- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- 1S-41-581/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01697-20154-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 2.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. J. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutarties, kuria tenkintas Viešosios įstaigos (toliau VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi D. J., padariusiai įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Šalies argumentai
VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimu prašė D. J. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pratęsti.
Skundžiama Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas patenkintas ir D. J. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu D. J. prašo skundžiamą nutartį pakeisti ir jai taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis – pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Apeliaciniame skunde nurodo, jog gydytojų psichiatrų komisijos išvadoje siūloma pratęsti esamą gydymą, nors jokių pažeidimų, ligos paūmėjimų per gydymo laikotarpį nebuvo stebėta. Susirgimas nustatytas 2009 metais, visą laiką vartoja vaistus. (duomenys neskelbtini) gydosi nuo 2019 metų, dabar jaučiasi geriau, būsena stabili. Per stebimą pusmetį nepadarė jokių pažeidimų. Komisijos išvadoje konstatuojama nestabili jos būsena, tačiau tai daugiau jos charakterio bruožai. Turi butą Vilniaus miete. Grįžusi namo nepažeidinėtų paskirto ambulatorinio gydymo, padėtų giminaitis, socialiniai darbuotojai. Žino, kad serga, kad visą gyvenimą reikės vartoti gydytojų skiriamus vaistus, tačiau dabar savijauta yra gera, pilnai supranta, kokios būtų pasekmės, jeigu nesilaikytų gydytojų paskirto gydymo. Mano, kad tolimesnis gydymas stacionare nebetikslingas. Teismas turėjo atsižvelgti į jos elgesį per paskutinį pusmetį ir stacionarinį gydymą pakeisti į ambulatorinį gydymą, taip būtų užtikrintas gydymo tęstinumas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai D. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.
Nustatyta, jog D. J. stacionare stebima nuo 2018 m. gruodžio 19 d. ir gydytojų psichiatrų komisija 2019 m. gruodžio 20 d. Dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad D. J. psichinė būsena stebėjimo laikotarpyje nepakankamai stabili, pacientė konfliktiška, su personalu grubi, reiškia įvairias nepagrįstas pretenzijas, nebendradarbiauja; emocijos blėsios, šaltos, monotoniškos, nuotaika blogesnė, mąstymas paralogiškas, stokojantis nuoseklumo, nekritiška savo ligai, nusikalstamai veikai; nusiteikusi prieš visus, save pateikia tik iš gerosios pusės, viską racionalizuoja, save teisina, socialinė adaptacija sutrikusi. Nagrinėjamu atveju padaryta išvada, jog stacionarinio gydymo metu D. J. psichikos būklė nėra stabili, dėl ko reikia tęsti gydymą stacionare. Nors skunde nurodoma, kad D. J. galėtų gydytis ambulatoriškai ir taip būtų užtikrintas gydymo tęstinumas, tačiau gydytoja E. R. nurodė, jog D. J. būklė stebėjimo laikotarpiu nebuvo stabili, rekomendavo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (b. l. 32–33). Be to, nustatyta, jog D. J. gyvena viena, santykius palaiko tik su H. S. (b. l. 26). Iš smurto rizikos įvertinimo HCR – 20 matyti, kad D. J. smurto rizika išlieka aukšta; gali mažėti, esant stabiliai psichinei būklei, užtikrintam ambulatoriniam gydymosi režimui ir pažinus nustatytą psichikos sutrikimą; D. J. vis dar reikalinga nuolatinė multidisciplininė reabilitacija (b. l. 31). Visi paminėti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama D. J. elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant į pačios D. J. galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl diagnozuotos ligos. Taip pat iš bylos dokumentų matyti, kad D. J. gydymas taikomas antrą kartą – nuo 2009 metų iki 2010 metų jai buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis dėl viešosios tvarkos pažeidimo (b. l. 31). Taigi, skundo argumentai nepaneigia padarytų išvadų dėl gydymo tęstinumo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog nėra pagrindo teigti, kad D. J. stacionarinis gydymas yra nereikalingas.
Skundą nagrinėjančiam teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti minima Komisijos išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, o kartu ir apylinkės teismo sprendimu, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti D. J. yra reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai D. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis – taikymą, todėl naikinti Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartį ar ją keisti, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti D. J. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.