- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- 1-515-791/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00359-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kaltinamasis
- T. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2014-09-19 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs;
2) 2015-11-04 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., 30 parų arešto bausme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015-12-15, bausmės neatlikęs, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis T. L. 2015 m. balandžio 6 d. apie 2 val. nakties (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu, panaudodamas fizinį smurtą J. B. kieme sužalojo S. S., suduodamas jam ne mažiau dešimties smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką J. B. namo kambaryje, kojomis bei panaudodamas medinę lazdą sudavė ne mažiau dešimties smūgių S. S. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam kraujosruvas odoje ir poodyje nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose ir dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvas viršutinės lūpos kairės pusės ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimą, ir padarė nukentėjusiajam S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis T. L. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną pas J. B. vartojo alkoholį, šventė Velykas. Jis, J., S. ir B. išėjo į lauką parūkyti. Jis iš pavydo susibarė su savo sugyventine J.. Nukentėjusysis S. S. užstojo J.. S. jį pagriebė, abu susistumdė ir pargriuvo ant žemės. Kai S. jį griebė, jam vieną kartą užkirto, S. taip pat jam sudavė smūgį. Grįžo atgal į kambarį, toliau gėrė alkoholį. Praėjus maždaug 15 minučių, tarp jo ir J.vėl kilo konfliktas. S. išsitraukė dujų balionėlį ir jam papurškė į akis. Jie visi jį vijo lauk, bandė jam suduoti smūgius, o jis gynėsi. Su lazda nukentėjusiajam nesmūgiavo. Galėjo suduoti vieną kitą smūgį, tačiau ne tiek, kiek parašyta kaltinime. Iš J. B. namų išėjo apie trečią nakties. Kitą dieną jį sumušė S. ir dar vienas žmogus, tačiau dėl šio įvykio į policiją nesikreipė. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta.
Nukentėjusysis S. S. parodė, kad š. m. balandžio 5 dieną pasikvietė kaimynas J. B. švęsti Velykų. Kartu su juo ėjo J. B. brolis B.. Jeigu jis būtų žinojęs, kad ten bus kaltinamasis, būtų nėjęs. Visi vartojo alkoholį. Išėjo į lauką parūkyti. Rūkė jis, B. B. ir J.. Su B. B. nuėjo atlikti gamtinių reikalų. J. nuėjo į priešingą pusę. Tuo metu kaltinamasis įpykęs puolė J.. Jis girdėjo, kad T. L. muša J.. Jis bandė nuraminti kaltinamąjį. Tuomet T. L. atsisukęs puolė jį, sudavė jam smūgius. Jis nukrito ant žemės. Bandė išvengti smurto, įbėgo atgal į namo vidų. Kambaryje buvo J. B., kuris rankose turėjo lazdą. Kaltinamasis iš J. B. atėmė lazdą ir su lazda pradėjo daužyti į įvairias kūno vietas. Jis rankomis dengėsi veidą ir galvą. Kai kaltinamasis jį nukirto, jis bandė išsitraukti dujų balionėlį, bet negali pasakyti, ar jį panaudojo. Kaltinamasis smūgius sudavinėjo, kol jis prarado sąmonę. Girdėjo, kaip V. B. šaukė ir atimdinėjo iš kaltinamojo lazdą. Vėliau J. B. sakė, kad kaltinamasis iš butelio išgėrė degtinės, išeidamas dar jam įspyrė. B. jį palydėjo į namus. Po šio įvykio į medikus kreipėsi trečią dieną. Nevažiavo į policiją, kadangi buvo visas sutinęs. Civilinio ieškinio nereiškia, nes kaltinamasis niekur nedirba, neturi turto, jam žalos vis tiek neatlygins.
Liudytojas J. B. parodė, kad pirmą Velykų dieną grįžo iš Vilniaus. T. L. ir J. B. prižiūrėjo jo gyvulius. Jis pradėjo ruošti šventinį stalą. Pasikvietė kaimyną S., brolį B.. Apie 8 val. vakaro visi susirinko. Vis išeidavo į lauką parūkyti. Po kiek laiko lauke išgirdo triukšmą. Jis sunkiai vaikščioja, todėl į lauką nėjo. Atsidarė durys ir visi sugriuvo į vidų. Pirmas atbėgo S., paskui jį T.. Jis tuo metu stovėjo su lazda. T. pastvėrė lazdą iš jo rankų ir pradėjo S. smūgiuoti lazda į įvairias kūno vietas. S. nukrito ant žemės. Buvo praradęs sąmonę. Visi rėkė, kad T. baigtų mušti. Mergaitės iš T. atėmė lazdą. Taip pat T. spardė kojomis. Vėliau išeidamas, išgėrė ant stalo buvusią degtinę ir išėjo.
Liudytojas B. B. parodė, kad Velykas šventė pas brolį J.. Jis atėjo kartu su S.. Buvo T. su sugyventine. Išėjo į lauką parūkyti, kartu su jais išėjo J.. Lauke įvyko muštynės tarp S. ir L.. Jis puolė ginti S. nuo kaltinamojo. T. mušė naudodamas lazdą. Buvo išgėręs, todėl visų aplinkybių gerai neprisimena. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojo B. B. parodymai (b.l. 44, 45-46), duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo pagarsinti. Liudytojas parodė, kad 2015-04-05 apie 20.00 val. jį brolis J. B. pakvietė į svečius atšvęsti šv. Velykas. Jo brolis J. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Pas brolį J. į svečius jis atėjo kartu su kaimynu S. S.. Kaimynas T. L. ir jo sugyventinė J. B. tuo metu buvo ūkiniuose pastatuose ir šėrė gyvulius. Visi susėdo prie stalo švęsti šv. Velykų. Prie stalo vartojo degtinę, alų. Nepamena tikslaus laiko, kai jis ir S. S. išėjo į lauką atlikti gamtinių reikalų. Paskui jį ir S. išėjo J. B.. Jam ir S. stovint lauke, jis pamatė, kad iš namo vidaus į lauką išėjo T. L. ir pradėjo priekaištauti sugyventinei J. B.. Dėl ko T. L. priekaištavo J. B., jis negirdėjo. Išgirdo tik tai, kad J. prašė T. liautis. Ar T. L. mušė J., nepastebėjo, nes lauke buvo tamsu. Dėl šio konflikto S. S. prašė T. L. nusiraminti, tačiau T. L. puolė mušti S. S.. Matė, kad S. S. buvo suduoti ne mažiau 5 smūgiai rankomis į veidą. Jis bandė ginti S. S., tačiau T. L. už jį fiziškai stipresnis, todėl apginti S. nesugebėjo. Kadangi buvo išgėręs nepamena ir kiek smūgių T. sudavė S. į veidą. Matė ir tai, kad po keleto smūgių S. S. į veidą, S. buvo pargriuvęs ant žemės, tačiau atsikėlė ir pabėgo į namo vidų. Tik įbėgęs į namo vidų T. L. pagriebė medinę lazdą ir su ja toliau mušė S. S.. Matė, kad lazda S. S. buvo suduoti ne mažiau penki smūgiai į dešinę ranką bei nugarą. Nuo pirmo smūgio S. nugriuvo ant grindų ir toliau jį su lazda T. L. jau mušė gulintį. S. S. apginti bandė jis, o J. B. tik šaukė ir nieko nedarė. Lazdą iš T. L. atimti pavyko tik jo dukterėčiai V. B., kuri, išgirdusi triukšmą, atėjo pasižiūrėti į kambarį, kas vyksta. Brolis J. B. nieko nedarė, nes fiziškai yra silpnas. Po sumušimo S. S. buvo praradęs sąmonę. Kai jis pasakė kviesiąs policiją, T. L. iš brolio J. B. namų išėjo. Atsigavus S. jis padėjo pareiti namo. Nei policijos nei medikų nekvietė todėl, kad S. S. sakė pats tai padarysiąs. Po muštynių matė, kad S. veidas buvo kruvinas, ištinęs. Įvykio metu T. L. niekas nemušė, tik bandė jį patraukti nuo S. S..
Liudytoja V. B. parodė, kad per Velykas ji buvo išėjusi pas kaimynus. Į namus grįžo apie antrą valandą nakties. Jai grįžus į namus prasidėjo konfliktas. Išgirdo lauke triukšmą. Išėjo į lauką pažiūrėti. T. užsipuolė sugyventinę J., o S. bandė ją apginti. Išėjusi į lauką pamatė, kaip T. kumščiais daužė nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas. Ji lauke padėjo T. atskirti nuo nukentėjusiojo. Visi grįžo atgal į vidų. Sėdo prie stalo, toliau šventė. Ji buvo atsigulusi, kai vėl išgirdo triukšmą. Ji nuėjo pažiūrėti. T. kambaryje puolė nukentėjusįjį. Jis gindamasis papurškė dujų. Tuomet kaltinamasis dar labiau įpyko, iš jos dėdės atėmė lazdą ir pradėjo daužyti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo pargriautas ant grindų, lazda daužė į įvairias kūno vietas. Smūgių buvo daug, ne mažiau dešimt, S. buvo praradęs sąmonę. Taip pat spardė kojomis. Ji puolė ginti S., atskyrė kaltinamąjį, iš jo atėmė lazdą. Ant stalo buvo likę pusę butelio degtinės. T. išgėrė degtinę ir buvo išprašytas iš namų. Ant nukentėjusiojo veido matėsi sumušimo žymės. T. išgėręs būna agresyvus.
Liudytoja J. B. parodė, kad ji buvusi T. L. sugyventinė. Velykas šventė pas J. B.. Išėjo į lauką parūkyti. Visų aplinkybių gerai neatsimena, kadangi buvo neblaivi. Atsimena, kad lauke atskyrė T. nuo nukentėjusiojo ir nuėjo atgal į vidų. Kambaryje T. vėl pradėjo „šokinėti“. S. išsitraukė dujų balionėlį ir jam papurškė. Jai pateko į akis dujų, todėl nuėjo į kitą kambarį. Girdėjo, kad kambaryje vyksta grumtynės. Sugrįžusi pamatė kruviną S., jis gulėjo ant žemės, buvo prakirsta nosis, sužalota akis. L. susivertė degtinės butelį ir išėjo namo. Norėjo kviesti policiją, tačiau neatsimena, ar ją iškvietė. Ji pati yra nukentėjusi nuo L.. Jis yra agresyvus žmogus.
Iš protokolo pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis S. S. 2015-04-09 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2015-04-05 apie 23.00 val. pažįstamas T. L. jį sumušė kaimyno J. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) suduodamas smūgius rankomis į veidą ir nugarą (b. 1. 12)
Specialisto išvada Nr. pG 707/15 (06) patvirtina, kad S. S. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose ir dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvos viršutinės lūpos kairės pusės ir apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą ir dešinę ranką kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. (b.1. 26-28).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam S. S. į įvairias kūno vietas, taip jį sužalodamas. Padarytas kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis teigia, kad jis pats gynėsi nuo nukentėjusiojo, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinius, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir prieštaraujančius kitiems bylos duomenimis. Nukentėjusysis S. S. parodė, kad jis bandė apginti kaltinamojo sugyventinę J. B., kurios atžvilgiu kaltinamasis vartojo fizinį smurtą. Šio įvykio metu jam buvo suduoti smūgiai, po kurių jis pabėgo į namo vidų. Namo viduje konfliktas tęsėsi toliau, dėl ko jam iš J. B. atimta lazda buvo suduoti smūgiai. Kaltinamasis T. L. pripažino, kad vyko konfliktas tarp jo ir sugyventinės J.. Kadangi tiek kaltinamasis, tiek kiti įvykyje dalyvavę asmenys buvo neblaivūs, teismas objektyviausiais duomenimis laiko liudytojos V. B. parodymus, pagal kuriuos valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras patikslino kaltinimo faktines aplinkybes. Liudytoja V. B. parodė, kad matė, kaip lauke T. L. sudavinėjo smūgius gulinčiam nukentėjusiajam. Namo viduje matė, kaip kaltinamasis lazda sudavė smūgius nukentėjusiajam, jį spardė kojomis, taip pat liudytoja lazdą atėmė iš kaltinamojo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo tam tikrus veiksmus įvykio metu, taip pat dėl dujinio balionėlio panaudojimo, galima būtų laikyti akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi. Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmus, jų apimtį ir kitas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad būtinosios ginties sąlygų nebuvo. Teismas laiko, kad tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ištyrus įrodymus teisme, teismas sprendžia, kad kaltinamojo T. L. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b.l. 31-33) 43,83 Eur sumai už nukentėjusiojo S. S. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, dėl ko gydymo išlaidos sudaro 43,83 Eur, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti (CK 6.263 str., 6.283 str., 6.280 str., Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p.). Kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė, būdamas 2014-09-19 baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 140 str. 2 d. Priimant šį nuosprendį T. L. atžvilgiu yra 2015-11-04 priimtas baudžiamasis įsakymas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymo, pagal kurį yra nuteistas arešto bausme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015-12-15 (b.l. 129-131). Kaltinamasis niekur nedirba, yra baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už pažeidimus viešajai tvarkai, baudos nesumokėtos. Kaltinamojo elgesys rodo jo antivisuomenines nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, jam, kaip teistam asmeniui, skirtina prokuroro siūloma arešto bausmės rūšis, kuri atsižvelgiant į visas aplinkybes yra tinkama bausmė kaltinamajam. Paskirta bausmė bendrintina su 2015-11-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatas, dalinio sudėjimo būdu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 60 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmes subendrinti, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2015-11-04 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį, ir T. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2015-11-04 baudžiamąjį įsakymą.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. L. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš T. L. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 43,83 Eur už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.