Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus atsakovo UAB „PAVLOVIČ IR KO prieštaravimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017m. sausio 16 d. Preliminaraus sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Circle K Lietuva, UAB ieškinį atsakovui UAB „PAVLOVIČ IR KO“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017m. sausio 16d. preliminariu sprendimu ieškovo Circle K Lietuva, UAB ieškinį atsakovui UAB „PAVLOVIČ IR KO“ tenkino, ieškovo Circle K Lietuva, UAB, į.k. 211454910 naudai iš atsakovo UAB „PAVLOVIČ IR KO“, į.k. 224236840 priteisė 59 750,90 Eur skolą, 5 010,64 Eur palūkanų, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą (64 761,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1332 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Preliminariu sprendimu teismas nustatė, kad bylos šalys rašytine sutartimi susitarė dėl mokėtinų palūkanų. Sutarties 5.4 p. numatyta atsakovo pareiga sumokėti 0,2 % dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Pagal ieškovo paskaičiavimą atsakovas už 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą vėluoja atsiskaityti 55 dienas, todėl palūkanų dydis sudaro 3 709,54 Eur, o pagal 2016-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas vėluoja atsiskaityti 25 dienas, todėl palūkanų dydis sudaro 1 301,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 5 010,64 Eur palūkanų suma.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad skola sumažinta iki 55 752,23 Eur. Prašo sumažinti priteistinas netesybas, nes sutartinės palūkanos akivaizdžiai per didelės. Palūkanos turėtų būti sumažintos iki 0,02 proc. per dieną. Atsakovas sudarė sutartį prisijungimo būdu, todėl neturėjo galimybės derėtis dėl kitokio palūkanų dydžio. Taip pat prašo priimti sprendimą dėl skolos išdėstymo, kadangi tokios didelės sumos sumokėjimas iš karto neigiamai paveiktų įmonės finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas Circle K Lietuva, UAB (buvusi UAB „Lietuva Statoil“), kaip pardavėjas, ir atsakovas UAB „PAVLOVIČ IR KO“ kaip pirkėjas, sudarė UAB „Lietuva Statoil“ ir kortelių klientų sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo parduoti degalų, automobilinių produktų, automobilių plovyklos paslaugų ir kitų paslaugų bei prekių, naudojantis klientų kortelėmis ieškovo degalinėse Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje, o atsakovas įsipareigojo laiku atsiskaityti su ieškovu už įsigytas prekes ir paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Sutarties 5.1. punkte įtvirtinta, kad atsakovas už per kalendorinį mėnesį iš ieškovo įsigytas prekes bei paslaugas atsiskaito pagal Ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Sutarties pagrindu ieškovas išrašė 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą- faktūrą, kurios Serija 2908 Nr. 800365799, 88 223,06 Eur sumai, ir 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurios Serija 2908 Nr. 800379015, 26 027,84 Eur sumai. Atsakovas su ieškovu pilnai neatsiskaitė nei nustatytais terminais ir ieškinio pateikimo dieną atsakovas liko skolingas 59 750,90 Eur. Po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. preliminaraus sprendimo priėmimo, atsakovas 2017 m. sausio 25 d. bei 2017 vasario 21 d. sumokėjo ieškovui po 2 000 Eur, tai yra iš viso sumokėjo 4 000 Eur, todėl liko skolingas 55 750,90 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovas yra skolingas minėtą sumą, todėl darytina išvada, jog atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip užsakovo sutartines prievoles, o būtent neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų LR CK 6.38, 6.63 ir 6.213 straipsniuose, kadangi pilnai neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas prekes bei paslaugas, neapmokėjo ieškovui visų pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras priklausančių pinigų sumų, todėl įsiskolinimo ieškovui suma, sudaranti 55 750,90 Eur, priteistina ieškovui iš atsakovo.

Kiekviena sandorio šalis privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles ir už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir įpareigojama atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.73, 6.245, 6.258 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias įstatymu numatytas palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir tokia teisė įstatymu garantuojama kreditoriui tuo atveju, kai šalys sutartyje nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (netesybų ir (ar) kompensuojamųjų palūkanų). Šalys yra laisvos pasirinkti savo pažeistos subjektinės teisės gynimo būdus ir formas, t. y. šalys gali susitarti ir sutartimi numatyti atsakomybės formą ir dydį (nustatyti netesybas, kompensuojamąsias palūkanas ir (ar) teisę reikalauti nuostolių atlyginimo arba nustatyti tik netesybas ir atsisakyti teisės reikalauti nuostolių), sutartimi šalys gali iš viso neaptarti atsakomybės už piniginės prievolės pažeidimą, bet tokiu atveju taikomos įstatymuose įtvirtintos civilinės atsakomybės formos (įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos kaip kreditoriaus minimalūs nuostoliai). Kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurių nepadengia įstatyme nustatytos (kompensuojamosios) palūkanos, kai sutartyje gali būti pasirenkamas ir mišrus būdas, kada šalys sutartyje numato netesybas, bet nuostolių atlyginimo klausimo nereglamentuoja ir jų atlyginimas sprendžiamas įstatymo nustatytu būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisių turėtojas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko ,,Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011, 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. N. D. ir D. Č., bylos Nr. 3K-3-387/2013).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sutarties 5.4 p. nuostatos, kurioje numatyta atsakovo pareiga sumokėti 0,2 % dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Sutarties šalys susitarė dėl sutartinio pažeistos teisės gynimo būdo bei formos. Toks šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai. Ši sutarties sąlyga šalių nėra ginčijama. Sutartyje šalys laisva valia susitarė dėl kompensuojamų palūkanų, numatytų CK 6.261 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo praktiką šalių sutartyje sulygtos kompensuojamos palūkanos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu praleidžiamas piniginės prievolės įvykdymo terminas, ir sprendžiant dėl priteistinų sutartinių palūkanų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog palūkanos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tačiau neprotingai dideles sutartines palūkanas teismas, vadovaudamasis CK 1.5, 6.37, 6.73 ir 6.258 straipsniais, turi teisę sumažinti pagal tuo pačius kriterijus, kurie taikytini ir netesybų mažinimui.

Byloje konstatuota, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip užsakovo sutartines prievoles, pilnai neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas prekes bei paslaugas, neapmokėjo ieškovui visų pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras priklausančių pinigų sumų, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo mokėti 0,2 % dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Pagal ieškovo paskaičiavimą atsakovas už 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą vėluoja atsiskaityti 55 dienas, todėl palūkanų dydis sudaro 3 709,54 Eur, o pagal 2016-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas vėluoja atsiskaityti 25 dienas, todėl palūkanų dydis sudaro 1 301,10 Eur. Viso apskaičiuoti delspinigiai sudaro 5 010,64 Eur. Atsakovas neginčija jam tenkančios pareigos sumokėti kompensuojamas palūkanas, tačiau ginčija jų dydį, teigdamas, jog sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl negalėjo derėtis dėl palūkanų dydžio, kuris, atsakovo teigimu, yra neprotingai didelis, todėl turėtų būti mažinamas.

Sprendžiant dėl sutartinių palūkanų dydžio pagrįstumo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas, būdamas verslo subjektas, veikiantis savo rizika, laisvu noru pasirašė sutartį, kurioje buvo nuostata, jog atsakovui pavėlavus atsiskaityti šios sutarties 5.1 punkte numatyta tvarka ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti 0,2 % dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, toks šalių susitarimas turi įstatymo galią, todėl turi būti vykdomas. Pažymėtina, kad atsakovas nemotyvuoja, kad ši sutartinė nuostata nesąžininga, neprašo jos pripažinti negaliojančia, o teismas neturi pagrindo ex officio šios nuostatos pripažinti nesąžininga ir negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 5 010,64 Eur palūkanų suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 177, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui priteistina iš atsakovo 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (64 761,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas sprendime nepasisako dėl atsakovo atstovo teismo posėdžio metu žodžiu pateikto prašymo dėl skolos išdėstymo, kadangi toks prašymas neatitinka CPK 111 straipsnyje įtvirtintų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių reikalavimo pagrįstumą, atsakovo atstovas dėl ieškovo atstovo pateikto prašymo nesutiko.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ieškovui iš atsakovo priteisiama 594 Eur žyminio mokesčio, kurį ieškovas sumokėjo už ieškinio padavimą (2017 m. sausio 16 d.). Taip pat ieškovas patyrė 738,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos patvirtintos apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017m. sausio 16d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui Circle K Lietuva, UAB, į.k. 211454910, iš atsakovo UAB „PAVLOVIČ IR KO“, į.k. 224236840, 55 750,90 Eur skolą, 5 010,64 Eur palūkanų, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą (64 761,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1332,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.