- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-1017-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01486-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- H. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-379-810/2023 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui H. G. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė S. G. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo H. G. (toliau – ir atsakovas) paramą ieškovei S. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki ji mokysis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (2027 m. birželio 30 d.), paramos sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė gimė (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens D. J. ir H. G. šeimoje. Tėvams išsiskyrus (Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama D. J., iš atsakovo H. G. buvo priteistas išlaikymas ieškovei po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2678-315/2023) priteisė ieškovei iš atsakovo H. G. materialinę paramą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ji mokysis Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje (2023 m. liepos 31 d.). Ieškovė, baigusi bendrojo lavinimo mokyklą, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetą mokytis teatro meną (valstybės finansuojama vieta). Šiuo metu ji mokosi pirmame kurse. Bakalauro studijos truks 4 metus. Vadinasi, nepaisant to, kad ji šiuo metu yra pilnametė, galimybės užsidirbti ji neturi, todėl jos vieninteles pajamas sudaro tėvų teikiamas išlaikymas. Jos studijų tvarkaraštis yra labai intensyvus, šiuo metu yra studijų pradžia, tad reikia pažinti naują miestą, universitetą, vykti iš vieno universiteto korpuso į kitą, nes paskaitos vyksta keliuose korpusuose, todėl galimybės dirbti ji neturi. Šiuo metu ieškovę pilnai išlaiko mama, tėvas išlaikymui lėšų neskiria ir neteikia. Nekilnojamojo bei kilnojamojo turto ji neturi. Kadangi nebuvo pirmojo semestro egzaminų, įrodymų apie pažangų mokymąsi pateikti negali. Ieškovė pažymėjo, kad jos tėvas H. G. dirba, jo darbo užmokestis ženkliai didesnis nei minimali mėnesinė alga. Nė vienas iš tėvų neturi sveikatos sutrikimų, kas sąlygotų mažesnės paramos teikimą. Abu tėvai turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį G. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su mama D. J.. Įvertinus įprastus būtinus ieškovės poreikius, jos pragyvenimo išlaidas sudaro apie 600 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumas, nedirba, gyvena iš gaunamos neįgalumo pensijos, iš jos atskaitomas priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui G.. Prašė ieškinio netenkinti, nes teikti dukrai materialinę paramą galimybių neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė yra pilnametė atsakovo H. G. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2023 m. rugpjūčio 3 d. studijų sutartimi Nr. B-0083, ieškovė studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete pirmojoje (bakalauro) studijų pakopoje, dieninių valstybės finansuojamų nuolatinių studijų (4 metai) Teatro meno programoje. Ieškovė nekilnojamojo, vertingo kilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, gyvena Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos bendrabutyje, kelis kartus per mėnesį grįžta į jos motinai (trečiajam asmeniui) priklausantį būstą ir yra jos (trečiojo asmens) išlaikoma, mokosi dieninėse studijose, duomenų apie neigiamus ieškovės mokymosi rezultatus byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei parama yra reikalinga, o esminis ginčas byloje yra dėl atsakovo teiktinos paramos apimties, įskaitant atsakovo galimybes iš viso ją teikti.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės mama D. J. dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 1700 - 2000 Eur (neatskaičius mokesčių), jai nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys žemės sklypo ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2006 metų gamybos automobilis VW PASSAT. Atsakovas, ieškovės tėvas H. G., nedirba, jam nustatytas 40 proc. darbingumas, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 314,66 Eur netekto darbingumo pensija, iš kurios išskaitomas 94,40 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. G., 34,89 Eur vienišo asmens išmoka ir 12,25 Eur transporto išlaidų kompensacija, atsakovo vardu registruotas 2001 metų gamybos automobilis BMW 530. Duomenų, kad atsakovas turi kitų asmenų vardu registruoto turto, ar gauna pajamas vykdydamas nelegalią veiklą, ieškovė nepateikė ir šios aplinkybės neįrodė. Ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pateikusi jokių duomenų, kurie teismui leistų daryti išvadą, jog atsakovas, būdamas iš dalies (40 proc.) darbingas, turi objektyvias galimybes užsiimti jo sveikatos būklę atitinkančia veikla ir iš jos gauti papildomų pajamų. Atsakovas išsilavinimo, suteikiančio jam galimybę dirbti sėdimą, fizinės jėgos nereikalaujantį darbą, neturi. Taigi, atsakovas neturi galimybės gauti papildomų pajamų, kurių dalį galėtų skirti paramos būdu ieškovei. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui G. G. po 100 Eur periodinėmis išmokomis.
7. Teismas, vertindamas ieškovės pastangas ir protingas galimybes gauti piniginių lėšų būtinoms išlaidoms, nustatė, kad ieškovė dėl paskolos gavimo nesikreipė, tokios galimybės net nesvarstė, tik abstrakčiai nurodė, jog ji nenori paskolų. Jos principinė pozicija buvo ta, kad išlaikymą vaikams turi teikti tėvai, kas nepilnamečių vaikų atveju yra visiškai teisinga, tačiau pilnamečių vaikų atveju turi savo ypatumų. Iš Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje skelbiamos informacijos nustatė, kad metams studentui gali būti suteikiama 4400 Eur paskola pragyvenimui, yra nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo; paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų; valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas; palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų.
8. Teismas sutiko, kad ieškovė studijuoja dieninėse studijose, kas savaime suponuoja jos ribotas galimybes, ypač pirmaisiais studijų metais, įsidarbinti darbo dienomis ar dirbti savaitgaliais (t. y. apskritai gyventi be poilsio). Tačiau ieškovės galimybės dirbti dalį laisvo nuo mokslo laiko (pavyzdžiui, atostogų metu) ir taip bent iš dalies prisidėti prie savo poreikių tenkinimo byloje apskritai nebuvo paneigtos; kad negalėtų dirbti vasarą, ieškovė nenurodė. Teismo vertinimu, byloje nustatyta ne viena galimybė ieškovei gauti pajamų mokymuisi.
9. Teismas nurodė, kad bylos duomenys pagrindžia aplinkybę, jog ieškovės prašomos paramos atsakovas teikti nepajėgus – jis yra 40 proc. darbingas, iš jo gaunamų išmokų atskaičius 94,40 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. G., atsakovui lieka apie 267,40 Eur (314,66 + 34,89 + 12,25 – 94,40), nekilnojamojo turto jis neturi, nurodė, kad pragyventi jam padeda artimi giminaičiai. Akivaizdu, jog ši suma, kuria atsakovas gali patenkinti savo būtiniausius poreikius, yra daugiau nei 2,5 karto mažesnė nei minimali alga, atskaičius mokesčius (710 Eur), ir daugiau nei 2 kartus mažesnė nei ieškovės nurodytas 600 Eur dydis, reikalingas jos būtiniausių poreikių patenkinimui. Ieškovės mama D. J. kas mėnesį gauna apie 1700-2000 Eur (neatskaičius mokesčių) darbines pajamas, turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, išlaiko nepilnametį sūnų G. G.. Todėl ieškovės motina turi žymiai geresnes galimybes teikti paramą aukštojoje mokykloje besimokančiai pilnametei dukrai. Pati ieškovė yra pilnametė, turi visišką civilinį ir darbinį veiksnumą, todėl jai tenka didesnė atsakomybė išnaudoti visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė S. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas neturi realios galimybės teikti paramos pilnametei dukrai. Atsakovas patvirtino faktus, kad jis užsiima transporto priemonių remonto bei valymo paslaugomis savo brolio sūnaus garaže. Analogiškas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu nurodė ir ieškovė su mama. Taigi įrodytos aplinkybės, kad atsakovas užsiima nelegalia veikla, gauna papildomas pajamas, kurių nedeklaruoja, nemoka mokesčių. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis galėtų teikti paramą pilnametei dukrai, kad mokėtinas sumas pasiskolintų iš artimų giminaičių, kad jau tai yra aptaręs su artimais giminaičiais.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, pats konstatavo, kad ieškovės užimtumas yra didelis, tad akivaizdu, kad nei darbo dienomis, nei savaitgaliais nėra galimybės įsidarbinti ir gauti papildomas pajamas. Galimybė dirbti vasara neatmetama, tačiau ieškovė tik 2023 metais rudenį pradėjo studijuoti, tad realiai negali pasakyti, kiek ilgai truks mokslai, ir tik baigusi pirmą kursą, įvertinusi savo užimtumą, galės šiuo klausimu priimti sprendimą. Šiuo atveju turi būti vertinama faktinė situacija, o ne keliamos prielaidos apie galimą ateitį (vasaros atostogas).
10.3. Ieškovė negauna jokių pajamų, todėl poreikis gauti paramą iš ieškovės tėvų yra didelis. Ieškovė dar negali susirasti darbo dėl paskaitų krūvio, nors neatmeta galimybės tai padaryti trečiame ar ketvirtame kursuose bei vasaros metu. Šiai dienai ieškovę pilnai išlaiko jos mama, o tėvas visiškai neprisideda prie ieškovės pragyvenimo. Mama pilnai turi išlaikyti ir nepilnametį brolį, kuris nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi J. Gruodžio konservatorijoje Kaune. Jokio nekilnojamojo turto, jokio kilnojamojo turto ieškovė neturi. Ir visos šios aplinkybės buvo akivaizdžiai įrodomos nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. J. palaiko ieškovės apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl išlaikymo pilnamečiam priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
14. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo galimybes teikti paramą, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, apibrėždamas apeliacijos ribas, pažymi, kad apeliacinėje instancijos ginčo dėl to, kad ieškovei reikalinga parama, kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas paramos reikalingumo kriterijų vertina tik santykyje su galimybių teikti paramą kriterijumi, tačiau detaliai dėl visų ieškovės poreikių nepasisako.
16. Nustatyta, kad atsakovas nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jam nustatytas 40 proc. darbingumas. Atsakovo pajamas sudaro 314,66 Eur netekto darbingumo pensija, iš kurios išskaitomas 94,40 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. G., 34,89 Eur vienišo asmens išmoka ir 12,25 Eur transporto išlaidų kompensacija, atsakovo vardu registruotas 2001 metų gamybos automobilis BMW 530. Taigi, atsakovui, po to, kai iš jo pensijos išskaitomas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, pragyvenimui lieka 267,40 Eur.
17. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino teismo posėdyje paaiškėjusių aplinkybių, kad atsakovas dirba garaže, todėl turi kitų pajamų, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išklausęs teismo posėdžio, vykusio 2024 m. kovo 20 d., garso įrašą, sprendžia, kad ieškovė tokių aplinkybių neįrodė. Atsakovas aiškiai nurodė, kad garažai yra jo brolio sūnaus, šis leidžia jam garaže laikyti automobilį. Jis kartais tą savo automobilį garaže pasiremontuoja. Atsakovas teismo posėdžio metu paneigė ieškovės teiginius, kad remontuoja automobilius ir iš to gauna pajamas. Pati ieškovė nurodė, kad jau senai negyvena Druskininkuose, o kai dar gyveno, praeidama matydavo, kad atsakovas tuose garažuose būna, kaip yra dabar - nežino. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas gauna papildomų pajamų. Be to, pažymėtina, kad būtent ieškovė tokias aplinkybes teismui ir turėjo įrodyti (CPK 178 str.).
18. Spręsdamas dėl atsakovo galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurias galėtų skirti ieškovės išlaikymui, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje esančius įrodymus, kad atsakovui nustatytas 40 proc. darbingumas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam reikia keisti abiejų kojų sąnarius, jis šiuo metu gali nueiti 200 metrų atstumą. Teismo posėdyje taip pat paaiškėjo, kad jo specialybė yra dažytojas.
19. Kartu apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad atsakovas, nors ir nurodė, jog buvo nuėjęs į Užimtumo tarnybą, kur jam pasakė, kad pats rūpintųsi darbo paieškomis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kartu nepateikė ir įrodymų, kad ieškojo jo fizines galimybes atitinkančio darbo. Tačiau šias nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina atsakovui nustatyto 40 proc. darbingumo kontekste, taip pat santykyje su pačios ieškovės galimybėmis dirbti (net ir kelias valandas per savaitę).
20. Todėl keltinas klausimas, ar būdamas didele dalimi nedarbingas, neturintis turto ir gaunantis tik socialines išmokas, bei turintis pareigą išlaikyti kitą vaiką, kuris yra nepilnametis, tėvas turi pareigą susirasti darbą, kad galėtų išlaikyti studijuojančią pilnametę dukrą, kuri galimai pati turi galimybę bent kelias valandas per savaitę dirbti?
21. Konstitucinis Teismas savo doktrinoje pabrėžia, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia (be kita ko), nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl vaikų išlaikymo“).
22. Nenukrypstant nuo konstitucinės doktrinos, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad ieškovei nepateikus objektyvių įrodymų apie kitokią nei byloje nustatyta atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, taip pat įrodymų, kad atsakovo fizinė būklė leidžia dirbti, paramos ieškovei iš atsakovo, kuriam pragyvenimui lieka tik 267,40 Eur, priteisimas padarytų esminę žalą, o atsakovas tokios paramos neturi galimybės teikti. Be to, įvertintina, kad paramos priteisimas neigiamai paveiktų ir išieškojimo nepilnamečiui G. G. galimybes, nes, vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktu, iš pajamų dalies, neviršijančios MMA dydžio, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 30 procentų, jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Akivaizdu, kad atsakovui gaunant 314,66 Eur netekto darbingumo pensiją, iš kurios galima išskaityti 30 proc., išieškota suma būtų padalinama po lygiai nepilnamečiui G. G. ir S. G., todėl G. G. gaunama dalis sumažėtų.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė teisės normų bei nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl sprendimo panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo.
25. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.