Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-05-28 · Byla Nr. A2.6.-1512-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-28
Bylos Nr.
A2.6.-1512-902/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
A. Š.
Nukentėjusysis
L. D.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1512-902/2014
Teisminis procesas Nr. 4-08-3-01244-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2.;45.4.2;45.4.;45.4.5.;52.3
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARIMAS2014 m. gegužės 28 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Š.,nukentėjusiajam L. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) pakuotoju, gyvenančio (duomenys neskelbtini) neteisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2014-04-18 apie 12 val. vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėdamas negaliojantį vairuotojo pažymėjimą ir pasibaigusį privalomąją civilinės atsakomybės draudimą, važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindine gatve važiuojančiam automobiliui Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 158, 238 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Š. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. paaiškino, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino nukentėjusiojo vairuojamą automobilį. Iš karto susidūrus automobiliams, jis (A. Š.) ir kito automobilio vairuotojas išlipo iš automobilių, apžiūrėjo automobiliams padarytus apgadinimus, VW Passat automobiliui buvo sulaužytos priekinės grotelės, o kitam automobiliui buvo apgadintos durelės. Jis (A. Š.) nukentėjusiajam padavė savo vairuotojo pažymėjimą ir pasakė, kad jam paskambins ir atlygins žalą. Kadangi automobilis neturėjo galiojančio draudimo, todėl iš karto nebuvo galimybės atlyginti padarytą žalą. Žala siekė 1400 Lt. Nukentėjusiajam nepaskambino, nes iš karto visos sumos žalai atlyginti nesurinko, bet vėliau tikrai būtų atsiskaitęs. Gailisi, kad viskas taip įvyko. Teisė vairuoti jam yra reikalinga važinėti į darbą.

Nukentėjusysis L. D. teisme paaiškino, kad prieš Velykas, 2014-04-18d., apie 12 val. jis automobiliu Audi A4 važiavo Staniūnų gatve, kai susidūrė su kitu automobiliu VW Passat, kuris važiavo Algirdo gatve. Dėl eismo įvykio yra kaltas kito automobilio vairuotojas, nes jis išvažiavo iš šalutinės gatvės, kaltininkas sakė, kad susidūrimas įvyko, nes jam užstrigo šlepetė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, jo paties vairuojamam automobiliui buvo apgadintas kairės pusės bamperis, nubrozdintos durelės, o kitam automobiliui – apgadinta priekinė dalis. Kito automobilio vairuotojui pasakė, kad formintų eismo įvykį, tačiau jis nurodė, jog automobilio polisą paliko namuose. Tada jis kaip užstatą jam paliko savo vairuotojo pažymėjimą ir išvažiavo atsivežti draudimo. Kito automobilio vairuotojas sakė, kad telefono neturi, todėl jam davė savo telefono numerį. Palaukė puse valandos, bet kito automobilio vairuotojas nepasirodė. Galvojo, kad jis gyvena netoliese, todėl dar pavažinėjo Algirdo gatve, bet jo nerado. Išvažiavo namo, tikėdamasis, kad jam paskambins. Kadangi kito automobilio vairuotojas jam nepaskambino, todėl kreipėsi į policiją.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. paaiškinimo, kur jis pripažino sukėlęs eismo įvykį, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), vyr. patrulio P. M. ir specialisto M. Č. tarnybiniais pranešimais (b.l. 12, 13), eismo įvykio vietos schema (b.l. 14), papildomais duomenimis (b.l. 15), fotonuotraukomis (b.l. 19), nukentėjusiojo L. D. paaiškinimu teisme apie eismo įvykio aplinkybes, kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad A. Š. 2014-04-18 apie 12 val. vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėdamas negaliojantį vairuotojo pažymėjimą ir pasibaigusį privalomąją civilinės atsakomybės draudimą, važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio pagrindine gatve važiuojančiam automobiliui Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, ko pasekoje jį apgadino, teismas laiko, kad jo veikos pagal ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d. kvalifikuotos teisingai.

Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį A. Š. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), kurio 232 punktas teigia, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo įvykio dalyviai pildo deklaraciją. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., A. Š. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad A. Š. pasišalino iš eismo įvykio vietos neteisėtai, suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. nurodė, kad pasiekęs susitarimą dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nukentėjusiajam davęs savo vairuotojo pažymėjimą, o pastarasis jam – savo telefono numerį. Nukentėjusiajam nepaskambino, nes iš karto visos sumos padarytai žalai atlyginti neturėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp eismo įvykio dalyvių po eismo įvykio buvo pasiektas susitarimas dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl pareigos apie eismo įvykį informuoti policiją nebuvo. Tai, kad įvertinus byloje surinktą medžiagą negalima nustatyti, koks tarp eismo įvykio dalyvių tiksliai (kokio turinio) buvo pasiektas susitarimas dėl žalos atlyginimo – eismo įvykio deklaracijos pildymo pagrindu ar kitoks, nes A. Š. neturėjo galiojančio draudimo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes iš bylos medžiagos matyti, jog po eismo įvykio A. Š. atsakomybės nevengė. Po eismo įvykio eismo įvykio kaltininkas A. Š. iš karto sustojo eismo įvykio vietoje, apžiūrėjo dalyvavusių eismo įvykyje transporto priemonių apgadinimas, eismo įvykio aplinkybių, t.y. tai, jog būtent jis yra kaltas dėl eismo įvykio, neginčijo, su nukentėjusiuoju tarėsi dėl žalos atlyginimo bei išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos pasiekęs susitarimą dėl žalos atlyginimo, pateikė nukentėjusiajam kaip užstatą savo vairuotojo pažymėjimą ir sužinojo jo kontaktinius duomenis - užsirašė nukentėjusiojo telefono numerį, nes tuo metu su savimi neturėjo savojo telefono. Iš bylos medžiagos nematyti, jog A. Š. pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, stengėsi apsunkinti jo, kaip eismo įvykio kaltininko, nustatymą, suradimą, priešingai, jis dar eismo įvykio vietoje, kaip jau buvo minėta, nukentėjusiajam paliko savo vairuotojo pažymėjimą su savo anketiniais duomenimis, jis taip pat neapsunkino eismo įvykio aplinkybių atskleidimo, tyrimo metu davė paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes, neginčijo savo kaltės dėl eismo įvykio, taip pat neginčijo kitam automobiliui padarytų apgadinimų, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, nevengė pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos, bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog iš karto negalėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos, nes 1400 Lt sumos negalėjo iš karto surinkti. Kaip matyti, A. Š. turėjo teisę vairuoti, nors jo vairuotojo pažymėjimą buvo negaliojantis, eismo įvykio metu buvo blaivus (priešingų duomenų į bylą nepateikta). Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Ir pats nukentėjusysis L. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog jo nuomone, A. Š. įvykus eismo įvykiui nebėgo iš eismo įvykio vietos. Tai, kad A. Š. neturėjo galiojančio automobilio draudimo savaime neduoda pagrindo manyti, kad įvykus eismo įvykiui, jis išvyko iš eismo įvykio vietos todėl, kad šalinosi prievolės atlyginti padarytą žalą, pastarosios nepadengus draudimui, nes kaip jau buvo minėta, jis nukentėjusiajam iš karto po eismo įvykio pateikė savo vairuotojo pažymėjimą su savo anketiniais duomenimis, taip save identifikuodamas ir teismo posėdžio metu padarytos žalos neginčijo, vertintinas padarytos žalos dydis – iki 1400 Lt, kuris dirbančiam asmeniui nėra didelis. Taigi, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Š. veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, A. Š. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažeidimais pagal ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d. kaltinamo A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad per metus pakartotinai padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant A. Š. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimų padarymo aplinkybes, jų padarymo motyvus, į asmenybę - jis neteistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą, yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, taipogi yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į šių aplinkybių reikšmingumą, yra dirbantis. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. Š. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d. sankcijoje numatytas vidurkio dydžio baudas. Paskirtos nuobaudos subendrintos (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,

nutaria:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

-už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti - 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą;

-už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, paskirti – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;

-už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskirti – 30 Lt (trisdešimties litų) baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, A. Š. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskirti galutinę nuobaudą - 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė