Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-78-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-20
Bylos Nr.
2A-78-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
M. G.
Trečiasis asmuo
Č. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-78-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei M. G. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, tretysis asmuo Č. G..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. G. 2009-02-27 kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį aplylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 2-3), kuriuo prašė priteisti iš savo motinos atsakovės M. G. periodinę 400 Lt per mėnesį paramą nuo pilnametystės, t. y. nuo 2008-01-12, iki ji mokysis vidurinių, profesinių, aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki ieškovei sukaks 24 metai, 5 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-01-12 bei bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą grindė CK 3.194 str. 3 d., nurodydama, jog studijuoja Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklos dieniniame skyriuje pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas, yra išlaikoma tėvo Č. G., su kuriuo gyvena, tuo tarpu motina (atsakovė) jai neteikia jokio išlaikymo, nesirūpina ja ir nesidomi. Nurodė, kad bendra jos išlaidų per mėnesį suma yra apie 1 000 Lt. Mano, jog atitinka įstatymo reikalavimus išlaikymui gauti, kadangi negali įsidarbinti ir gauti pajamų, nes nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo, bei neturi jokio turto.

Atsiliepimas

Atsakovė M. G. atsiliepimu į ieškinį (b.l.9-10) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nepateikė jokių duomenų apie išbandytas galimybes pagerinti savo turtinę padėtį kitaip nei perkelti pareigą ją išlaikyti atsakovei. Ieškovė, būdama pilnametė, gali įsidarbinti, derinti mokslus ir darbą, pažangiai mokydamasi, gali pereiti į valstybės finansuojamas studijų vietas, gauti stipendiją. Nurodė, jog turi nepilnametį sūnų J. G., gim. 1994-11-15, kurį privalo išlaikyti. Taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes skola už išlaikymą negalėjo susidaryti nesant teisinės pareigos teikti pilnamečiam vaikui išlaikymą, o ieškovė į teismą kreipėsi praėjus vieneriems metams nuo pilnametystės.

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2009-06-23 sprendimu ieškovės R. G. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės M. G. ieškovei 200 Lt paramos per mėnesį nuo 2009-01-23 iki 2010-06-30 arba iki ieškovė pabaigs Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokyklą, bet ne ilgiau kaip iki jai sukaks 24 metai; priteisė iš atsakovės M. G. valstybei 72 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 11,80 Lt teismo (pašto) išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė kartu su profesiniu siekia ir vidurinio išsilavinimo, ji priskirtina prie pažangiai besimokančių, protingų galimybių pati užsidirbti pragyvenimui, nepakenkdama mokslui, neturi, konstatavo, kad šiuo atveju tėvai turi pareigą materialiai ją išlaikyti (teikti paramą), kol baigsis laikas, per kurį ji įgis vidurinį ir profesinį išsilavinimą. Nustatydamas paramos būtinumą ir dydį, teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovės galimybės teikti paramą ieškovei, iš esmės nepažeidžiant savo interesų, yra ribotos, kad ieškovė, prašydama priteisti 400 Lt per mėnesį paramą, nepagrindė nurodyto dydžio paramos būtinybės bent dalimi realiai patiriamų išlaidų, o tretysis asmuo – tėvas Č. G. ieškovei per mėnesį teikia 220 Lt paramos, perpus sumažino ieškovės prašomos priteisti paramos dydį, nurodydamas, kad 200 Lt per mėnesį paramos ieškovei teikimas yra būtinas iki ji užbaigs mokyklą, tokios paramos teikimas iš esmės nepažeidžia ir atsakovės interesų, yra įmanomas įvykdyti. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė neinformavo motinos apie paramos būtinumą bei nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių kreiptis dėl paramos nuo pilnametystės įgijimo, netenkino ieškovės prašymo priteisti nuo pilnametystės susidariusį paramos įsiskolinimą, o paramą periodinėmis išmokomis priteisė nuo 2009-01-23, t.y. nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos iki 2010-06-30, iki mokyklos baigimo, bet ne ilgiau kaip iki ieškovei sukaks 24 metai. Teismo manymu, iki ieškinio teismui pateikimo finansinė padėtis ieškovę tenkino.

Šalies argumentai

Ieškovė R. G. apeliaciniu skundu (b.l. 60-61) prašo pakeisti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-06-23 sprendimą, priteisiant iš atsakovės M. G. ieškovės naudai išlaikymą po 200 Lt per mėnesį nuo 2008-01-12, t.y. iš viso 2 400 Lt įsiskolinimo (200 Lt x 12 mėn.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, susijusias su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu pilnamečiui vaikui, bei netinkamai taikė (aiškino) teismų praktiką. Atsakovės teisinė pareiga teikti jai išlaikymą egzistavo nuo 2008-01-12, t.y. nuo jos pilnametystės, nepriklausomai nuo to, kada ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Todėl šiuo atveju priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovė nevykdė savo pareigos, išlaikymo neteikė. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad ji turėjo informuoti motiną apie reikalingą paramą, yra nepagrįsta. Be to, teismo sprendime minimoje konsultacijoje nėra nurodyta, jo išlaikymo įsiskolinimas pilnamečiam vaikui negali būti priteistas arba gali būti priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos.

Atsiliepimas

Atsakovė M. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 64-65) prašo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-06-23 sprendimą palikti nepakeistą. Pabrėžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose išlaikymas pilnamečiam vaikui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki CK 3.194 str. 3 d. nustatyto išlaikymo termino pabaigos. Pažymi, jog ieškovė, sulaukusi pilnametystės, iki kreipimosi į teismą dienos, neprašė jos teikti materialinę paramą, kas netiesiogiai liudija, kad materialinė parama jai ir nebuvo būtina. Be to, 2 400 Lt dydžio įsiskolinimo sumos priteisimas realiai nėra įvykdomas dėl jos turtinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, jeigu to nereikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). CK yra nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.), taip pat, esant tam tikroms sąlygoms, įstatymas numato pareigą tėvams materialiai remti ir pilnametystės sulaukusius savo vaikus (CK 3.194 str. 3 d.). Nagrinėjamojoje byloje jau neliko šalių ginčo, ar yra teisinė prievolė atsakovei, kuri yra ieškovės motina, teikti paramą pilnametystės sulaukusiai dukrai, besimokančiai profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, dėl tokios paramos jai reikalingumo. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliantės skundo argumentai, susiję su netinkamai nustatytu priteisto išlaikymo mokėjimo laikotarpio, už kurį jai turi būti priteistas išlaikymas, pradžios momentu.

Įstatymų leidėjo valia pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir ne vyresnių nei 24 metų, skirtingai nei nepilnamečių vaikų arba pilnamečių, tačiau nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas (CK 3.194 str. 3 d.). Tai reiškia, jog tokiu atveju siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, tiek iniciatyvos teisė kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistus interesus (CPK 5 str.), tiek įrodinėjimo našta tenka pačiam šios paramos reikalingam pilnamečiam vaikui. Tai paaiškinama dispiozityvumo principo įgyvendinimu (CPK 13 str.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tokioje situacijoje, net ir įrodžius paramos reikalingumą, pilnamečio vaiko išlaikymas netampa besąlygiška jo tėvų pareiga, o priteisiamas tik tuo atveju, kai egzistuoja iš įstatymo kylančių sąlygų visuma: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; parama jam yra būtina; tėvai turi galimybę ją teikti.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė, kaip minėta, priteistos paramos formos ir dydžio nekvestionuoja, nesutikdama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu paramos mokėjimo pradžios momentą nustatyti ne nuo jos pilnametystės (2008-01-12), bet nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2009-01-23) ir tuo pagrindu prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą, apskaičiuodama jį pagal teismo nustatytą 200 Lt kasmėnesinės paramos dydį už vienerius metus - 2 400 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, jog atsakovės teisinė pareiga teikti jai išlaikymą egzistavo nuo 2008-01-12, t.y. nuo jos pilnametystės, nepriklausomai nuo to, kada ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarime yra pažymėjęs, jog išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Subjektų, kurių teisėms ginti yra skiriamas CK 3.192 str. 1 ir 2 dalyse bei 3.194 str. 1 d. ir 3.194 str. 3 d. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, esminiai skirtumai, nulemti nepilnametystės ir pilnametystės teisinės padėties, bei su tuo susijęs prievolės pobūdžio iš absoliučios į sąlyginę pasikeitimas suponuoja ir įstatymo analogijos taikymo ribojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis c.b. 3K-7-204/2009). Paramos reikalingumas pilnamečiam vaikui yra fakto klausimas, kurį, kaip minėta, turi įrodyti pats paramos reikalingas pilnametis vaikas. Atsižvelgiant į tai, CK 3.200 str. įtvirtinta išlaikymo priteisimo nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos prezumpcija, kartu įstatymu leidėjo valia įtvirtinant absoliučią tėvų pareigą teikti bent minimalaus dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, pilnamečių vaikų atžvilgiu negali būti taikoma. Pilnamečio asmens teisinė padėtis suteikia jam galimybę ne tik savarankiškai priimti sprendimus bei rinktis elgesio variantus, bet ir pareigą elgtis rūpestingai ir atsakingai (CK 1.5 str.), dėl to išlaikymo priteisimo pradžios momentas pilnamečiam vaikui sietinas su konkrečiu realaus (objektyvaus) jo poreikio gauti paramą momento nustatymu.

Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė dėl paramos iš atsakovės, kuri yra jos motina, priteisimo į teismą kreipėsi 2009-01-23, t.y. daugiau nei po metų nuo pilnametystės. Priežasčių, kurios galėjo sutrukdyti jai kreiptis dėl paramos pasikeitus jos teisinei padėčiai – tapus pilnamete, apeliantė nenurodė (CPK 178 str.). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė savo motinos apie paramos suteikimo jai būtinumą neinformavo, nors Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2005-02-17 sprendimu iš motinos priteistas išlaikymas – iki pilnametystės jai mokėti po 100 Lt per mėnesį, nebuvo mokamas nuo pirmojo pilnametystės mėnesio (c. b. L2-599-816/2009 b.l. 3-6).

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja ieškovę neįrodžius, kad iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2009-01-23) egzistavo realus (objektyvus) poreikis gauti paramą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki kreipimosi į teismą ieškovės finansinė padėtis ją tenkino, ir tuo pagrindu pripažįsta, kad paramos ieškovei priteisimo momentas sietinas su jos kreipimosi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo diena – 2009-01-23.

Pažymėtina ir tai, kad pilnamečiam vaikui teismo priteisiamas išlaikymas saistomas įstatyme išvardytų sąlygų – kol vaikas mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresnis kaip 24 metų amžiaus. Teismas, pasinaudojęs diskrecijos teise nustatyti išlaikymo laikotarpį, tinkamai nustatė atsakovės prievolės pasibaigimo naikinamąjį terminą – iki ieškovė baigs profesinio ugdymo mokyklos programą (b.l. 26), nustatydamas ieškovei papildomą terminą išimtinės situacijos atveju – iki ieškovei sukaks 24 metai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jau išdėstytus teisės taikymo (aiškinimo) aspektus, kuriais remiantis bet kuriuo metu, esant teisiniams pagrindams, tarp jų ir piktnaudžiavimui teise (pvz. nepažangaus ieškovės mokymosi atveju), atsakovė gali ginti savo teises teisme reikalaudama priteisto išlaikymo pilnamečiam profesinėje mokykloje besimokančiam vaikui nutraukimo.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliantės skundo argumentai jo pakeisti ar panaikinti pagrindų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius