- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- II-78-586/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00150-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. sausio 15 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-397-2020 (ROIK 19108444571).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. sausio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-397-2020, M. L. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį 600 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 27 d., 13.00 val., Sulupės g. 14, Klaipėdoje, vairavo automobilį atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė kitą stovintį automobilį, apie eismo įvykį policijos neinformavo, eismo įvykio metu apgadintas stovintis automobilis.
Teisme gautas M. L. L. skundas, kuriame jis nurodė nesutinkąs su nutarimu, nes jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje nepadarė. Nurodė, kad įvykio vietoje buvo, tačiau jokio eismo įvykio nepadarė, todėl ir pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo jokio tikslo. Nurodo, kad apžiūros metu nepastebėti jokie automobilio „Renault Megane“ sugadinimai ar nubrozdinimai, automobilis „Ford Focus“ bamperio srityje turėjo apgadinimą iš anksčiau. Specialistė 2020 m. sausio 9 d. pranešime nurodė, jog M. L. L. vairuojamas automobilis tik teoriškai galėjo nežymiai kliudyti stovintį automobilį, nes automobilio bamperis yra išlenktas. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. sausio 9 d., tarnybiniame pranešime nurodoma, jog „ne automobilis „Renault Megane“ važiuodamas atbuline eiga ir remdamasis į „Ford Focus“ automobilio užpakalinį bamperį, jį „laužė“, todėl neaišku, kaip nutarimą priėmęs specialistas šį teiginį vertino. Mano, jog tikėtina, kad nukentėjusiosios transporto priemonė buvo apgadinta iš anksčiau. Prašo panaikinti nutarimą, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. L. L. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. sausio 15 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad nutarimas priimtas surinkus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. L. L. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, jog statėsi automobilį tarp dviejų automobilių, išgirdo ištisinį „parktroniko“ signalą, todėl toliau nesistatė, nes suprato, kad bus nepatogu atsidaryti bagažinę. Atsargiai išvažiavo, apvažiavo pastatą, automobilį pasistatė kieme, ir nuėjo į parduotuvę pasiimti prekės. Grižo namo, papietavo, gavo skambutį, jog padarė avariją, todėl nuvažiavo į įvykio vietą, kurioje nebuvo nei liudytojos, nei sugadinto automobilio. Padarė automobilio nuotraukas, jokių apgadinimų ant jo automobilio nebuvo. Nuvyko į policiją, kad susipažinti su byla, pažiūrėjo nuotraukas, su jo automobiliu nepažeidžiant jo automobilio, negalima apgadinti kito, juolab kad jis jokio kontakto nepajuto. Galimai liudytoja matė, kad privažiavo ir nuvažiavo, galimai moteris priėjo, pamatė apgadintą transporto priemonę, todėl nusprendė, kad tai jis padarė auto įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad M. L. L. nubaustas už tai, jog jis 2019 m. lapkričio 27 d., 13.00 val., Sulupės g. 14, Klaipėdoje, vairavo automobilį atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė kitą stovintį automobilį, apie eismo įvykį policijos neinformavo, eismo įvykio metu apgadintas stovintis automobilis. Tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda - 600 Eur bauda.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto Eur.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti tai, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Kaltės privalomumas suponuoja išvadą, jog ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, ir neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietą.
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Iš teismo posėdžio metu bei iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. L. L. neturėjo motyvo ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, tačiau nesuprato ir nepajautė, kad padarė eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos tyčia nepasišalino, nedarė to sąmoningai. Jo vairuojamas automobilis neapgadintas, 2019 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, M. L. L. iškviestas į įvykio vietą nurodė, kad nieko nežino apie eismo įvykį, nes jokio susidūrimo nepajuto, apžiūrėjus M. L. L. vairuojamą automobilį „Renault Megane“, jokių sugadinimų, nubrozdinimų nepastebėta. M. L. L. iškviestas iš kart atvyko į įvykio vietą, buvo blaivas. Taigi šios aplinkybės paneigia M. L. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad M. L. L. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos nuvažiavo, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas daro išvadą, kad M. L. L. veikoje nepagrįstai nustatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, ir jis nepagrįstai nubaustas už šį pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, nutarimo dalis, kurioje M. L. L. nubaustas už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, naikinama.
M. L. L. nesutinka ir su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, nes, jis jokio eismo įvykio nepadarė, jo automobilis nebuvo apgadintas. M. L. L. nurodė, jog buvo įvykio vietoje, statėsi automobilį tarp dviejų automobilių, išgirdo ištisinį „parktroniko“ signalą, todėl toliau nesistatė, nes suprato, kad bus nepatogu atsidaryti bagažinę. Atsargiai išvažiavo, apvažiavo pastatą, automobilį pasistatė kieme, ir nuėjo į parduotuvę pasiimti prekės. Be to, ir ekspertų išvadoje nurodyta, kad ne jo automobiliu padaryti sužalojimai.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad liudytoja A. S. nurodė, jog matė, kaip 2019 m. lapkričio 27 dieną, apie 13.00 val., Sulupės g. automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas atbuline eiga statė automobilį, ir kliudė sidabrinį automobilį „Ford“, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. 2020 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo papildomai susisiekta su eismo įvykio liudininke A. S., kuri patvirtino, kad kontaktas tarp automobilių buvo, buvo garsas, trakštelėjimas. M. L. L. nurodo, kad ekspertų išvadoje nurodyta, kad ne jo automobiliu padaryti sužalojimai. 2020 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta <...> Automobilio „Renault Megane“ bamperis yra išgaubtas į išorę 0,6 cm, todėl teoriškai nežymiai galėjo kliudyti stovintį automobilį, ne automobilis „Renault Megane“ važiuodamas atbuline eiga ir remdamasis į „Ford Focus“ automobilio užpakalinį bamperį jį laužė <...>. Skaitant šį sakinį akivaizdu, jog padaryta gramatinė klaida, ir turėjo būti „ne automobilis „Renault Megane“ važiuodamas atbuline eiga ir remdamasis į „Ford Focus“ automobilio užpakalinį bamperį jį laužė“, tačiau „nes automobilis „Renault Megane“ važiuodamas atbuline eiga ir remdamasis į „Ford Focus“ automobilio užpakalinį bamperį jį laužė“. Kadangi bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad M. L. L. judėjo atbuline eiga neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į S. K. automobilį „Ford Focus“, todėl pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. sausio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-397-2020 (ROIK 19108444571) dalyje dėl Mykolo L. L. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną M. L. L. pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.