- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-1695-230/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06117-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Nerijus Meilutis, Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- H. A. K., G. U., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, H.
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kauno
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų H. A. K. ir G. U. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10079-429/2011 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, H.i A. K., G. U., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarei Birutei Germanavičienei dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, turto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ieškiniu, pareikštu CPK 49 straipsnio tvarka, prašė:
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-29 įsakymą Nr. A-5362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“.Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007-11-23 įsakymą Nr. 02-01-12585 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“.Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008-01-23 įsakymą Nr. 02-01-579 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo ir pardavimo“.Pripažinti negaliojančia 2008-02-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį patvirtintą Kauno m. 18-ojo notaro biuro notarės Birutės Germanavičienės (notarinio registro Nr. 1-900), kuria pardavėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo P. S. pardavė, o pirkėjai H. A. K. ir G. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise už 31 060,52 Lt kainą nupirko 0,1027 ha ploto žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) esantį V(duomenys neskelbtini).Pripažinti negaliojančiu 2008-02-04 valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 57, kuriuo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas P. S. perdavė, o pirkėjai H. A. K. ir G. U. priėmė pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-900, sudarytą 2008-02-04, parduotą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją - įpareigoti atsakovus H. A. K. ir G. U. 0,1027 ha ploto žemės sklypą unikaliu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti į valstybinį žemės fondą, o Lietuvos Respubliką įpareigoti grąžinti atsakovams už žemės sklypą sumokėtą pinigų sumą, atitinkamai H. A. K. – 13 254,70 Lt, G. U. – 17 805,82 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi šią civilinę bylą perdavė Kauno apygardos teismui. Teismas, remdamasis CPK 27 straipsnio 1 punktu, bylą tolimesniam nagrinėjimui perdavė Kauno apygardos teismui, nurodydamas, kad nors ieškovas ieškinio sumą nurodė 31 060,52 Lt, t.y. pagal ginčijamų sandorių kainą, tačiau CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ieškinio suma dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę, o CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę. Teismas sprendė, kad ieškovas ginčija valstybinės žemės sklypo daiktinių teisių perleidimą bei nuginčijus šiuos sandorius kelia reikalavimą išreikalauti ginčo nekilnojamąjį daiktą. Todėl ieškinio suma turi būti nustatyta ne pagal ginčijamų sandorių kainą, o pagal ginčo nekilnojamojo turto vertę. Teismas rėmėsi byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, kad vidutinė žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė sudaro 405 728 Lt, vidutinė rinkos vertės nustatymo data 2008-01-30. Nustatyta rinkos vertė buvo ir ginčijamų sandorių sudarymo metu, kadangi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2008-02-04.
Šalies argumentai
A. H. A. K. ir G. U. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Apeliantų nuomone, nutartis naikintina, ir byla nagrinėtina Kauno miesto apylinkės teisme, kadangi turto vertė gali būti nustatoma pagal: 1) pirkimo-pardavimo sandorius, 2) turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo išlaidas; 3) jį naudojant gaunamas pajamas. Paprastai bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nurodoma pagal sandorio kainą. Ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties bendra turto vertė yra 31 060,52 Lt, todėl byla turi būti nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme.
Atsiliepimas
Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundo argumentai nepagrįsti, kadangi ieškinyje keliami keli tarpusavyje susiję turtinio pobūdžio reikalavimai: pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios kaina 31 060,52 Lt ir taikyti restituciją - grąžinti valstybei natūra žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė ieškinio padavimo metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 405 728Lt. Kai ieškinio dalykas yra reikalavimai dėl daiktinių teisių į turtą, ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Išreikalautino daikto vidutinė rinkos vertė ieškinio padavimo metu yra 405 728 litai, ko atsakovai neginčija, todėl Kauno miesto apylinkės teismas teisingai taikė CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir pagrįstai civilinę bylą perdavė nagrinėti pirmąja instancija Kauno apygardos teismui.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - bylą perduoti nagrinėti iš esmės Kauno miesto apylinkės teismui. Atsakovo nuomone, apeliantai pagrįstai nurodo, kad ieškinio suma šioje byloje turėtų būti laikoma ginčijamo sandorio kaina. Kadangi ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje bendra turto vertė buvo nurodyta 31 060,52 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma yra mažesnė nei 100 000 litų, ši byla nagrinėtina Kauno miesto apylinkės teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas byloje prašo panaikinti sandorį ir taikyti restituciją, ieškinio suma turėtų būti nustatoma įvertinus tai, kad teismui priėmus galimai palankų ieškovui sprendimą ir pritaikius restituciją, atsakovai būtu įpareigoti grąžinti būtent ginčijamo sandorio kainą. Taigi, ieškovui prašant taikyti restituciją, ieškinio suma turėtų būti apskaičiuojama išimtinai pagal ginčijamo sandorio vertę.
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo kompetencija. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis). CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. Civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Ieškiniai dėl turtinių ginčų apmokami proporciniu žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnis). Ieškinio suma reiškiant turtinį reikalavimą nustatoma pagal CPK 85 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Taigi turtinio reikalavimo suma lemia ieškinio teismingumą ir žyminio mokesčio dydį, todėl kiekvienu atveju turtinio ginčo tinkamas įkainojimas yra teisiškai reikšmingas. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2009). Kai ieškinio dalykas yra reikalavimai dėl daiktinių teisių į turtą, ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija valstybinės žemės sklypo daiktinių teisių perleidimą, o nuginčijus šiuos sandorius kelia reikalavimą išreikalauti ginčo nekilnojamąjį daiktą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio suma turi būti nustatyta ne pagal ginčijamų sandorių kainą, o pagal ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę ir pagrįstai rėmėsi byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, kad vidutinė ginčo žemės sklypo rinkos vertė sudaro 405 728 Lt. Vidutinė rinkos vertės nustatymo data šioje pažymoje nurodyta 2008-01-30, ir tai atitinka ginčo sandorio sudarymo laikotarpį (sandoris sudarytas 2008-02-04).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo pobūdžio nustatymą ir civilinės bylos teismingumo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.