Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinio atsakovei C. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės C. V. 3 129,09 Eur skolą, 493,67 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-09 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei C. V. dėl įsiskolinimo priteisimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovės gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl atsisakytina jį priimti.

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-09 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skola atsakovei susidarė dėl pareigų, susijusių su jai nuosavybės teise priklausančio buto (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) nevykdymo. T.y., atsakovė, nevykdė esminės savo, kaip nekilnojamojo turto savininkės pareigos apmokėti už faktiškai sunaudotą šilumos energiją. Nurodo, kad atsakovė yra Baltarusijos Respublikos pilietė, kurios vardu Lietuvoje yra registruotas nekilnojamasis turtas, o pagal CPK 787 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjamos ginčo teisena, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės bei ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad teismingumą šiuo atveju nustato ginčo prigimtis ir CPK 787 str. 1 d. Pažymėtina, kad CPK 787 str. 1 d. numato, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės.

Tačiau apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių jo nurodytą aplinkybę, t.y. kad atsakovė Lietuvoje turi nekilnojamojo turto. Priešingai, remiantis CPK 179 str. 3 d. teismui patikrinus nekilnojamojo turto registrą, nustatyta kad atsakovė C. V. nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė.

Atsižvelgiant tai, kad atsakovė yra Baltarusijos respublikos pilietė, o Lietuvos respublikoje nekilnojamojo turto ji neturi darytina išvada, jog apelianto skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-09 nutarties panaikinimo nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su juridinių asmenų teismingumo institutu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.