Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Lietuvos apeliaciniam teismui pateikta baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39994-21) medžiaga ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Algirdo Giedraičio 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuria prašoma spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme 2024 m. gegužės 7 d. gauta baudžiamoji byla, kurioje V. L. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, R. A. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, A. A. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, I. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, J. Š., A. Š. kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, R. S., V. S., O. V., J. T., R. P., N. M., K. A. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, J. M., M. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas, byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui

3. Pagal BPK 229 straipsnio 1 dalį siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams. Šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 229 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, – kai byla perduodama iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui. Taigi, sprendžiant ar bylą perdavus iš teismo, kuriam ji teisminga nagrinėti kitam teismui, reikalinga įvertinti ar bus užtikrinami ir įgyvendinami teisingumo interesai, tarp kurių ir greitas bylos išnagrinėjimas, ir ar siekiamų teisingumo interesų nenusveria atskirų proceso dalyvių interesai.

4. Sprendžiant dėl atskirų proceso dalyvių ir visos bylos dalyvių bei bendrų teisingumo interesų pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotą praktiką, valstybės privalo taip sutvarkyti savo teisines sistemas, kad būtų užtikrinta teisė gauti galutinį sprendimą per protingą terminą (EŽTT 2006 m, kovo 29 d. sprendimas, Cocchiarella prieš Italiją, Nr. 64886/01; 1993 m. vasario 25 d. sprendimas, Dobbertin prieš Prancūziją, Nr. 13089/87) ir, kad per ilgos proceso trukmės negalima pateisinti nuolatine bylų perkrova (EŽTT 1997 m. liepos 1 d. sprendimas, Probstmeier prieš Vokietiją, Nr. 20950/92).

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdydamas Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatytas Lietuvos apeliacinio teismo administracinės veiklos priežiūros funkcijas yra pastabėjęs, kad „Teisėjų darbo krūvis nagrinėjant bylas yra vienas svarbiausių veiksnių užtikrinant bylų nagrinėjimo kokybę, valdant bylų srautus ir taip siekiant protingai greito bylų išnagrinėjimo“ (2023 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės įsakymu Nr. (1.4E)-1T-52 patvirtinto 2023 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo planinio tikslinio patikrinimo akto Nr. (1.33E)-4T-80, 4.1 p.). Taigi, teisėjui skiriamų bylų skaičius ir darbo krūvis gali turėti įtakos ne tik bylos nagrinėjimo trukmei, bet ir priimamų procesinių sprendimų kokybei, todėl teismų ir atskirų teisėjų darbo krūvis, kaip atskiras teismų sistemos veiklos aspektas, minėtos EŽTT praktikos dėl valstybės pareigos užtikrinti tinkamą savo teisinės sistemos veikimą, nėra tik žinybinis atskirų teismų interesas. Pernelyg didelis ir neproporcingas teisėjui skiriamų bylų skaičius (dėl tiesioginės įtakos proceso trukmei ir galimos įtakos priimamų procesinių sprendimų kokybei) gali esmingai ir neigiamai paveikti proceso dalyvių interesus, todėl bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga kitam teismui, gali būti pateisinamas, jei bendri teisingumo interesai nusveria atskirų proceso dalyvių patiriamus nepatogumus dėl atskirų proceso organizavimo aspektų ir bylos nagrinėjimo kitame teisme nei ji yra teisminga pagal teritorinį teismingumą reglamentuojančias procesines taisykles.

6. Sprendžiant ar yra pagrindas perduoti prašomą baudžiamąją bylą nagrinėti kitam apygardos teismui nei ji yra teisminga, svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pagal pateiktus duomenis byla pagal savo pobūdį yra sudėtinga, nes byloje kaltinimai pareikšti penkiolikai asmenų dėl įvairaus pobūdžio skirtingų nusikalstamų veikų, be kita ko, ir korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Byloje apklaustinų asmenų sąraše yra šešiolika asmenų, kurių gyvenamosios vietos yra skirtingos (daugumos jų nėra Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje; be kita ko, ir dviejų kaltinamųjų gyvenamosios vietos bei vieno iš kaltinamųjų gynėjo darbo vieta taip pat nėra susijusi su Kauno apygardos veiklos teritorija). Taigi, dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui nepatogumus gali patirti tik dalis proceso dalyvių (dalis kaltinamųjų, gynėjų ir valstybės kaltintojas). Visgi, visus šiuos organizacinius nepatogumus, nusveria teisingumo interesai ir tų pačių proceso dalyvių interesas į greitą ir kokybišką bylos išnagrinėjimą, nes jiems neigiamą poveikį iš tiesų gali turėti šiuo metu susiklosčiusi išskirtinė situacija Kauno apygardos teisme dėl pagal teritorinį teismingumą tenkančio didžiausio sudėtingų ir itin sudėtingų baudžiamųjų bylų skaičiaus.

7. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal interaktyvių skaičiuoklių duomenis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvis, palyginus su kitais apygardų teismais, jau kurį laiką iš esmės yra vienas didžiausių vertinant tiek bendrai, tiek pagal atskirų bylų kategorijas. Be to, šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamas ir didžiausias skaičius sudėtingų ir labai sudėtingų baudžiamųjų bylų. Taigi, išdėstytos aplinkybės dėl Kauno apygardos teisme gaunamų baudžiamųjų bylų skaičiaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvio, leidžia teigti, kad perdavus prašomą bylą nagrinėti kitam apygardos teismui bus užtikrinamas ne tik šios baudžiamosios bylos operatyvesnis ir sklandesnis nagrinėjimas, bet ir sudarys sąlygas Kauno apygardos teismui operatyviau ir sklandžiau nagrinėti jo žinioje jau esamas sudėtingas ir labai sudėtingas bylas, tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus ne tik šioje baudžiamojoje byloje, bet ir kitose Kauno apygardos teisme nagrinėjamose bylose.

8. Sprendžiant kuriam apygardos teismui perduoti nagrinėti prašomą baudžiamąją bylą, būtina įvertinti statistinius duomenis apie apygardos teismų darbo krūvį nagrinėjant baudžiamąsias bylas.

8.1. Teismų teisėjų darbo krūvis pirmiausia nustatomas įvertinus Nacionalinės teismų administracijos parengtoje interaktyvioje skaičiuoklėje pateikiamus duomenis apie teismų darbo krūvį pagal atskirų bylų kategorijas, nes būtent atskirų kategorijų bylų vertinimas leidžia realiai įvertinti atskirų kategorijų bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvį. Išanalizavus interaktyvioje skaičiuoklėje pateiktą informaciją apie apygardos teismų baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvius už 2023 m. II pusmetį, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas buvo net 23,81 proc. mažesnis nei apygardų teismų vidutinis darbo krūvis. Antras teismas, kurio vidutinis darbo krūvis 2023 m. II pusmetį buvo mažiausias yra Klaipėdos apygardos teismas, t. y. jo vidutinis darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas buvo 14,34 proc. mažesnis nei apygardų teismų vidutinis darbo krūvis. Likusių apygardos teismų vidutinis darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas buvo didesnis nei apygardos teismų vidutinis darbo krūvis (Šiaulių apygardos teismo – 39,06 proc., Kauno apygardos teismo – 23,81 proc., Panevėžio apygardos teismo – 8,13 proc.). Taigi, aptartų aplinkybių visuma rodo, kad mažiausias vidutinis darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas minėtu laikotarpiu buvo Vilniaus apygardos teisme ir Klaipėdos apygardos teisme, o Šiaulių ir Kauno apygardos teismų vidutinis darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas reikšmingai viršijo apygardų teismų vidutinį darbo krūvį.

8.2. Tokia pati išvada dėl baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvio seka ir iš Lietuvos apeliaciniam teismui kas mėnesį teikiamų duomenų apie apygardų teismų pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų krūvius pagal skirtingus bylų sudėtingumo lygius, leidžiančios objektyviai ir vienodai vertinti atskirų kategorijų baudžiamųjų bylų srautus skirtinguose apygardų teismuose. Pagal šiuos duomenis matyti, kad 2024 m. sausio-balandžio mėnesiais Vilniaus apygardos teismo darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas buvo mažiausias (vienam baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui įprasto sudėtingumo bylų vidutiniškai teko 2,2726, sudėtingų – 1,4434 ir labai sudėtingų – 0,4737). Kauno apygardos teismo baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvis buvo iš esmės didžiausias (vienam baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui įprasto sudėtingumo bylų vidutiniškai teko 4,1363, sudėtingų – 1,7840 ir labai sudėtingų – 0,7045). Taigi, lyginant Vilniaus ir Kauno apygardos teismo baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvį matyti, kad vienam Kauno apygardos teismo baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui vidutiniškai teko beveik dvigubai daugiau įprasto sudėtingumo ir labai sudėtingų baudžiamųjų bylų, nei Vilniaus apygardos teismo teisėjui.

8.3. Pastebėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas šiuo metu nagrinėja ir ženkliai daugiau greičiau nagrinėtinų bylų nei visi kiti apygardų teismai kartu paėmus (pagal Nacionalinės teismų administracijos teismų internetinėje svetainėje skelbiamus duomenis Kauno apygardos teisme nagrinėjama 12 pirmo lygio ir 1 antro lygio greičiau nagrinėtina byla; Klaipėdos apygardos teisme – 3 pirmo lygio greičiau nagrinėtinos bylos; Panevėžio apygardos teisme – 1 pirmo lygio greičiau nagrinėtina byla; Šiaulių apygardos teisme – 3 pirmo lygio ir 1 antro lygio greičiau nagrinėtina byla; šiuo metu Vilniaus apygardos teisme tokių bylų nėra, tačiau sprendžiama dėl vienos naujos bylos, kurioje asmenys kaltinami dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje, pripažinimo pirmo lygio greičiau nagrinėtina byla). Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad prašomą baudžiamąją bylą, tikslinga perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes pagal jau aptartus duomenis galima manyti, kad minėta baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme gali būti išnagrinėta sparčiau.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39994-21) iš Kauno apygardos teismo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama.