Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2018-07-26 · Administracinė byla Nr. A-5006-662/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-26
Bylos Nr.
A-5006-662/2018
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00233-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Audrius Bakaveckas (pran.)
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-5006-662/2018Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00233-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant užsieniečiui (apeliantui) Z. G. (Z. G.), jo atstovei – advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus specialistei J. B.,

vertėjui G. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio Z. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio Z. G. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pateikė teikimą (b. l. 1–2), prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį Z. G. (toliau – ir Užsienietis) VSAT URC 3 mėnesiams (iki 2018 m. spalio 3 d.).

2. VSAT URC nurodė, kad Užsienietis į VSAT URC atėjo 2018 m. liepos 1 d. ir pareiškė norą likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietis nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą atvyko traukiniu 2018 m. liepos 1 d., pateikė (duomenys neskelbtini) užsieniečio registracijos pažymėjimą, kitų asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje (Šengeno erdvėje) patvirtinančių dokumentų Užsienietis neturėjo. Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. 2018 m. liepos 2 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3. VSAT URC teikime taip pat nurodė, kad aiškinantis Užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybes, buvo nustatyta, kad Užsienietis atvyko į Lietuvą per Vilniaus tarptautinį oro uostą 2017 m. rugsėjo 25 d., Užsienietį 2017 m. rugsėjo 13 d. kvietė uždaroji akcinė bendrovė „Mitralė“. Be to, buvo nustatyta, kad Užsienietis prieglobsčio prašymą yra pateikęs (duomenys neskelbtini). VSAT URC teikime nurodė, jog akivaizdu, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, Šengeno vizą gavo pateikęs klaidinančius duomenis.

II.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. liepos 3 d. sprendimu VSAT URC teikimą tenkino ir nusprendė sulaikyti Užsienietį VSAT URC iki 2018 m. rugpjūčio 3 d., bet ne ilgiau iki bus nustatyta Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje (b. l. 10–11).

4. Teismas nustatė, kad Užsienietis prisistato (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. G., gimusiu (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad Užsieniečio tapatybė šiuo metu nėra nustatyta, taip pat nenustatyta Užsieniečio teisinė padėtis. Teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvą 2017 m. rugsėjo 25 d., asmens tapatybės, pilietybės ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų Užsienietis neturėjo. Užsienietis 2018 m. liepos 2 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, Šengeno vizą gavo pateikęs klaidinančius duomenis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad VSAT URC pagrįstai prašė Užsienietį sulaikyti.

III.

5. (duomenys neskelbtini) pilietis Z. G. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. VSAT URC teikimo dėl sulaikymo netenkinti (b. l. 15–18).

6. Užsienietis nurodo, kad negalėjo būti sulaikytas, nes 2018 m. liepos 2 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Užsienietis pastebi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog prašymas suteikti prieglobstį pateiktas po sulaikymo, savaime nėra pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo buvimą. Užsieniečio nuomone, tai, kad jis į Lietuvą atvyko neteisėtai ir iki sulaikymo nebuvo pateikęs prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, nėra pagrindas padaryti išvadą, kad jis trukdo Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priimti sprendimą, ar, kad jis gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Užsienietis atkreipia dėmesį į tai, kad jis pats prisistatė VSAT URC, pateikė (duomenys neskelbtini) užsieniečio registracijos pažymėjimą, t. y. Užsienietis bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis nustatant jo asmens tapatybę bei teisinę padėtį.

Atsiliepimas

7. VSAT URC atsiliepime prašo Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą (b. l. 33–36).

8. VSAT URC nurodo, kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas atidėti arba sutrukdyti jo grąžinimą į užsienio valstybę (Užsienietis kreipėsi dėl vizos išdavimo, kuri jam reikalinga dėl verslo, į Lietuvos Respublikos teritoriją Užsienietis atvyko 2017 m. rugsėjo 25 d. su viza, tačiau prieglobsčio neprašė, nors tokią galimybę turėjo, Užsienietis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir iki vizos galiojimo pabaigos neišvyko).

9. VSAT URC pažymi, kad Užsienietis nebendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų pareigūnais, nes savavališkai išvyko iš (duomenys neskelbtini), neturėdamas tinkamo kelionės dokumento. Užsienietis nesutiko su sprendimu jį perduoti Lietuvos Respublikai, tačiau slapčia (nepranešęs (duomenys neskelbtini) pareigūnams) išvyko į Lietuvos Respubliką. VSAT URC nuomone, visa tai yra pagrindas manyti, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik siekdamas turėti galimybę laisvai judėti ir išvengti grąžinimo į kilmės valstybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Ginčas byloje kilo dėl Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Užsieniečio atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas slepia savo tapatybę ar, kad piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra. VSAT URC atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Užsienietis nebendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) kompetentingomis institucijomis, jo elgesys yra spontaniškas, nenuspėjamas, todėl, jos nuomone, Užsienietis turi būti sulaikytas.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl asmenų sulaikymo svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Taigi, asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

13. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. UTPĮ 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

14. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra pateikęs prieglobsčio prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja UTPĮ 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

15. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo buvo priimtas vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalies 3 punktu ir 5 dalies 1–2, 4 punktais.

16. UTPĮ 113 straipsnyje yra įvardyti užsieniečių sulaikymo pagrindai. Pagal minėto įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. UTPĮ 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik, kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.

17. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė, vadovaudamasis UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1–2 ir 4 punktais. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.). Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės (nebendradarbiavimas) byloje nėra nustatytos. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Užsienietis yra pateikęs turimus savo dokumentus, su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis bendradarbiauja. Tiek Užsieniečio, tiek ir VSAT URC atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo asmens dokumentai yra Užsieniečio asmens byloje (duomenys neskelbtini).

18. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena), o UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta aplinkybė, kad užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo aspektu reikšminga faktinė aplinkybė, kad Užsienietis pats prisistatė į VSAT URC. Taigi, nagrinėjamu atveju Užsienietis savo elgesiu neparodė ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos, netrukdė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus, todėl spręstina, jog jis nesuteikė pagrindo manyti ar įtarti, kad Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju yra didelė tikimybė, kad Užsienietis išvyks iš Lietuvos (slėpsis), nesulaukęs jo pateikto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimo.

19. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

20. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra įvardytos UTPĮ 115 straipsnio 2 dalyje. Viena iš tokių priemonių yra užsieniečių apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal UTPĮ 115 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, ši alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma.

21. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai nepagrįstai nesprendė, kad šioje situacijoje pakaktų taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, jog UTPĮ 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 4 dalimi bei 117 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Z. G. (Z. G.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį Z. G. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. spalio 3 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAudrius BakaveckasDalia Višinskienė