Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys M. S. ir uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Perlo draudimo brokeris“.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2181,68 Eur draudimo išmoką ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovės, galiojant šalių 2017 m. lapkričio 9 d. sudarytai automobilio Mercedes Benz ML savanoriškojo draudimo sutarčiai, automobilis buvo apvogtas ir apgadintas. Ieškovės teigimu, tik suremontavusi automobilį savo pasirinktame servise, ji sužinojo, kad atsakovas buvo nurodęs automobilį remontuoti draudimo bendrovės nurodytuose servisuose. Ieškovė pažymėjo, kad iš draudimo liudijimo ji suprato, jog privalo automobilį remontuoti, o ne kad privalo jį remontuoti atsakovo nurodytame servise. Be to, ieškovės nuomone, tokie atsakovo nurodymai neteisėtai riboja konkurenciją. Už automobilio remontą ieškovė sumokėjo iš viso 8871,51 Eur. Atsakovas sutiko su tokia remonto kaina, tačiau išmokėdamas ieškovei draudimo išmoką pritaikė 615,47 Eur išskaitą, 825,60 Eur (10 proc. nuostolio) išskaitą ir 1486,08 Eur išskaitą dėl remonto savo pasirinktame servise. Anot ieškovės, atsakovas nepagrįstai sumažino draudimo išmoką, pritaikydamas 20 proc. išskaitą (už 1486,08 Eur), nes tai prieštarauja visiško žalos atlyginimo principui. Šiuo atveju atsakovas net neskaičiavo, kokia būtų buvusi draudimo išmoka, jeigu automobilis būtų remontuojamas būtent atsakovo nurodytuose servisuose, juolab kad autorizuoto serviso kainomis remontas būtų gerokai brangesnis, negu ieškovės pasirinktame servise. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovas jai neišaiškino nei jos pareigos automobilį remontuoti atsakovo nurodytuose servisuose, nei tokios pareigos nesilaikymo padarinių. Kadangi šios sąlygos nebuvo įtrauktos į draudimo liudijimą ar sutartį, tai ieškovei negali būti taikomos netikėtos-paslėptos draudimo sutarties (draudimo taisyklių) sąlygos. Be to, ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai pritaikė ir 825,60 Eur dydžio išskaitą nuo visos draudimo sumos, o ne tik nuo pavogtų detalių vertės. Anot ieškovės, ši išskaita negalėjo viršyti 130 Eur.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, ieškovei išduotame draudimo liudijime nurodytos esminės sąlygos: draudimas išskaitant nusidėvėjimą, remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu, besąlyginė išskaita 130 Eur, procentinė išskaita 10 proc. Atsakovas pažymėjo, kad draudimo sutartis sudaryta ieškovei pasitelkus profesionalų rinkos dalyvį – draudimo brokerį, kuris turi pareigą veikti draudėjo, t. y. ieškovės, interesais. Anot atsakovo, būtent draudimo brokeris turėjo pareigą supažindinti ieškovę su draudimo taisyklėmis, todėl atitinkamas pretenzijas dėl nesupažindinimo su draudimo sąlygomis ieškovė turėtų nukreipti į brokerį, o ne į atsakovą. Atsakovas pažymėjo, kad draudimo taisyklių 1.28 punkte aiškiai nurodyta, jog 10 proc. išskaita taikoma būtent draudimo išmokai, o ne tik atskirų (pavogtų) detalių vertei. Atsakovo teigimu, jis pagrįstai vadovavosi taisyklių 13.2.11.17 punktu ir išmoką sumažino 20 proc., ieškovei automobilio remontą atlikus ne atsakovo nurodytose remonto dirbtuvėse. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė (jos atstovai) sąmoningai, t. y. žinodami galimus padarinius, pasirinko kitokį servisą, negu nurodė atsakovas, t. y. ieškovė sąmoningai pažeidė draudimo sutarties sąlygas, todėl akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir atsakovo pritaikytų padarinių. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad sąlyga dėl draudimo išmokos mažinimo buvo atskleista ne tik draudimo taisyklėse, bet ir dar kartą nurodyta ieškovei (jos atstovui) žalos reguliavimo metu, galiausiai nurodyta ir remontą atlikinėjusiai įmonei prieš pradedant remontą.

Trečiasis asmuo M. S. prašė ieškinį tenkinti. Trečiojo asmens teigimu, automobilio draudimą atsakovo bendrovėje jis pasirinko dėl atsakovo taikytų mažesnių reikalavimų (automobilio signalizacijai ir pan.). Servisą automobilio remontui trečiasis asmuo pasirinko įvertinęs atsiliepimus apie atsakovo nurodytus servisus. Trečiasis asmuo nieko nežinojo apie 20 proc. dydžio baudą už automobilio remontą ne atsakovo nurodytuose servisuose.

Trečiais asmuo UADBB „Perlo draudimo brokeris“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Anot trečiojo asmens, sudarant šalių draudimo sutartį, visas ieškovės ir brokerio bendravimas vyko žodžiu; buvo išsiaiškinti ieškovės poreikiai, pateikti pasiūlymai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovei žodžiu buvo paaiškintos esminės draudimo sutarties sąlygos, taip pat paaiškinta, kur internete ieškovė gali susipažinti su draudimo taisyklėmis. Sumokėdama draudimo įmokas, ieškovė patvirtino, kad draudimo taisyklės yra aiškios ir joms ieškovė pritaria. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, tiek atsakovas, tiek draudimo brokeris priminė ieškovei pareigą remontuoti automobilį atsakovo nurodytame servise, tačiau ieškovė sąmoningai nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų. Trečiojo asmens nuomone, atsakovo teisė taikyti būtent 20 proc. išmokos mažinimą, negali būti absoliuti – atsakovas turėtų mažinti išmoką tiek, kiek ji viršytų paties atsakovo nurodomų įmonių apskaičiuotus kaštus. Trečiasis asmuo sutiko su atsakovo pritaikyta 10 proc. išskaita nuo visos išmokos sumos, o ne tik nuo pavogtų detalių vertės.

Ieškovei 2017 m. lapkričio 8 d. išduotas transporto priemonių draudimo liudijimas, patvirtinantis šalių sudarytą draudimo sutartį, kuria apdraustas automobilis Mercedes Benz ML, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Draudimo liudijime nurodyta, kad automobilis draudžiamas išskaitant nusidėvėjimą ir kad remontas organizuojamas draudiko pasirinkimu. Taip pat nurodyta, kad draudimo suma – automobilio rinkos vertė įvykio dieną, besąlyginė išskaita 130 Eur, procentinė išskaita 10 proc.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. galiojant draudimo sutarčiai, ieškovės automobilis buvo apvogtas ir apgadintas. Taip pat nėra ginčo dėl automobiliui padarytų apgadinimų-žalos masto, kaip tokio. Šalių ginčas susijęs vien tik su ieškovo pritaikytomis tam tikromis išskaitomis.

Draudimo įstatymo 163 straipsnio 2 dalyje (2012 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XI-2277 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) buvo nustatyta, kad draudimo brokerių įmonė privalo veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais. Draudimo brokerių įmonė Civilinio kodekso nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl šios pareigos nevykdymo. Atsižvelgdamas į šią Draudimo įstatymo nuostatą, galiojusią tiek šalių sutarties sudarymo, tiek ir žalos administravimo bei draudimo išmokos išmokėjimo metu, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad būtent draudimo brokeris, su kuriuo ieškovė (ieškovės sutuoktinis M. S.) tvarkė draudimo sutarties sudarymo (o vėliau ir vykdymo) reikalus, turėjo pareigą (veikdamas „draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais“) išaiškinti-atskleisti visas esmines sudaromos sutarties sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė (ar jos atstovai) nesikreipė tiesiogiai į atsakovą dėl sutarties sudarymo ar sutarties sąlygų išaiškinimo. Dėl to nėra jokio pagrindo konstatuoti nei atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nei kaltės, kaip atsakomybės sąlygų, dėl to, kad ieškovei, jos teigimu, nebuvo išaiškintos esminės sutarties sąlygos dėl automobilio remonto draudiko nurodytuose servisuose. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės teiginiai, jog jai nebuvo išaiškinta ši sutarties sąlyga, iš esmės prieštarauja draudimo brokerio pozicijai, kad ši ir kitos esminės sutarties sąlygos ieškovei vis dėlto buvo išaiškintos-atskleistos žodžiu. Kita vertus, padarius išvadą, kad atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už aptariamos sutarties sąlygos atskleidimą ar neatskleidimą ieškovei (kad tokia atsakomybė tenka ieškovės interesais turėjusiam veikti draudimo brokeriui), teismas išsamiau nenagrinėja ir nenustatinėja faktinių aplinkybių, ar draudimo brokeris (būtent sutarties sudarymo metu) išaiškino-atskleidė ieškovei draudimo sutarties sąlygą dėl automobilio remonto draudiko nurodytuose servisuose. (Ši faktinė aplinkybė gali būti reikšminga ieškovės ir draudimo brokerio atitinkamame ginče, kuris nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas).

Iš ieškovės pateikto įrodymo – draudimo brokerio 2017 m. gruodžio 6 d. el. laiško ieškovės sutuoktiniui M. S.– aiškiai matyti, kad draudimo brokeris „priminė“ draudimo sąlygą, kad remontas organizuojamas atsakovo pasirinkimu ir kad reikia vykti „tik į nurodytus servisus“ (b. l. 14). Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis neneigė šio el. laiško gavimo fakto. Priešingai, teismo posėdžio metu apklausiamas M. S. paaiškino, kad jam vis dėlto buvo nurodyti privalomi servisai automobilio remontui, tačiau jis pasirinko automobilį remontuoti kitame servise. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė (jos sutuoktinis) bent jau žalos administravimo-reguliavimo metu ne tik galėjo ir turėjo žinoti, bet ir faktiškai žinojo apie savo sutartinę pareigą automobilį remontuoti atsakovo nurodytuose servisuose, tačiau sąmoningai pasirinko remontą kitame servise. Darytina išvada, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai pritaikė sudarytai draudimo sutarčiai taikytiną Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 13.2.11.17 punkte įtvirtintą sutartinę sankciją ir draudimo išmoką sumažino 20 proc. (b. l. 49). Tokią išvadą teismas grindžia ir tuo, kad ieškovė (nepriklausomai nuo to, ar sutarties sudarymo metu draudimo brokeris iš tikrųjų išaiškino ar neišaiškino aptariamos sutarties sąlygos) turėjo pareigą pati pasidomėti ir susipažinti su sudaromos sutarties ir prisiimamų įsipareigojimų turiniu, juolab kad sudarydama draudimo sutartį („pasirašydama draudimo sutartį ir (arba) sumokėdama draudimo įmoką“) ieškovė patvirtino, jog yra supažindinta su draudimo taisyklėmis (b. l. 8).

Viena vertus, teismas sutinka su trečiojo asmens UADBB „Perlo draudimo brokeris“ argumentais, kad atsakovo teisė taikyti būtent 20 proc. išskaitą negali būti absoliuti ir kad atsakovas turėtų mažinti išmoką tiek, kiek ji viršytų paties atsakovo nurodomų įmonių apskaičiuotus kaštus. Kita vertus, atsakovas pateikė įrodymus apie UAB „Autofortas“ servise atliktinų analogiškų remonto darbų kainas (b. l. 100-105). Ši įmonė buvo nurodyta ieškovei kaip vienas iš galimų pasirinkimų automobilio remontui (b. l. 14). Iš šio atsakovo pateikto įrodymo matyti, kad remonto darbai šiame servise kainuotų iš viso 5013,42 Eur (b. l. 103, 105). Kadangi remonto darbai ieškovės pasirinktame servise kainavo 8871,51 Eur, tai akivaizdu, kad atsakovo pritaikyta 1486,08 Eur išskaita neviršija kainų skirtumo tarp kainų ieškovės pasirinktame servise ir atsakovo nurodytame viename iš servisų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo pritaikyta sutartinė sankcija (procentinė išskaita) viršija dėl ieškovės padaryto sutarties sąlygų pažeidimo susidariusį remonto kainų skirtumą. Taigi nėra pagrindo mažinti atsakovo pritaikytos sutartinės sankcijos.

Dėl ieškovės argumentų, kad tokia draudimo sąlyga neteisėtai riboja konkurenciją, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, t. y. ieškovė turėjo teisę nesudarinėti tokios sutarties, pasirinkti kitą draudiką ir pan. Taigi ieškovė turėjo pasirinkimo laisvę ir nėra pagrindo konstatuoti buvus pažeistą sutarties laisvės principą. Be to, sutiktina su atsakovo argumentais, kad tam tikri servisai atsakovo nurodomi būtent dėl taikomų palankesnių remonto sąlygų-kainų, t. y. šie servisai atsakovo atrenkami siekiant visų pirma darbų ekonomiškumo ir kokybės. Juolab ieškovei buvo nurodyti penki alternatyvūs servisai (b. l. 14). Atsižvelgdamas į tai, teismas neįžvelgia pagrindo konstatuoti, kad tokia draudimo sutarties (draudimo taisyklių) sąlyga ribotų konkurenciją.

Dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su atsakovo pritaikyta 10 proc. išskaita, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sutarčiai taikytinų draudimo taisyklių 1.28 punkte nurodyta, jog „procentinė išskaita (franšizė) – suma, kuria transporto priemonės ir (ar) atskirų jos dalių vagystės atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką. Ši suma yra apskaičiuojama kaip draudimo sutartyje nurodytas procentinis dydis nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos, tačiau visais atvejais ji yra ne mažesnė negu besąlyginė išskaita“ (b. l. 38). Taigi šioje taisyklių nuostatoje nenurodyta, kad išskaita taikoma tik išmokai už pavogtas dalis (kaip teigia ieškovė). Priešingai, nurodytoje taisyklių nuostatoje išskaita aiškiai-vienareikšmiškai siejama su visos mokėtinos draudimo išmokos mažinimu. Remiantis šiais motyvais, atmetami kaip nepagrįsti ieškovės argumentai dėl atsakovo pritaikytos 825,60 Eur dydžio išskaitos.

Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai pritaikė ieškovės ginčijamas išskaitas. Atmetant ieškinio reikalavimus dėl draudimo išmokų priteisimo, atmestini ir išvestinio pobūdžio reikalavimai dėl procesinių palūkanų. Remdamasis nurodytų motyvų ir išvadų visuma, teismas sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis). Atmetant ieškinį, valstybei iš ieškovės priteisiama 3,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,59 Eur (tris eurus 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.