- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-100-531/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40858-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė, Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- S. K., I. N.
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu:
- pagal BK 140 str. 2 d. ir jam paskirta arešto bausmė 60 parų;
- pagal BK 140 str. 1 d. ir jam paskirta arešto bausmė 50 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų, jį atliekant areštinėje. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. K. priteista: 600 Eur – I. M. ir 200 Eur – S. K. neturtinės žalos atlyginimo, bei 2,88 Eur proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad jis:
- 2015-07-21 apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), pagriebdamas už kairės rankos savo šeimos narei – žmonai S. K. ir traukdamas ją į save, padarė kairio žasto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių pabrinkimu, taip sukėlė S. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą;
- 2015-07-21 apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuriame gyvena šeimos narės –žmonos S. K. draugė I. M., trenkė I. M. vieną smūgį kumščiu į veidą bei grumtynių metu I. M. ne mažiau kaip tris kartus įbrėžė į dešinę plaštaką ir krūtinės sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos įdrėskimus - nubrozdinimus krūtinėje, dešinėje plaštakoje, sukėlė I. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – dėl BK 140 str. 2 d. jį išteisinti arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, bylą šioje dalyje nutraukiant, o dėl BK 140 str. 1 d. – jį išteisinti. Mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateikia savąjį. Teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai vertinti formaliai, jie nenuoseklūs ir juose yra prieštaravimų. Mano, kad teismas negalėjo remtis K. K. parodymais, nes ji nebuvo apklausta teisme, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisme nebuvo pagarsinti. Be to, pažymi, kad teismas neteisingai nurodo, jog ji yra nepilnametė, nes K. K. yra pilnametė ir, beje, įvykio metu net nebuvo namuose. Apeliantas pažymi, kad S. K. jau keli metai siekia jį išvaryti iš namų, provokuoja konfliktus, kvietinėja policiją, be to, kaltinime nurodytu laikotarpiu Panevėžio miesto apylinkės teisme vyko civilinės bylos dėl jų abiejų santuokos nutraukimo ir turto padalinimo nagrinėjimas. Pažymi, kad teismas civilinėje byloje yra pripažinęs S. K. provokuojantį elgesį ir smurto prieš jį – apeliantą faktą. Apeliantas neneigia suėmęs S. K. už rankos, galimai ją pastūmęs ar patraukęs, tačiau teigia savo veiksmais neturėjęs jokios tyčios kaip nors sužaloti S. K. ar sukelti jai fizinį skausmą, o baudžiamoji atsakomybė už nežymaus sužalojimo padarymą dėl neatsargumo nekyla. Be to, apelianto įsitikinimu, jo atlikti veiksmai, juos vertinant visų aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad jį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistasis mano, kad jo atžvilgiu turi būti taikomas BK 37 str. Apeliantas taip pat nurodo, kad nors nebuvo kaltinamas ar pripažintas kaltu dėl butelio metimo į S. K., teismas į tokius jos parodymus atsižvelgė spręsdamas ieškinių priteisimo bei skirdamas bausmę.
Apeliaciniu skundu ginčijamas ir V. K. nuteisimas pagal BK 140 str. 1 d., kritikuojamas įrodymų vertinimas ir pateikiamas savas, teigiama apie I. M. parodymų nenuoseklumą, nelogiškumą, šališkumą ir jų prieštaravimą kitiems įrodymams. Pažymi, kad I. M. nurodytų aplinkybių dėl tariamai jo turėtos stiklo šukės niekas nepatvirtina, be to, įvykio vietos apžiūros metu paimtos stiklo šukės proceso metu neapžiūrėtos.
Skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam paskirtoji bausmė yra per griežta, prieštarauja teisingumo principams, neatitinka pavojingumo laipsnio ir pasekmių. Akcentuojama teigiama nuteistojo asmenybė, galimos paskirtos bausmės pasekmės – darbo praradimas, negalėjimas vykdyti kreditinių įsipareigojimų bei teikti išlaikymą dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė ir nukentėjusioji I. N. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusioji S. K. prašė nuteistojo apeliacinį skundą dalyje dėl bausmės švelninimo patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliaciniu skundu ginčijamas nuteistojo nuteisimas pagal BK 140 str. 1 ir 2 d., ir prašoma jį išteisinti. Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus visos bylos apimtyje bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas pagrįstai nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., tačiau priimdamas sprendimą dėl BK 140 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl šios nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog dėl pastarosios veikos byloje darytinos priešingos išvados, tai yra, kad V. K. pagal BK 140 str. 2 d. nuteistas nepagrįstai. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir apeliantas išteisintinas iš BK 140 str. 2 d., nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), taip pat keistina nuosprendžio dalis dėl BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo paskirtos bausmės trukmės ir atlikimo sąlygų.
Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d.
Nuteistasis nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio smurto pavartojimo I. M. atžvilgiu kritikuoja įrodymų vertinimą bei pateikia savo. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą nagrinėjamos bylos kontekste, neįžvelgia pagrindo skundžiamo teismo nuosprendžio naikinimui šioje dalyje, nes jos vertinimu – apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl pastarosios nusikalstamos veikos, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo I. M. atžvilgiu V. K. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d.
Nuteistajam V. K. inkriminuota BK 140 str. 1 d., kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad nuteistasis sudavė vieną smūgį kumščiu I. M. į veidą bei grumtynių metu jai ne mažiau kaip tris kartus įbrėžė į dešinę plaštaką ir krūtinės sritį, taip sukeldamas I. M. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliantas neneigė buvęs kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, galimai apsižodžiavęs ir apsistumdęs su I. M., ko tiksliai nepamena dėl savo neblaivumo, bet kategoriškai neigia smūgio sudavimą ir panašius smurtinius veiksmus. Tuo tarpu nukentėjusioji I. M. nuo pat pradžių nurodė, kad V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vartojo prieš ją fizinį smurtą. Fizinių smurtinių veiksmų atlikimą prieš ją patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos V. K. parodymai, specialisto išvada, taip pat dalinai ir nukentėjusiosios S. K. bei liudytojo M. Z. parodymai. Nors pati nukentėjusioji I. M. nurodė platesnę prieš ją V. K. atliktų smurtinių veiksmų apimtį, t.y. kad jis atliko daugiau nei kaltinime nurodyta fizinio smurto veiksmų, tačiau specialisto išvada konstatuoti tik kaltinime nurodytieji padariniai ir kitų jos parodymus dėl daugiau nei kaltinime nurodyta atliktų veiksmų patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tačiau ši aplinkybė, ją vertinant kitų duomenų visumos kontekste nesudaro pagrindo nukentėjusiosios I. M. parodymus dėl jos atžvilgiu atliktų kaltinime nurodytų veiksmų vertinti kritiškai kaip nepatikimus, nes, kaip minėta, jie patvirtinti kitais objektyviais, esminėse detalėse sutampančiais duomenimis. Liudytoja V. K. matė V. K. fizinį kontaktą su I. M., pastarajam ją laikant suėmus, o jai bandant atsistumti ir ištrūkti. Nors V. K. parodymai nėra konkretizuoti V. K. atliktų veiksmų prasme, tačiau jie patvirtina nuteistojo fizinius smurtinius veiksmus prieš I. M. valią. Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas M. Z. parodė, kad I. M. minėjo jam apie prieš ją V. K. pavartotą smurtą, nukentėjusioji S. K. parodė mačiusi pas I. M. sužalojimus ant rankos. Specialisto išvada I. M. nustatyti kaltinime nurodyti galimai įvykio aplinkybėmis padaryti nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuoti sužalojimai, atmetant pačios susižalojimo griūnant galimybę. Nustatytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka byloje esančius duomenis, patvirtinančius V. K. aktyvių veiksmų poveikį nukentėjusiosios kūnui. Netikėti šia specialisto išvada nėra pagrindo, duomenų apie kitas I. M. nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes byloje nėra. Kad kaltinime nurodytus padarinius sąlygojusiais veiksmais nukentėjusiajai buvo taip pat sukeltas fizinis skausmas, teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Taigi netikėti kitais įrodymais patvirtintais nukentėjusiosios I. M. parodymais dėl fizinį skausmą jai sukėlusio bei nežymų sveikatos sutrikdymą padariusio asmens – V. K., teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti V. K. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo I. M. atžvilgiu padarymo, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., todėl išteisinti jį iš pastarojo nėra jokio pagrindo.
Dėl kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d.
Šioje byloje V. K. be kita ko nuteistas už tai, kad jis pagriebdamas už kairės rankos savo žmonai S. K. ir traukdamas ją į save, padarė kairio žąsto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių pabrinkimu, taip sukėlė S. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie V. K. veiksmai nuosprendyje kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. Kaip V. K. kaltę patvirtinantys įrodymai nuosprendyje nurodyti nukentėjusiųjų S. K., I. M. parodymai, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys.
Ginčo dėl nuteistajam inkriminuoto kaltinime nurodyto veiksmo S. K. atžvilgiu ir jai kilusių padarinių byloje nėra. Apeliantas neneigia suėmęs S. K. už rankos, galimai ją pastūmęs ar patraukęs, tačiau teigia savo veiksmais neturėjęs jokios tyčios kaip nors sužaloti S. K. ar sukelti jai fizinį skausmą, be to, jo atlikti veiksmai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad jį traukti baudžiamojon atsakomybėn.
Nagrinėjamu atveju byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visuma – nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojos V. K. parodymais ir kitais duomenimis nustatyta, kad ši byla yra specifinė ir jautri, nes joje sprendžiama dviejų asmenų – vyro ir moters, daug metų pragyvenusių santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) m.), kuri ilgą laiką tenkino abu sutuoktinius, tarpusavio santykių problema. Pažymėtina ir tai, kad šis ginčas yra tarp sutuoktinių, turinčių du vaikus, vienas kurių – nepilnametis. Be to, paraleliai vyko sutuoktinių santuokos nutraukimo procesas, ginčas dėl turto padalijimo bei nepilnamečio vaiko priežiūros (2016-04-05 teismo sprendimas įsiteisėjo). Be kita ko, bylos duomenys – įvykių registro pažyma (1 t., 38-50 b.l.), teistumo pažyma, nutarimai dėl atsisakymų pradėti ikiteisminius tyrimus, nutraukti ikiteisminį tyrimą, apkaltinamasis teismo nuosprendis (1 t., 130-146 b.l.) patvirtina ir tai, kad konfliktai bei fizinio smurto vartojimas šeimoje iki kaltinime nurodytų įvykių nebuvo naujiena. Pastarieji duomenys patvirtina konfliktų šeimoje paaštrėjimą po V. K. fizinio smurto pavartojimo 2014-03-16 dukters V. K. ir 2014-09-03 sutuoktinės S. K. atžvilgiu, dėl ko V. K. nuteistas 2015-01-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.
Nepaisant šių duomenų tokioje byloje, kai nesutaria ir skiriasi santuokoje ilgai pragyvenę žmonės, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti savanaudiškų motyvų ir interesų. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai šie kyla tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procese ir pasireiškia žodine forma išreikštais ar kitokiais nepavojingais veiksmais. Konfliktai šeimose neretas reiškinys mūsų visuomenėje. Konfliktinėse situacijose susijaudinę sutuoktiniai kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tačiau sutuoktinių santykių vertinimui yra taikytinos platesnės leistinos bendravimo ribos, nei kitiems, santuoka ar partneryste susijusiems visuomenės nariams. Be to, baudžiamoji teisė nėra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kylančius iš šeimos teisinių santykių. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai visi kiti būdai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Ypač svarbu į tai atsižvelgti, kai tariamai nusikalstami vieno iš sutuoktinių veiksmai išoriškai pasireiškia žodine forma ar nesąmoningais, neblaivaus asmens dėl apsvaigimo grubesniais veiksmais.
Pasak S. K., jai atrakinus duris, V. K. griebė jai už kairės rankos ir ją sužalojo. Sutinkamai su pačios nukentėjusiosios parodymais, V. K. jos ranką suėmė norėdamas ją sulaikyti. S. K. neparodė supratusi, kad sutuoktinis nori tyčia ją sužaloti ar sukelti jai fizinį skausmą. Pats apeliantas neigia jo veiksmuose buvus tyčią sužaloti sutuoktinę ar sukelti jai fizinį skausmą, ir jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti minėtą išvadą byloje nėra. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, kas lėmė jo galimai neadekvačius veiksmus. Nors jo neblaivumas S. K. atžvilgiu atliktų veiksmų nepateisina, tačiau tokią V. K. būseną vertinant visos bylos apimtyje, be kita atsižvelgiant į tarp sutuoktinių buvusią įtampą, užsitęsusį gyvenimą konfliktinėmis sąlygomis, nukentėjusiajai nustatytą sužalojimą, nėra pagrindo konstatuoti V. K. veiksmuose buvus tyčią jam inkriminuoto BK 140 str. 2 d. prasme. Pastarąją tyčią paneigia ir įvykio policijai registro duomenys (1 t., 38 b.l.), iš kurių matyti, kad S. K. pranešime nėra akcentuojamas V. K. fizinio smurto vartojimas ar pan.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius V. K. veiksmuose visų jam inkriminuotos BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, šios veikos inkriminavimas jam negalimas, todėl skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl V. K. nuteisimo pagal BK 140 str. 2 d. naikintinas ir apeliantas pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Priėmus sprendimą dėl V. K. išteisinimo dėl nusikalstamos veikos S. K. atžvilgiu nesant veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios S. K. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė taikyti jo atžvilgiu BK 37 str., tačiau šis prašymas nepagrįstas. BK 37 str. numato, kad nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Nagrinėjamu atveju V. K. veikoje nėra visų BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, kas sąlygoja ne atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, o išteisinimą BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.
Dėl bausmės
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo V. K. nusikalstamus veiksmus pagal BK 140 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, atsižvelgė į bausmės paskirtį bei bausmės skyrimo pagrindus, nuteistojo asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nuteistajam parinko teisingą bausmės rūšį – areštą, tačiau nustatė per ilgą jos trukmę. Nuteistasis inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą padarė būdamas teistas taip pat už nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka baustas. Tiek ankstesnis, tiek skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas susiję su jo gyvenimu šeimoje ir joje kilusiomis konfliktinėmis situacijomis. Teismo turimi duomenys patvirtina, kad nuteistojo santuoka nuo 2016-04-05 yra nutraukta, tuo sumažinant V. K. netinkamo elgesio pakartotinumo tikimybę, ką patvirtina ir buvusios sutuoktinės S. K. parodymai apie jų normalius ir gražius santykius po skyrybų, jiems nebegyvenant kartu. Nuteistasis yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Santuokos nutraukimo metu be kitų mokėjimų iš V. K. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, kurios mama S. K. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nurodė apie V. K. materialinės paramos išlaikant dukrą būtinybę bei išreiškė prašymą nesiųsti V. K. atlikti arešto bausmės. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jam paskirtoji bausmė gali sąlygoti darbo netekimą bei negalėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam už BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą skiriant areštą trumpesniam nei apylinkės teismo nustatyta trukmei – 40 parų ir, siekiant, kad V. K. neprarastų socialiai aktyvaus ir naudingo visuomenės nario statuso, nustatytinas šios bausmės atlikimas poilsio dienomis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 ir 2 p., 329 str. 1 p.,
nusprendžia:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendį dalyje dėl V. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
V. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti BK 63 str. 1 ir 4 d. taikymą V. K. atžvilgiu.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-01 nuosprendį dalyse dėl nukentėjusiosios S. K. civilinio ieškinio bei už BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės trukmės ir atlikimo sąlygų:
Sumažinti V. K. už BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą arešto bausmę iki 40 parų ir paskirti ją atlikti poilsio dienomis.
Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.