Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui G. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos, atstovui Egidijui Radzevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Dainiui Jasui, trečiojo suinteresuoto asmens Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Specialiųjų tyrimų tarnybos, tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinys, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (b. l. 1–2, 9), kuriuose prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT), priteisti pareiškėjui neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą 500 Lt. Nurodo, kad žala padaryta STT neveikimu, aplaidžiu tarnybinių pareigų atlikimu, biurokratizmu, skundo paviešinimu įtariamiesiems. Paaiškina, kad 2011 01 13 pateikė skundą STT, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, o STT šį skundą neteisėtai persiuntė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Pateikė teismui STT 2011 02 09 raštą Nr. 4-01-496.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą. Paaiškino, kad pateikė STT 2011 01 13 skundą, kuriame pranešė apie grobstomus valstybės pinigus, suimtųjų ir nuteistųjų maistą. Pareiškėjas ir kiti etapu vykę suimtieji pietums skirto maisto negavo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad taip vyksta pastoviai, nurodė institucijas ir įstaigas, dėl kurių veiksmų ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi jis yra kankinamas, jaučia skausmą ir kančias. Tačiau STT skundo nenagrinėjo iš esmės. Sužinojęs, kad jo skundą STT persiuntė Kalėjimų departamentui, ėmėsi priemonių, kad skundas būtų išnagrinėtas, t. y. jis 2011 01 26 parašė skundą Generalinei prokuratūrai, kuriame išdėstė savo poziciją, prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal skunde nurodytus faktus ir juos skubiai patikrinti, kad nebūtų sunaikinti nusikalstamos veikos duomenys. Šiame skunde jis paaiškino, kad skunde STT jis nurodė nusikalstamą veiką, o skundą persiuntus Kalėjimų departamentui, gali būti sunaikinti nusikalstamos veikos įrodymai. Generalinė prokuratūra pareiškėjo skundą persiuntė STT, kuri neatliko jai priklausančių tarnybinių pareigų. Nei dėl pirmojo skundo, adresuoto STT, nei dėl Generalinės prokuratūros persiųsto skundo STT nepriėmė privalomo procesinio sprendimo, t. y. pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šios STT pareigos reglamentuotos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme ir STT statute. Pagal šiuos teisės aktus STT turi pareigą tirti su korupcija susijusias nusikalstamas veikas. STT atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų apie piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir valstybės pinigų grobstymą, tačiau savo skunde pareiškėjas nurodė, kad atitinkamos valstybės įstaigos piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi. Šio klausimo sprendimas yra STT kompetencijoje, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti užregistruotas pranešimams apie nusikalstamas veikas registruoti skirtame žurnale. STT yra nustatyta tvarka, kaip turi būti registruojami skundai, kuriuose prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. STT jo skundus nagrinėjo ne ta linkme. Jei pirmasis skundas, kurį STT gavo 2011 01 13, buvo persiųstas Kalėjimų departamentui, tai 2011 01 26 gavusi antrąjį pareiškėjo skundą, kuriame aiškiai buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal skunde nurodytus faktus ir juos skubiai patikrinti, kad nebūtų sunaikinti nusikalstamos veikos duomenys, STT turėjo pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti. STT galėjo prašyti pareiškėją patikslinti skundus, tačiau to nepadarė. Dėl 2011 01 26 skundo STT priėmė sprendimą tik dėl vienos skundo dalies, t. y. atsisakė patraukti drausminėn atsakomybėn G. I.. Kita skundo dalis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo liko neišnagrinėta ir sprendimas dėl to nepriimtas. Kalėjimų departamentas, gavęs persiųstą pareiškėjo pirminį skundą, į jį atsakė 2011 02 07, nurodydamas, kad pareiškėjas turėjo būti pamaitintas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje. Neteisingai nurodoma, kad Utenos ekspertiniame skyriuje jis buvo 10.45 val., nes iš tikrųjų ten buvo konvojuotas vėliau, apie 13 val. Po to dar ne kartą jis rašė skundus ir į ikiteisminio tyrimo įstaigas, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų faktų, tačiau visi skundai buvo persiunčiami Kalėjimų departamentui, kuris raštais pareiškėjui atsakydavo, kad dėl to jau 2011 02 07 priimtas sprendimas. Panevėžio apygardos teismo 2011 04 11 nutartyje nurodoma, kad dėl netinkamo maitinimo yra panaikintas Panevėžio apygardos teismo sprendimas ir Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal šią nutartį yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nuteistųjų ir suimtųjų netinkamo maitinimo. Tai tik įrodo, kad analogiški klausimai turi būti sprendžiami ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba atsisakymo jį pradėti tvarka. Tai reiškia, kad STT neatliko savo pareigų, jas atliko aplaidžiai ir tuo pareiškėjui padarė žalą. Kalėjimų departamento 2011 02 07 rašto pareiškėjas neskundė. Pareiškėjas prašė STT pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, o Kalėjimų departamentas tokių ikiteisminių tyrimų neatlieka. Pareiškėjas skundžia STT neveiklumą, tarnybinių pareigų neatlikimą ir prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT, priteisti jam padarytą žalą. Dėl to, kad STT nepriėmė privalomo priimti sprendimo, buvo suvaržytos pareiškėjo teisės, jis patyrė nervinį ir emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, visišką nesiskaitymą su pareiškėju. Pareiškėjas neprašo panaikinti STT 2011 01 19 ir 2011 02 09 raštų.

Lietuvos Respublikos specialių tyrimų tarnyba, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 12-13) su skunde nurodytais argumentais nesutinka. Paaiškina, kad STT 2011 01 19 raštas Nr. 4-01-221 yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas 2011 01 13 pranešimu (skundu) prašė STT atlikti patikrinimą, nes 2011 01 12 jam ir kitiems asmenims konvojavimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių metu nebuvo duodamas maistas ir gėrimai, todėl jis patyrė fizines kančias, pažeminimą, alkį. Pareiškėjas nurodė, kad tai vyksta nuolat, todėl yra grobstomi valstybės pinigai, nes suimtiesiems ir nuteistiesiems maistas turi būti tiekiamas 3 kartus per parą. STT 2011 01 19 raštu Nr. 4-01-226 informavo pareiškėją, kad jo skundas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 punktu, pagal kompetenciją perduotas Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Skundas perduotas įstatyme nustatytu terminu (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas), skundas perduotas viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, apie tai nustatyta tvarka informuotas pareiškėjas. Remiasi Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad STT yra teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kas laikytina korupcinio pobūdžio nukalstama veika. STT gautame 2011 01 13 pareiškėjo pranešime (skunde) nebuvo jokių duomenų ar faktinių aplinkybių apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pareiškėjas skundėsi netinkamu maitinimu konvojavimo metu, todėl nebuvo pagrindo pradėti tyrimą pagal STT kompetenciją. Civilinei atsakomybei dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų atsirasti yra būtini trys elementai: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos ir padaryta žala. Nesant vieno iš elementų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kokiais STT neteisėtais veiksmais ar neveikimu (atsižvelgiant į CK 6.271 str. ir 6.272 str.) jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri nustatoma pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teisme atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjo 2011 01 13 pranešime (skunde) nebuvo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas prašė atlikti patikrinimą ir nustatyti skunde nurodytų faktų tikrumą. STT tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nurodytas Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjo pranešime duomenų apie tokias veikas nebuvo nurodyta, dalis skundo buvo grindžiama ne duomenimis, o pareiškėjo nuomone. Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 punktą, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Tokios įstaigos pavaldžios Kalėjimų departamentui. Pagal Kalėjimų departamento nuostatų 7.20 punktą, Kalėjimų departamentas nagrinėja skundus ir dėl bausmių vykdymo sistemos veiklos. Todėl pareiškėjo skundas pagrįstai buvo persiųstas nagrinėti Kalėjimų departamentui. STT sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Žalos faktas neįrodytas.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 31) nurodė, kad neturi byloje suinteresuotumo, ir prašo sprendimą priimtą teismo nuožiūra. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 34-35) su skundu nesutinka. STT, persiųsdama Kalėjimų departamentui pareiškėjo 2011 01 13 pranešimą dėl netinkamo maitinimo konvojavimo metu, galiojančių teisės aktų nepažeidė. STT vykdė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 punkto, teisingumo ministro 2000 09 01 įsakymu Nr. 184 patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų 7.22 punkto reikalavimus. STT pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl pareiškėjui nepadarė neturtinės žalos. Reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, tai patvirtinančių įrodymų. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atstovas teisme palaikė atsiliepimą. Paaiškino, kad Kalėjimų departamentas ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlieka. Gavęs STT persiųstą pareiškėjo pranešimą Kalėjimų departamentas tyrė maitinimo konvojavimo metu klausimą. Kalėjimų departamento kompetencijoje yra nuteistųjų ir suimtųjų nemaitinimo atvejų ir su tuo susijusių neteisėtų pareigūnų veiksmų tyrimas. Atsakymas pareiškėjui pateiktas 2011 02 07 rašte.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimo į skundą neteikė. Atstovė teisme su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti, palaikė STT ir Kalėjimų departamento atstovų paaiškinimus.

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą neteikė. Atstovas teisme su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnyba užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų asmenų konvojavimą, tačiau nesprendžia šių asmenų materialinio buitinio aprūpinimo, maitinimo klausimų. Nagrinėjamu atveju visas konvojaus laikas neviršijo 4 valandų, todėl konvojaus viršininkas ar jo padėjėjas neprivalėjo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareikalauti aprūpinti gabenamus asmenis sauso maisto daviniu. Įrašuose apie konvojaus pradžią, eigą ir jo pabaigą nėra užfiksuota jokių pastabų apie tą dieną iš konvojuojamų asmenų gautus skundus dėl jų nepamaitinimo ir dėl to patirtų fizinių ar dvasinių kančių.

Skundas netenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmų, persiunčiant pareiškėjo G. K. 2011 01 13 skundą Kalėjimų departamentui, dėl ko jis tariamai patyrė neturtinę žalą, kurią pareiškėjas įvertino 500 Lt, ir prašo ją priteisti. Ši byla ne dėl įkalintų asmenų maitinimo organizavimo konvojavimo metu. Dėl to teisme yra nagrinėjama kita administracinė byla pagal pareiškėjo skundą, bylos Nr. I-2311-171/2011, sprendimas dar nepriimtas.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2011 01 13 pranešimu (skundu) kreipėsi į STT. Pareiškėjo pranešimas (skundas) STT gautas 2011 01 17, registracijos Nr. 6-01-25. Šiame pranešime (skunde) pareiškėjas nurodė, kad 2011 01 12 apie 08.00 val. buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių. Konvojavo apie 10-15 žmonių. Kelionėn nedavė sauso davinio, maisto, gėrimo. Utenos ekspertiniame skyriuje pietų nedavė, sakydami, kad maisto pietums turėjo duoti, išvykstant iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymą maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems turi būti duodamas tris kartus per dieną, neilgesniais 7 valandų tarpais. Pareiškėjui valgyti davė 06.00 val. ryte Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir 18.00 val. Utenos psichiatrijos skyriuje, praėjus dvylikai valandų. Tuo yra grobstomi valstybės pinigai, nes suimtiesiems ir nuteistiesiems už valstybės pinigus skiriamas maistas tris kartus per dieną, o pareiškėjas ir kiti su pareiškėju vykę asmenys negavo pietų. Mano, kad taip vyksta pastoviai. Negavęs maisto 12 valandų, pareiškėjas juto fizines kančias, pažeminimą, įžeidimą, skausmą, alkį. Prašė Utenos psichiatrijos skyriaus gydytojos J. D. valgyti, bet jam buvo atsakyta, kad neduos. Prašo operatyviai atlikti patikrinimą ir nustatyti nurodomų faktų tikrumą. Prašo išreikalauti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus filmuotą medžiagą, kad įrodančią, maistas nebuvo duotas (b. l. 16-17).

STT šį pareiškėjo pranešimą (skundą) 2011 01 19 raštu Nr. 4-01-226 perdavė nagrinėti Kalėjimų departamentui. Perduodama pareiškėjo skundo tyrimą Kalėjimų departamentui STT vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 punktu, teisingumo ministro 2000 09 01 įsakymu Nr. 184 patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų 7.22 punktu. Šis raštas taip pat buvo pateiktas ir pareiškėjui (b. l. 15).

Pareiškėjas 2011 01 26 skundu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Skundas Generalinėje prokuratūroje užregistruotas 2011-01-28, registracijos Nr. 5.6-455. Šiame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2011 01 13 parašė pranešimą apie galimai nusikalstamą veiką ir pranešimą nusiuntė STT, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą Kalėjimų departamentui pavaldiems pareigūnams. Vietoje to, kad priimtų procesinį dokumentą – nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar pranešimą perduoti konkrečiai ikiteisminio tyrimo įstaigai, STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja G. I. jo pranešimą 2011 01 19 raštu Nr. 4-01-226 persiuntė Kalėjimų departamentui. Prašo G. I. patraukti drausminėn atsakomybėn. Nurodo, kad persiuntus pranešimą Kalėjimų departamentui, pranešime nurodomos nusikalstamos veikos pėdsakai, įrodymai gali būti panaikinti. Taip pat prašo skubiai pradėti ikiteisminį tyrimą, skubiai patikrinti pranešime nurodytus faktus, kad jie nebūtų sunaikinti (b. l. 19-20).

Generalinė prokuratūra pareiškėjo skundą 2011 01 31 raštu Nr. 17.2-1869 persiuntė nagrinėti STT. Rašte nurodė, kad siunčia pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas prašo drausminėn atsakomybėn patraukti STT pareigūną. Šiuo raštu Generalinė prokuratūra pareiškėjui paaiškino, kad prokuratūra pagal įstatymu jai nustatytą kompetenciją sprendžia tik dėl prokurorų drausminės atsakomybės (b. l. 18).

Pareiškėjo 2011 01 26 skundą STT gavo 2011 02 02 (b. l. 19), į jį atsakė 2011 02 09 raštu Nr. 4-01-496. Šiame rašte STT pranešė pareiškėjui, kad išnagrinėjus 2011 01 26 skunde nurodytas aplinkybes, STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotojos G. I. veiksmuose drausmės pažeidimų nenustatyta. Paaiškino pareiškėjui, kad 2011 01 13 pranešime pareiškėjas nurodė, kad jo netenkina bausmių vykdymo sistemos veikla, susijusi su maitinimo organizavimu konvojuojant areštuotus asmenis, duomenų apie rengiamas, daromas ar padarytas nuskalstamas veikas pranešime nepateikė, todėl nebuvo teisinio pagrindo priimti baudžiamojo proceso sprendimą. Dėl to vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 punktu 2011 01 13 pranešimas persiųstas Kalėjimų departamentui, kuris pagal kompetenciją nagrinėja klausimus, susijusius su bausmių vykdymo sistemos veikla (b. l. 14).

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2011 02 07 rašte Nr. 2S-305 paaiškino pareiškėjui apie konvojuojamų asmenų maitinimo tvarką (b. l. 39).

Pareiškėjas teisme nurodė, kad jis neskundžia STT 2011 01 19 ir 2011 02 09 raštų-atsakymų į jo skundus. Pareiškėjas skundžiasi teismui, nes STT neteisėtai persiuntė pareiškėjo 2011 01 13 pranešimą (skundą) nagrinėti Kalėjimų departamentui ir netinkamai ištyrė jo pranešimą apie nusikalstamą veiką, nes nepriėmė procesinio sprendimo pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba persiųsti skundą tirti atitinkamai ikiteisminio tyrimo institucijai. Nurodo, kad dėl to jam padaryta moralinė žala.

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones. Straipsnio 3 dalyje paaiškinama, kas yra laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą. Įstatymo 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo STT tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos specialiųjų turimų tarnyboje tvarka, patvirtinta STT direktoriaus 2006 12 29 įsakymu Nr. 2-263 (toliau – Tvarka). Tvarkos 20 punkte nustatyta, kad pranešimai ir skundai nagrinėjami pagal Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatytą administracinę procedūrą. 21 punkte nustatyta, kad pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra asmens pranešimas arba skundas. 27 punkte nustatyta, kad STT darbuotojas, pranešimo ar skundo nagrinėjimo metu, nustatęs nusikalstamos veikos požymių, surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą ir jį pateikia STT pareigūnui, pagal kompetenciją įgaliotam pradėti ikiteisminį tyrimą. 18 punkte nustatyta, kad jeigu STT neįgaliota spręsti pranešimuose ar skunduose išdėstytų klausimų, pranešimas ar skundas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo STT dienos persiunčiamas kompetentingai institucijai ir apie tai pranešama asmeniui.

Pareiškėjo 2011 01 13 pranešime nėra aiškiai išreikštas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nepateikiama duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Iš pareiškėjo 2011 01 13 pranešimo (skundo) galima suprasti, kad jis praneša apie netinkamą maitinimą 2011 01 12 konvojavimo metu. Tokio pobūdžio tyrimas nėra STT kompetencijoje. Pranešime pareiškėjas tik pareiškia nuomonę, kad tokie pažeidimai daromi nuolat, kad galimai grobstomi valstybės pinigai, bet tai nėra pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Pareiškėjas tik prašo patikrinti nurodytų faktų tikrumą. Dėl to gavusi pareiškėjo 2011 01 13 pranešimą STT pagrįstai persiuntė pranešimą nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų departamentui, nes skundus bausmių vykdymo sistemos veiklos klausimais nagrinėja Kalėjimų departamentas.

Pareiškėjo 2011 01 26 skunde taip pat nenurodoma duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl STT nebuvo teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pateikti dėl to pareiškėjui tokį atsakymą, kokio jis nori, t. y. procesinį sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Perduoti tyrimą kompetentingai ikiteisminio tyrimo institucijai STT taip pat neturėjo teisinio pagrindo, nes kaip minėta, pareiškėjas nenurodė duomenų apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas, o tik pareiškė nuomonę, kad galimai grobstomi valstybės pinigai.

Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad persiųsdama pareiškėjo 2011 01 13 pranešimą nagrinėti Kalėjimų departamentui STT nepažeidė įstatymų reikalavimų. Dėl pareiškėjo 2011 01 26 skundo STT taip pat atsakė laiku ir jos kompetencijos klausimais. STT veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti.

Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Byloje nenustačius neteisėtų STT veiksmų, nėra pagrindo pareiškėjo nurodomai neturtinei žalai priteisti. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Pareiškėjas reikalavimo dėl žalos atlyginimo negrindė Generalinės prokuratūros veiksmų neteisėtumu, todėl šioje byloje šis klausimas nenagrinėjamas. Pareiškėjas gali su nauju skundu kreiptis į teismą ir atsakovu nurodyti valstybę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, ar Generalinę prokuratūrą. Ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo dėl to, kad pareiškėjas jo nurodomą dieną 12 valandų negavo maitinimo ir dėl su tuo susijusio teisinio reglamentavimo, nagrinėjamas kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2311-171/2011 pagal G. K. skundą, todėl šioje byloje maitinimo organizavimo klausimai nebuvo tiriami.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.