- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-66-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. V., Č. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, G. L., D. V.
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. V. ir Č. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m.2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. V. ir Č. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises atnaujinimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, G. L., D. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai G. V. ir Č. R. 2008-06-09 Vilniaus m. 2-jam apylinkės teismui paduotu pareiškimu prašė: 1) nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelis P. R. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teise valdė 3,27 ha sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį suskirstymą esantį (duomenys neskelbtini); 2) atnaujinti pareiškėjams įstatymo nustatytą terminą pateikti Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę, giminystės ryšį (b.l.1-8).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau - VAVA) atsiliepimu į pareiškimą (b.l.56-57) prašė bylą nutraukti, nes ginčus su viešojo administravimo subjektais nagrinėja specializuoti teismai (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-25 nutartis, priimta c.b. 3K-7-24/ 2008). Tokiu atveju, jeigu administracinis teismas atnaujintų praleistą terminą, pareiškėjai iš pradžių turėtų kreiptis į VAVA su prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus. Kitaip tariant, tai reiškia, kad dokumentų juridinę reikšmę įvertina ir padaro išvadas dėl jų (ne)pakankamumo institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o ne teismas. Tik atitinkamai institucijai nusprendus, jog trūksta įrodymų dėl pareiškėjų nuosavybės teisių į žemę ar giminystės ryšį, bendrosios kompetencijos teismas būtų kompetentingas svarstyti klausimą dėl juridinio fakto nustatymo.
Suinteresuotas asmuo D. V. palaikė suinteresuoto asmens VAVA poziciją ir teigė, kad byla dėl termino atnaujinimo yra teisminga administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-10-30 nutartimi (b.l.76-77) bylą nutraukė dviem teisniais pagrindais: dalyje dėl 1-ojo reikalavimo pagal CPK 293 str. 1 p., dėl 2-ojo reikalavimo – pagal CPK 293 str. 4 p. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog terminas dėl prašymo ir pagrindžiančių dokumentų pateikimo jau buvo atnaujintas kitoje byloje, inicijuotoje suinteresuotų asmenų, todėl pareiškėjai atsisakė 2-ojo reikalavimo ir teismas šį atsisakymą priėmė. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad po termino atnaujinimo pareiškėjai būtų kreipęsi į VAVA Žemės tvarkymo departamentą. Vadinasi, institucija, kuriai pavesta priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nevertino pareiškėjų dokumentų dėl nuosavybės teisių į žemę, giminystės ryšio bei nepasisakė dėl jų įrodomosios galios. Tad reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme ir byla nutrauktina.
Šalies argumentai
Pareiškėjai G. V. ir Č. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-10-30 nutarties dalį dėl bylos nutraukimo pagal reikalavimą nustatyti juridinį faktą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (b.l.78-82). Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog civilinės bylos dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme. Kad pareiškėjai laikėsi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, įrodo VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus m žemėtvarkos skyriaus 2005-02-23 raštas Nr. 31/05/22-575 (b.l.20). Jame sakoma, jog B. R. turto paveldėtojų (pareiškėjų) pateiktų dokumentų nepakanka atkurti nuosavybės teises į J. R. (duomenys neskelbtini) žemę, turėtą (duomenys neskelbtini). Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino, jog pareiškėjų tėvas B. R. iki 2001-12-31 pateikė prašymą Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises į 3,27 ha sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), kuris iki 1939-12-08 priklausė B. R. seneliui J. R.. Nesulaukęs nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaigos B. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Apeliantų įsitikinimu, teisiškai nesvarbu, kas– pareiškėjai kaip paveldėtojai ar pareiškėjų tėvas – kreipėsi į VAVA dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, priklausiusią atitinkamai pareiškėjų seneliui P. R. arba pareiškėjų tėvo seneliui J. R..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skunda tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir/ ar teisinis pagrindai, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines normas, susijusias su pareiškėjų kaip velionio įpėdinių subjektinėmis teisėmis, taip pat procesines teisės normas, spręsdamas, jog byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtina, ir nesant įstatyminių pagrindų nutraukė bylos dalį, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Bylos dalyje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, susijusių su nuosavybės teisėmis į žemę bei giminystės ryšiu, nustatymo svarbu teisingai nustatyti subjektų ratą, kurie turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, ir nuosavybės teisių atkūrimo tvarką. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymo) 2 str. 1 d. 3 p. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos turto savininko (J. R.), kuris (duomenys neskelbtini) mirė be testamento, vaikams (P.R.). Kadangi P. R. (duomenys neskelbtini) mirė, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos velionio vardu ir perduodamos įpėdiniui (t.y. B. R.) (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.). B. R. 2001-06-14 parašė prašymą Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo (b.l.50). Pastarajam (duomenys neskelbtini) dieną taip pat mirus, pagal įstatymo analogiją minėta teisė į restituciją perėjo B. R. vaikams – pareiškėjams (CK 1.8 str. 1 d.).
VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus m žemėtvarkos skyrius 2005-02-23 rašte Nr. 31/05/22-575, adresuotame B. R. paveldėtojams, nurodė, jog neaišku, kas po buvusio savininko J. R. mirties (nuo (duomenys neskelbtini)) iki 1940-07-22 paskelbtos nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė ginčo žemės sklypą, todėl pasiūlė kreiptis į teismą dėl tokio juridinio fakto nustatymo (Atkūrimo įstatymo 9 str. 2 d.) (b.l.20). Šiame rašte, be kita ko, pažymėta, jog pateikus įsigaliojusį teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, toliau bus tęsiamas nuosavybės teisių į P. R. turėtą žemę atkūrimas. Pareiškėjų galimybė vietoj mirusiojo įstoti į restitucijos procedūrą paaiškintina tuo, kad materialiniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia, pasibaigia esant teisiškai reikšmingiems faktams ar tokių faktų sudėčiai. Teisinis santykis kaip visuma netapatintinas su teisinio santykio viena iš sudedamųjų dalių – subjektu. Teisinių santykių kaip tokių tam tikrą atskirumą nuo tų santykių subjektų parodo tai, kad teisinių santykių subjektai gali kisti, tuo pat metu teisiniam santykiui išliekant stabiliam. Toks teisinių santykių tęstinumas grindžiamas materialiniu teisių perėmimu.
Susiklosčius tokiai situacijai darytina išvada, jog dėl nuosavybės teisių į žemę dokumentų įvertinimo pareiškėjai, kaip B. R. įpėdiniai, kreipėsi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dar 2001 m., todėl jie pripažintini laikęsi privalomos ginčų išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos (Žemės reformos įstatymo 17-18 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-04-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-49/ 1999 M. J. v. Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius, 1999-09-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-384/ 1999 P. R. v. Panevėžio miesto valdyba, 2005-05-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-309/ 2005 J. R. v. Vilniaus raj. savivaldybės administracijos direktorius, 2007-06-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-225/ 2007 V. B. v. A. M.). Pažymėtina ir tai, kad ginčų išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas sudaro savarankišką bylos nutraukimo pagrindą (CPK 293 str. 2 p.), o pirmosios instancijos teismas bylą šioje dalyje nepagrįstai nutraukė pagal CPK 293 str. 1 p. nuostatas, tuo pažeisdamas įstatymų leidėjo valia nustatytą bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nagrinėjimą būtent bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 442 str. 1 p.). P. R. žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymas ar nenustatymas pareiškėjams sukels teisines pasekmes, o pirmosios instancijos teismas be faktinio pagrindo nutraukė bylą, prieš tai netinkamai pritaikęs ir materialinės teisės normas, susijusias su teisių perėmimo institutu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d nutarties dalį dėl bylos nutraukimo dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo panaikinti ir perduoti bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.