- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- Ik-2078-244/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Liudmila Zaborovska, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- „If P&C Insurance AS“
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Lietbro“, AB „Zelvė“, UAB „Domantonių paukštynas“, UAB „Alesninkų paukštynas“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovui E. S., atsakovės atstovėms Rasai Račkytei ir Algiui Radzevičiui, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams L. I., E. G. K., R. K. ir G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą bylą pagal pareiškėjos „If P&C Insurance AS“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Lietbro“, AB „Zelvė“, UAB „Domantonių paukštynas“ ir UAB „Alesninkų paukštynas“ dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2010-12-07 priėmė sprendimą Nr. BR6-(11.16)-8805 „Dėl paramos nemokėjimo ir įspėjimo skyrimo“, kuriuo atsisakė kompensuoti 50 proc. draudimo įmokų sumos draudėjams UAB „Alesninkų paukštynas“, UAB „Domantonių paukštynas“, AB „Zelvė“ ir UAB „Lietbro“, o draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialą įspėjo pirmą kartą (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, 1 tomas, b. l. 15-18).
Pareiškėja apskundė minėtą sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2011-01-20 sprendimu Nr. 3R-18 (AG-2/01-2011) (b. l. 10–16) pareiškėjos „If P&C Insurance AS“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde (b. l. 1–7) prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-01-20 sprendimą Nr. 3 R-18(AG-2/01-2011) (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, 2 tomas, b. l. 160-163), Agentūros 2010-12-07 sprendimą „Dėl paramos nemokėjimo ir įspėjimo skyrimo“ Nr. BR6-(11.16)-8805 ir įpareigoti Agentūrą priimti naują sprendimą dėl draudimo įmokų sumos kompensavimo draudėjams UAB „Alesninkų paukštynas“ – 27 162,00 Lt, UAB „Domantonių paukštynas“ – 42 220,00 Lt, AB „Zelvė“ – 57 984,00 Lt, UAB „Lietbro“ – 381 490,00 Lt. Paaiškino, kad pareiškėja (draudikas) su trečiaisiais asmenimis (draudėjais): UAB „Lietbro“, AB „Zelvė“, UAB „Domantonių paukštynas“, UAB „Alesninkų paukštynas“, sudarė draudimo sutartis, kuriomis apdraudė šiems paukštynams sutarties sudarymo dieną nuosavybės teise priklausančias vištas (broilerius) ir vištas, kurias draudėjai draudimo sutarties laikotarpiu nuosavybės teise įgis ateityje. Agentūra tinkamais paukščių nuosavybės teisę įrodančiais dokumentais, remdamasi 2009-12-01 Pasitarimo dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių ir Protokolo Nr. BR11-(1.8)-33 nutarimu, laiko išrašus iš Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro informacinės sistemos arba Pranešimus apie ūkinių gyvūnų bandą (forma GŽ-1), arba Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalus (forma GAŽ-2). Agentūra teigia, kad pareiškėjos pateiktos sąskaitos faktūros, kaip paukščių įsigijimo dokumentai, nėra tinkamas nuosavybės teisės įrodymas. Agentūros sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi savo turiniu prieštarauja LR civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.47 str. 1 p., LR CK 4.49 str. 1 d. ir LR žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintų Draudimo įmokų kompensavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 p. Tuo atveju, jei potencialus pagalbos gavėjas atitinka Taisyklių 1 punkte nustatytas pagalbos gavimo sąlygas, pagalbos gavėjams turi būti kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų sumos. Kompensavimo taisyklės buvo priimtos vadovaujantis LR žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 19 str. 2 d., pagal kurią Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka iš dalies kompensuojamos pasėlių, gyvūnų, žemės ūkio technikos ir gamybinių pastatų draudimo nuo nepalankių gamtinių sąlygų ar kitų draudiminių įvykių draudimo įmokos. Taisyklės nuosavybės teisę įrodančių dokumentų nedetalizuoja, o tai reiškia, jog nuosavybės į gyvūnus turėjimo faktas vertintinas pagal bendrąsias civilinės teisės taisykles, kadangi nuosavybės teisė ir jos įgijimas yra civilinės teisės reglamentavimo objektas. Pagal Taisyklių 1 p. formuluojamą nuosavybės sąlygą pagalbos gavėjui draudžiami gyvūnai privalo priklausyti nuosavybės teise, t. y. pagalbos gavėjas privalo turėti subjektinę nuosavybės teisę, kuri apibrėžiama kaip konkretaus asmens (subjekto) įstatymų nustatyta tvarka įgyta teisė valdyti, naudotis ir disponuoti tam tikromis turtinėmis gėrybėmis. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindus reglamentuojantis LR CK 4.47 str. 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Agentūrai buvo pateiktos sąskaitos faktūros, pagal kurias UAB „Lietbro“, AB „Zelvė“, UAB „Domantonių paukštynas“, UAB „Alesninkų paukštynas“ įsigijo vištas, kurias apdraudė draudimo sutartimis. Šios sąskaitos faktūros įrodo vištų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo faktą. Pirkimo–pardavimo sutartis yra juridinis faktas – sandoris, kurio pagrindu įgyjama nuosavybės teisė į pirkimo–pardavimo sutarties objektą – paukščius (4.47 str. 1 punktas). Agentūros minimas 2009 m. gruodžio 1 d. Pasitarimo dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių, protokolo Nr. BR11-(1.8)-33 nutarimas įstatymo galios neturi ir negali pakeisti bendrųjų nuosavybės įgijimo pagrindų, numatytų LR CK 4.47 str. Visais paukščių pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo atvejais tiek pirkėjas, tiek pardavėjas savo sutartines prievoles įvykdė. Pagal LR CK 4.49 str. 1 dalį turto įgijėjas nuosavybės teisę į turtą įgyja nuo turto perdavimo įgijėjui momento. UAB „Lietbro“, AB „Zelvė“, UAB „Domantonių paukštynas“, UAB „Alesninkų paukštynas“ pirkimo-pardavimo sandoriais nuosavybės teise įgijo paukščius, kurių atžvilgiu yra prašoma draudimo įmokų kompensacijos. Agentūros reikalavimas pagrįsti paukščių kiekį draudimo įsigaliojimo dieną, t. y. 2009-01-15, išrašais iš Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro informacinės sistemos arba Pranešimais apie ūkinių gyvūnų bandą (forma GŽ-1), arba Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalais (forma GAŽ-2) yra nepagrįstas jokiais teisės aktais. 2009 m. gruodžio 1 d. Pasitarimo dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių, protokolo Nr. BR11-(1.8)-33 nutarimas, kuriuo remiasi atsakovė nėra norminis aktas, jis nėra skelbtas viešai, be to, jis negali pakeisti įstatymais nustatytų nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų. Turtinis interesas draudimo sutartyje nustatomas nurodant objektą, su kuriuo turtinis interesas siejamas, t. y. konkretų turtą. Sudarytų draudimo sutarčių atveju draudėjai savo turtinį interesą susiejo su paukščiais. Su draudėjais sudarytose draudimo sutartyse buvo numatytas draudimo laikotarpis, t. y. nuo 2009-01-15 iki 2010-01-14. Draudimo įstatymo 2 str. 18 d. draudimo laikotarpį apibrėžia kaip laiko tarpą nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, o draudimo apsaugą to paties straipsnio 12 dalis apibrėžia kaip draudiko įsipareigojimą įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju turtinis draudėjų interesas, kuris yra saugomas su pareiškėju sudarytomis draudimo sutartimis, yra siejamas su paukščiais, nurodytais draudimo sutartyse, taigi, visi paukščiai patekę į draudėjų nuosavybę draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu (t. y. nuo 2009-01-15 iki 2010-01-14) tampa draudėjų turtinio intereso, kurį saugo sudarytos draudimo sutartys, objektu. Draudžiami paukščiai yra veisiami vadomis, vienos vados gyvavimo trukmė tėra maždaug du mėnesiai, o draudimo sutarties laikotarpis yra vieneri metai. Draudimo sutarčių sudarymas draudėjams UAB „Domantonių paukštynas“, UAB „Lietbro“, UAB „Alesninkų paukštynas“ ir AB „Zelvė“ suteikė teisę į draudimo apsaugą viso draudimo laikotarpio metu, todėl kiekvienas objektas (šiuo atveju kiekvienas paukštis), su kuriuo siejamas turtinis draudėjo interesas, nepriklausomai kuriuo draudimo laikotarpio metu šis objektas įgytas nuosavybės teise, pateko į draudimo sutartimi nuo rizikų saugomų objektų sąrašą.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą (b. l. 47–49) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, vadovaujantis Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92, nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, pagalbos gavėjams kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų sumos. Draudimo įmonė, norėdama gauti kompensaciją, pati patikrina pagalbos gavėjų pateiktus dokumentus. Vadovaujantis Taisyklių 1 punktu, draudimo įmonė privalo įsitikinti, kad pagalbos gavėjas užsiima pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba, kad yra savarankiška įmonė, kad įmonė, valda ar ūkininko ūkis yra įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Taisyklių 6 punkte yra išvardyti dokumentai, kuriuos draudimo bendrovė privalo patikrinti: dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į apdraustą turtą (Taisyklių 6.1 punktas), buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtinančius dokumentus už paskutinį ataskaitinį laikotarpį (Taisyklių 6.2 punktas), pažymą apie dirbančių darbuotojų skaičių (Taisyklių 6.3 punktas). Atlikusi dokumentų patikrinimą, draudimo įmonė įvertina pagalbos gavėjų tinkamumą kompensacijai gauti. Tik įsitikinusi, kad pateikti visi Taisyklėse numatyti reikiami dokumentai, draudimo įmonė apskaičiuoja kompensacijos dydį ir, ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio pabaigos Agentūrai pateikia Taisyklių 1 ir 2 prieduose nustatytos formos pažymas raštu ir elektroniniu paštu. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad iš pateiktos pažymos Agentūrai yra suteikta teisė pasirinkti 1 proc. draudimo liudijimų patikrai atlikti. Iš draudimo bendrovės gavusi pasirinktų draudimo liudijimų, draudimo įmokų sumokėjimo ir kitų prašomų dokumentų kopijas, Agentūra patikrina, ar draudimo objektas ir draudžiamasis įvykis atitinka Taisyklių 1 ir 2 punktuose nurodytas pagalbos gavimo sąlygas bei ar kompensuojama draudimo įmoka apskaičiuota teisingai. Agentūra patikrino visus paramos gavėjus, kurie buvo įrašyti draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo 2009 m. spalio 31 d. pateiktoje pažymoje apie sudarytus draudimo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtus prie 2009 m. spalio 31 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti“ (už 2009 m. III ketv.). Agentūra nustatė, kad pažymoje įrašyti draudimo liudijimai GDSN Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-01-15 apdrausta UAB „Alesninkų paukštynas“), GDSN Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-01-15 apdrausta UAB „Domantonių paukštynas“), GDSN Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-01-15 apdrausta AB „Zelvė“) ir GDSN Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-01-15 apdrausta UAB „Lietbro“) neatitinka Taisyklių 1 punkte nurodytų pagalbos gavimo sąlygų draudimo liudijimo įsigaliojimo dieną, t. y. 2009-01-15. Šių bendrovių apdraustų paukščių skaičius nurodytai datai buvo didesnis negu deklaruotas Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro informacinėje sistemoje ir didesnis kaip 20 procentų per 2 mėnesių laikotarpį po draudimo įsigaliojimo dienos papildomai pateiktuose Pranešimuose apie ūkinių gyvūnų bandą (toliau – GŽ-1) ar Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnaluose (toliau – GAŽ-2). 2010 m. spalio 11 d. draudimo bendrovė, kaip nuosavybės teisės į apdraustą turtą įrodymą, pateikė per 2009 m. viščiukų įsigijimo sąskaitas faktūras. Agentūra nusprendė, kad atsiųsti dokumentai negali būti pripažinti tinkamais nuosavybės teisės įrodymui, nes jie įrodo tik jauniklių paukščių įsigijimo faktą per visus 2009 m., o ne jų kiekį draudimo įsigaliojimo dieną, t. y. 2009 m. sausio 15 d. Todėl Agentūra nustatė, kad draudėjai: UAB „Alesninkų paukštynas“ (pateikta kompensuoti 27 162,00 Lt), UAB „Domantonių paukštynas“ (pateikta kompensuoti 42 220,00 Lt), AB „Zelvė“ (pateikta kompensuoti 57 984,00 Lt) ir UAB „Lietbro“ (pateikta kompensuoti 381 490,00 Lt (228 894,00 Lt, 114 447,00 Lt ir 38 149,00 Lt), neatitinka Taisyklių 1 punkte nurodytų pagalbos gavimo sąlygų (draudimo liudijimo įsigaliojimo dieną draudžiamų paukščių skaičius buvo didesnis negu įrašytas nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose). Vadovaudamasi Taisyklių 13.2 p. Agentūra nusprendė, kad pagal „If P&C Insurance AS“ filialo 2009 m. spalio 31 d. pateiktą patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie lėšų poreikį daliai draudimo įmokų kompensuoti“, minėtoms bendrovėms prašomos dalies draudimo įmokų Agentūra nekompensuos, o draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialas buvo įspėtas. Tais atvejais, kai draudimo įmokų dalis mokama draudimo įmonėms, vadovaujantis Taisyklių 16 p., už pagalbos gavėjų tinkamumą kompensacijai gauti ir mokėtinos sumos dydžio apskaičiavimą atsako draudimo įmonė. Visi dokumentai, reikalingi gauti draudimo įmokų dalies kompensaciją, turi būti pateikti draudimo bendrovei, kuri, esant paklausimui, juos teikia Agentūrai. Jeigu reikiami dokumentai nepateikiami, atsakomybę už netinkamą draudimo įmokų administravimą privalo prisiimti draudimo bendrovė.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Lietbro“, AB „Zelvė“, UAB „Domantonių paukštynas“ ir UAB „Alesninkų paukštynas“ prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92, 1 p. specialiosios kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojama žemės ūkio veiklos subjektams, kurie užsiima pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba, tvarko buhalterinę apskaitą, pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 141) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1976/2006 (OL 2006 L 368, p. 85), I priedą yra laikomi maža ar vidutine įmone (toliau – pagalbos gavėjai) ir yra apdraudę savanoriškuoju draudimu nuosavybės teise jiems priklausančius augalų pasėlius, gyvūnus, žemės ūkio techniką ir gamybinius pastatus tik nuo stichinių nelaimių, nepalankių gamtinių sąlygų (šalnos, krušos, ledo, lietaus, sausros ir kt.) ir (arba) gyvūnų ar augalų ligų.
Pagal Taisyklių 2 p. nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis, pagalbos gavėjams kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų sumos. Taisyklių 3 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai pagalbos gavėjai visas draudimo įmokas (gali būti mokamos dalimis) sumoka draudimo įmonei, draudimo įmokų sumos dalis kompensuojama pagalbos gavėjams 5 ir 7–13 punktuose nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad Agentūra 2010-12-07 sprendimu Nr. BR6-(11.16)-8805 „Dėl paramos nemokėjimo ir įspėjimo skyrimo“ atsisakė kompensuoti 50 proc. draudimo įmokų sumos draudėjams UAB „Alesninkų paukštynas“, UAB „Domantonių paukštynas“, AB „Zelvė“ ir UAB „Lietbro“, o draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialą įspėjo pirmą kartą, nes nustatė, kad draudikai neatitinka Taisyklių 1 punkte nurodytų pagalbos gavimo sąlygų (draudimo liudijimo įsigaliojimo dieną draudžiamų paukščių skaičius buvo didesnis negu įrašytas nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, 1 tomas, b. l. 15-18).
UAB „Lietbro“, AB „Zelvė“, UAB „Domantonių paukštynas“ ir UAB „Alesninkų paukštynas“ pateikė paukščių įsigijimo sąskaitas faktūras, kaip nuosavybės teisės į paukščių patvirtinimą, tačiau atsakovė teigia, kad minėtos sąskaitos faktūros sudarytos ne iki draudimo polisų pasirašymo ar jų pasirašymo dieną, o vėliau, skirtingais laikotarpiais per visus 2009 metus. Atsakovė teigia, kad Taisyklėse neįtvirtinta galimybė gauti kompensaciją už planuojamą apyvartinį gyvūnų skaičių ateityje.
Iš gyvūnų draudimo nuo stichinių nelaimų ir gyvūnų ligų liudijimų (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, 1 tomas, b. l. 81-94) matyti, kad draudimo sutarčių objektas buvo vištos 1 pulkas, t. y. vienu metu auginamų paukščių skaičius, kuris nurodytas kaip draudimo dienai, taip ir bendras skaičius paukščių per metus. Draudimo sutartyse buvo numatytas draudimo laikotarpis nuo 2009-01-15 iki 2010-01-14. Draudimo įstatymo 2 str. 18 d. draudimo laikotarpį apibrėžia kaip laiko tarpą nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos. Ginčo atveju turtinis draudėjų interesas yra siejamas su paukščiais, nurodytais draudimo sutartyse, todėl visi paukščiai patekę į draudėjų nuosavybę draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2009-01-15 iki 2010-01-14, tampa draudėjų turtinio intereso, kurį saugo sudarytos draudimo sutartys, objektu. Pareiškėja pagrįstai teigia, kad draudžiami paukščiai yra veisiami vadomis, vienos vados gyvavimo trukmė yra apie du mėnesiai, o draudimo sutarties laikotarpis yra vieneri metai.
Atsakovė skundžiamame sprendime teigia, kad draudimo liudijimai neatitinka Taisyklių 1 punkte nurodytų pagalbos gavimo sąlygų, draudimo liudijimo įsigaliojimo dieną, t. y. 2009-01-15 bendrovių apdraustų paukščių skaičius buvo didesnis, negu deklaruotas Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro informacinėje sistemoje, ir didesnis kaip 20 procentų per 2 mėnesių laikotarpį po draudimo įsigaliojimo dienos papildomai pateiktuose Pranešimuose apie ūkinių gyvūnų bandą, ar Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnaluose.
Pagal Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92, 6 p. norėdamos gauti kompensaciją, draudimo įmonės patikrina šiuos pagalbos gavėjų joms pateikiamus dokumentus:
6.1. dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į apdraustą turtą (parodyti), ir jų kopijas[4];
6.2. buhalterinės apskaitos tvarkymą patvirtinančius dokumentus už paskutinį ataskaitinį laikotarpį (parodyti) ir jų kopijas[5];
6.3. pažymą apie dirbančių darbuotojų skaičių.
Byloje nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys pateikė nurodytus dokumentus, tarp kurių buvo sąskaitos faktūros, kaip nuosavybės teisės į paukščių patvirtinimą.
Atsakovė teigia, kad pateikti dokumentai (sąskaitos faktūros) neįrodo nuosavybės teisės į apdraustą turtą ir pagalbos gavėjo tinkamumą paramai gauti.
Šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas, nes pagal LR CK 4.47 str. 1 p. nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Atsakovei pateiktos sąskaitos faktūros įrodo vištų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo faktą. Pirkimo-pardavimo sutartis yra sandoris, kurio pagrindu įgyjama nuosavybės teisė į pirkimo-pardavimo sutarties objektą – paukščius, todėl darytina išvada, kad atsakovei buvo patekti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į apdraustą turtą. Pirkimo-pardavimo sandorius patvirtinančios sąskaitos faktūros yra laikomos nuosavybės teises į paukščius įgijimą patvirtinančiais dokumentais, todėl UAB „Lietbro“, AB „Zelvė“, UAB „Domantonių paukštynas“, UAB „Alesninkų paukštynas“ atitinka Kompensavimo taisyklių 1 punkte įtvirtintą nuosavybės sąlygą, nes yra apdraudę savanoriškuoju draudimu nuosavybės teise jam priklausančius gyvūnus.
Atmestinas atsakovės argumentas, kad bendrovių apdraustų paukščių skaičius buvo didesnis, negu deklaruotas Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro informacinėje sistemoje, ir didesnis kaip 20 procentų per 2 mėnesių laikotarpį po draudimo įsigaliojimo dienos papildomai pateiktuose Pranešimuose apie ūkinių gyvūnų bandą, ar Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnaluose. Draudimo įmokų dalinį kompensavimą reglamentuoja Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklės, kurios nereikalauja, kad bendrovių apdraustų paukščių skaičius atitiktų deklaruotą Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro informacinėje sistemoje ir pateiktų Pranešimuose apie ūkinių gyvūnų bandą ar Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnaluose skaičių.
Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234, nustato Lietuvos Respublikoje laikomų ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo, jose esančių ūkinių gyvūnų registravimo, ženklinimo ir apskaitos tvarką, bet ne draudimo įmokų dalinio kompensavimo tvarką, todėl atsakovė nepagrįstai šioje byloje taiko Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisykles. Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklės nustato baigtinį sąrašą dokumentų, kurie yra vertinami sprendžiant dėl draudimo įmokų kompensavimo. Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklės, kuriomis vadovaujantis ir yra skiriama pagalba žemės ūkio subjektams, nei Žemės ūkio informacijos kaimo verslo centro informacinės sistemos išrašų, nei Pranešimų apie ūkinių gyvūnų bandą (forma GŽ-1), nei Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalų (forma GAŽ-2) pateikimo, įrodinėjant nuosavybės teisę į gyvūnus, nereikalauja, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šiuos dokumentus laikyti nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais.
Teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog draudikai neatitinka Taisyklių 1 punkte nurodytų pagalbos gavimo sąlygų. Sudaryti draudimo polisai yra tinkami kompensacijai gauti, todėl atsakovė nepagrįstai 2010-12-07 priėmė sprendimą Nr. BR6-(11.16)-8805 „Dėl paramos nemokėjimo ir įspėjimo skyrimo“, kuriuo atsisakė kompensuoti 50 proc. draudimo įmokų sumos draudėjams UAB „Alesninkų paukštynas“, UAB „Domantonių paukštynas“, AB „Zelvė“ ir UAB „Lietbro“. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas sprendimas naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos dokumentus dėl teisės į draudimo įmokų dalinį kompensavimą (LR ABTĮ 88 str. 2 p.).
Agentūra privalo dar kartą įvertinti pateiktus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į apdraustą turtą; teismas šiuo atveju neturi teisės už Agentūrą priimti sprendimo.
Kiti skundo argumentai nebeanalizuotini, nes išdėstytos priežastys, kaip jau minėta pirmiau, savarankiškas ir pakankamas pagrindas skundo tenkinimui iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos „If P&C Insurance AS“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 3R-18(AG-2/01-2011).
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą „Dėl paramos nemokėjimo ir įspėjimo skyrimo“ Nr. BR6-(11.16)-8805 ir įpareigoti Agentūrą priimti naują sprendimą dėl draudimo įmokų sumos kompensavimo draudėjams UAB „Alesninkų paukštynas“, UAB „Domantonių paukštynas“ , AB „Zelvė“ ir UAB „Lietbro“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.