atsakovui iš ieškovo priteistina 19,80 Lt suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimu ieškovui UAB ,,Lartana“ iš atsakovo A. S. priteistą 953,17 Lt nuostolių sumą sumažinti iki 754,17 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt keturių litų ir 17 centų), priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinti nuo 64 Lt iki 50,56 Lt (penkiasdešimt litų ir 56 centų), priteistą atstovavimo išlaidų sumą sumažinti nuo 750 Lt iki 592,50 Lt (penkių šimtų devyniasdešimt dviejų litų ir 50 centų), nustatant, jog bendra ieškovui iš atsakovo priteista suma yra 1397,23 Lt (tūkstantis trys šimtai devyniasdešimt septyni litai ir 23 centai).
Priteisti atsakovui A. S. iš ieškovo BUAB ,,Lartana“ 19,80 Lt (devyniolika litų ir 80 centų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.