Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jūratei Gedaminskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ? Vilniaus apskrities VPK) nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas 2010 m. sausio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. S. už tai, kad jis 2010-01-26 16 val. 23 min., kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 1 km, vairuodamas automobilį įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, nepateikė privalomojo civilinio draudimo poliso. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 78.11, 173 ir 238 punktų reikalavimus (b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-02-24 nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 125 str. padarymą skyrė 320 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams, už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 6 d. padarymą skyrė 30 Lt baudą, subendrinęs galutinę nuobaudą paskyrė ? 320 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams (b. l. 7).

Per teismo posėdį R. S. prašė teismo nutarimą pakeisti, sušvelninant paskirtą baudą. Paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. R. S. paskirta vidutinė įstatymu numatyta nuobauda.

Pagal ATPK 125 str. važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių. R. S. paskirta minimali įstatymu numatyta nuobauda.

Institucijos pareigūnas laikydamasis nuobaudų subendrinimo taisyklių galutinę nuobaudą paskyrė pagal ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Priimtą nutarimą ginčija tuo pagrindu, kad privažiavęs prie pervažos sustojo prie „Stop“ ženklo, pradėjus važiuoti užsidegė raudonas šviesoforo signalas, mano, kad jeigu būtų įvykdęs šviesoforo signalo reikalavimą tai būtų sustojęs geležinkelio pervažoje (be to, kelio danga buvo slidi), todėl kelionę tęsė toliau, kad greičiau stengėsi palikti pavojingą kelio ruožą.

Šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus teismas atmeta, kadangi jis sustojo prie „Stop“ ženklo prie geležinkelio pervažos, o pradėjo važiuoti, kai užsidegė du pakaitomis mirksintys žibintai ir garsinis signalas. Šias aplinkybes patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, R. S. per teismo posėdį duoti paaiškinimai (b. l. 6, 8?9). Taigi šiais veiksmais jis pažeidė imperatyvius KET 78.11 ir 173 punktų reikalavimus, kurie draudžia eismą, kai dega raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai. Įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. Komentuojamuose punktuose nustatyti įpareigojimai vairuotojui, įvažiuojančiam į geležinkelio pervažą ir važiuojančiam per ją. Geležinkelio pervaža yra kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje. Geležinkelio pervažos yra pavojingos vietos, nes traukinio stabdymo kelias yra daug kartų ilgesnis nei automobilio, todėl reikalaujama, kad vairuotojas būtų itin atidus ir drausmingas įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją. Apie tai, kad artėjama prie geležinkelio pervažos, įspėja įspėjamieji kelio ženklai Nr. 101 „Pervaža su užtvaru“, Nr. 102 „Pervaža be užtvaro“, Nr. 140-145 „Artėjama prie pervažos“, Nr. 138 „Vienkelis geležinkelis“ ir Nr. 139 „Daugiakelis geležinkelis“. Pervažos gali būti su užtvaru ir be jo, reguliuojamos arba nereguliuojamos. Ypač pavojingose pervažose gali būti pastatytas kelio ženklas Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“. Gali būti įrengiama speciali garsinė signalizacija. Jei pervaža reguliuojama šviesoforo signalais, tai baltas mirksintis signalas leidžia eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys signalai draudžia eismą. Jei pervažos užtvaras yra nuleistas, vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pervažą. Vairuotojas, įvažiuojantis į geležinkelio pervažą ir važiuojantis per ją, privalo važiuoti pakankamai lėtai, nepažeisti reikalavimo sustoti, jei to reikalauja šviesoforo, reguliuotojo signalai ar nuleistas arba pradėtas leisti užtvaras. Jei nėra užtvaro, kiekvienas vairuotojas, įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, privalo įsitikinti, kad neartėja bėginė transporto priemonė, ir tik tuo įsitikinus, ją pravažiuoti. Taigi R. S. šių KET reikalavimų nesilaikė, juos grubiai pažeidė, todėl jam pagrįsta paskirta nuobauda. Paskirtoji nuobauda šiuo atveju yra pati tinkamiausia, nes jis grubiai pažeidė draudžiančius eismą kelio ženklus, šviesoforo bei garsinius signalus.

R. S. nepagrįstai patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, nes jis nėra padaręs KET 238 punkto pažeidimo, t. y. jo transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip to reikalauja KET 238 punktas. Vadinasi, Vilniaus apskr. VPK pareigūnas priimdamas nutarimą ir skirdamas nuobaudą pilnai ir visapusiškai neišnagrinėjo reikšmingų bylai aplinkybių, nenustatė, ar jo vairuojamas automobilis buvo draustas, ar jis pažeidė KET 238 punkto reikalavimus.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. S. nutarime nurodyto administracinio teisės pažeidimo nėra padaręs, nėra jo kaltės, todėl negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, nutarimas šioje dalyje naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, kadangi jo veikoje nėra pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Esant šioms aplinkybėms Vilniaus apskrities VPK 2010-02-24 nutarimas pakeičiamas, paliekant paskirtą administracinę 320 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams pagal ATPK 125 straipsnį nepakeistą, o nutarimą dalyje dėl 30 Lt baudos pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str., teismas

nutarė:

Vilniaus apskrities VPK įgaliotojo pareigūno 2010-02-24 nutarimą pakeisti, palikti paskirtą R. S. administracinę 320 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams pagal ATPK 125 straipsnį nepakeistą, nutarimą dalyje dėl 30 Lt baudos pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį panaikinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.