Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Erikos Pudžmytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 16 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 12 MGL dydžio bauda;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio bauda;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Kaltinamasis E. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymo aplinkybes. Nurodė, kad draudžiamas medžiagas laikė savo naudojimui, kadangi narkotinę medžiagą kanapes (antžemines dalis) dažnai vartoja, amfetamino nevartojo. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytas nusikalstamas veikas įrodo ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir liudytojos K. K. parodymai, 2023 m. rugsėjo 7 d. tarnybinis pranešimas, 2023 m. rugsėjo 7 d. daiktų apžiūros protokolas, 2023 m. spalio 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

Pabrėžtina, jog teismas nenustatė kaltinamojo E. L. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuota psichotropine ir narkotine medžiaga. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į rastos psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį, kurio masė 0,697 g – gryno amfetamino masė 0, 056 g, narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) – 0,697 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija – 13,8 %. Rasti kiekiai yra žymiai mažesni nei nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) nurodytų rekomendacijose kiekiai. Tokią išvadą patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad rasta psichotropinė ir narkotinė medžiaga buvo skirta jo asmeniniam vartojimui (kanapes nurodė vartojantis dažnai, o amtefaminą buvo gavęs pabandyti, bet jo nevartojo).

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės ir narkotinės medžiagos laikymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama psichotropine ir narkotine medžiaga, ir norėjo taip veikti, t., y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. L. laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatyto laiko iki 2023 m. rugsėjo 7 d., 4.30 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs, piniginėje, nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė buvo 0,697 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija – 13,8 %, ir nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurio masė buvo 0,697 g, o juose – 0,056 g gryno amfetamino, kol ši narkotinė ir psichotropinė medžiaga buvo paimta (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnų, tokiu būdu neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės ir narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jos platinti. Tokia jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. L. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 54-58).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. L. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropine ir narkotine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamos psichotropinės ir narkotinės medžiagos kiekis yra nedidelis.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ankščiau buvo teistas tris kartus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vieną kartą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2 t., b. l. 67-73). E. L. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukčiavimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 108 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 74-169). „Sodros“ duomenimis nedirba (2 t., b. l. 64 – 66). Duomenų apie E. L. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalyje sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Teismas įvertinęs tai, kad E. L. ankščiau yra teistas ir jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės – baudos, už paskutinę nusikalstamą veiką teismas skyrė laisvės apribojimą, tačiau kaltinamasis toliau darė nusikalstamas veikas, teismas daro išvadą, jog E. L. už padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 2 dalį yra tikslinga skirti – 30 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

E. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 parų arešto bausmė.

V. Kiti klausimai

E. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 150-153). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio tvarka E. L. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. rugsėjo 7 d. 04.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. 16.26 val. (1 diena) (1 t., el. b. l. 35-38, 157-159). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis E. L. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (likusi bausmė 19 parų arešto).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su po tyrimo likusiais objektais ir jų pakuotėmis, kuris saugomas (duomenys neskelbtini). (2 t., el. b. l. 29-30), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. 04.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. 16.26 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (likusi bausmė – 19 parų arešto).

E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką su po tyrimo likusiais objektais ir jų pakuotėmis, kuris saugomas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

- arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

- nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. 866360132, el. p.: ina.dikciene@kaunoti.lt); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. 8 455 84970)).

- nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

- nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo (vertimo) gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.