Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja I. Č. J. parodė, kad Pravieniškių pataisos namuose dirba 17 metų, šiuo metu Resocializacijos skyriaus vyriausiąja specialiste, dirba su nuteistaisiais, anksčiau buvo būrio viršininkė. Parodė, kad yra ruošusi 2021 m. liepos 21 d. socialinio tyrimo išvadą dėl ieškovo A. D.. Parodė, kad A. D. nevengdavo kelti balso, vadindavo necenzūriniais žodžiais, bendraujant pasireikšdavo ieškovo agresija, net neleisdavo nieko pasakyti ant viršaus puldavo. Parodė, kad pateikdama socialinio tyrimo išvadą rėmėsi duomenimis, kuriuos gavo iš specialistų apie A. D. užimtumą, iš darboviečių, užimtumo programų, ieškovas paskatintas nebuvo, nes iš veiklų nebuvo gautas toks siūlymas, ji neturi teisės skatinti pati. Liudytoja parodė, kad socialinio tyrimo išvadoje nebuvo pateikti melagingi duomenys, buvo remtasi pažymų, gautų ir už veiklą atsakingų asmenų, duomenimis. Rekomendacijos nuteistiesiems yra skiriamos numatytam laikotarpiui ir būtent per šį laikotarpį buvęs nuteistojo elgesys vertinamas vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkinamas.

Ginčo byloje esmė.

Byloje nagrinėjamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią A. D. kildina iš to, kad Pravieniškių pataisos namų – atviroji kolonija pateikė melagingus duomenis apie jį ir jis dėl to negalėjo būti paleistas lygtinai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jam 145600 Eur neturtinę žalą. Ieškovas nurodo, kad žala, už kurią jis prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atsirado nuo 2019 m. balandžio 6 d., t. y. nuo tos datos, kai jam galėjo būti pritaikytas lygtinis paleidimas, tačiau dėl galimai neteisėtų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir jos pareigūnų veiksmų (neveikimo) ieškovas prarado galimybę būti paleistas anksčiau laiko. Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Bylos duomenimis, ieškovas skundą padavė 2022 m. spalio 24 d. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad byloje nagrinėjamo ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpis yra nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2022 m. spalio 24 d. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje bausmę atliko pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtinta viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK, kodekso redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal BVK 157 straipsnio 7 dalį, nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. BVK 164 straipsnyje numatyta, kad pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui, o šio nutarimo nuorašas pateikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla (5 dalis). Pagal BVK 164 straipsnio 6 dalį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 7 dalimi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui.

Ieškovas savo skunde nurodo, kad nebuvo svarstomas lygtinio paleidimo komisijoje, komisijai ir teismui Pravieniškių pataisos namų darbuotojų buvo pateikti iškreipti duomenys, jog jis „smurtauja prieš kitus nuteistuosius“, nurodomas jo „netinkamas mąstymas ir elgesys“, pateikiami melagingi duomenys apie jo dalyvavimą resocializacijos renginiuose. Skunde nurodoma, kad melagingi duomenys buvo pateikti 2022 m. spalio 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 21 d. socialinio tyrimo išvadoje. Pataisos namų pareigūnai, pateikdami melagingus duomenis apie ieškovą, sąmoningai siekė, kad jis nebūtų pristatytas komisijai, siekė, kad lygtinio paleidimo komisija nepristatytų ieškovo teismui. Ieškovas teigia, kad melagingus duomenis įstaiga pateikė ir apie tai, kad ieškovui nebuvo skiriami paskatinimai dėl to, jog ieškovui pritrūko motyvacijos dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, ieškovas jose tiesiog nedalyvavo. Nurodė, kad teismas, pasinaudodamas pataisos namų pateiktais duomenimis, ieškovui netaikė lygtinio paleidimo.

Vertinant ieškovo skunde nurodytų Pravieniškių pataisos namų atliktų veiksmų / neveikimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu A. D. buvo 4 kartus svarstytas Lygtinio paleidimo komisijoje – du kartus buvo nuspręsta netaikyti ieškovui lygtinio paleidimo ir du kartus lygtinį paleidimą buvo nuspręsta taikyti. Taigi ieškovo skundo teiginiai, kad ieškovas nebuvo svarstomas lygtinio paleidimo komisijoje, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pirmą kartą ieškovas svarstytas Lygtinio paleidimo komisijoje 2021 m. vasario 11 d., nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2021 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam buvo numatytos rekomendacijos, nutarimas buvo apskųstas. 2021 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi nutarta atmesti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo (byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ). Teismo procesinis sprendimas taip pat buvo apskųstas, 2021 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Antrą kartą ieškovas svarstytas 2021 m. rugpjūčio 12 d. Lygtinio paleidimo komisijoje, 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 2021 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtą sprendimą (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), nutartis buvo apskųsta aukštesnės instancijos teismui ir 2021 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismas nutartimi nutarė atmesti ieškovo skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį palikti nepakeistą (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021 m. rugsėjo 24 d. Lygtinio paleidimo komisija nustatė ieškovui (nuteistajam) rekomendacijas Nr. (duomenys neskelbtini). Trečią kartą ieškovas svarstytas Lygtinio paleidimo komisijoje 2022 m. vasario 3 d., 2022 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 2022 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtą sprendimą (byla Nr. (duomenys neskelbtini)), nutartis apskųsta aukštesnės instancijos teismui, 2022 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismas nutartimi nutarė atmesti ieškovo skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį palikti nepakeistą (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. kovo 25 d. Lygtinio paleidimo komisija nustatė nuteistajam rekomendacijas Nr. (duomenys neskelbtini). Ketvirtą kartą ieškovas svarstytas Lygtinio paleidimo komisijoje 2022 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. spalio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)A. D. skundą atmetė, Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti teismo nutartį.

Iš išdėstytų duomenų matyti, kad ieškovas pilnai pasinaudojo savo teise ir apskundė visus Lygtinio paleidimo komisijos nutarimus netaikyti ieškovui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taip pat apskundė ir teismų nutartis, kuriomis buvo atsisakyta tvirtinti komisijų nutarimus taikyti ieškovo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję ieškovo skundus vertino ir ieškovo argumentus dėl Pravieniškių pataisos namų Socialinio tyrimo išvadose nurodytų duomenų pagrįstumo. 1) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, vertinti pateiktos socialinio tyrimo išvados duomenys ir pažymėta, kad ieškovas už aktyvų dalyvavimą pataisos programose, gerą darbą bei elgesį paskatintas, tačiau įvertinta ir tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme ir dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritarta apylinkės teismo nutarties ir komisijos nutarimo argumentams. 2) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad teismui pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog ieškovas šešis kartus paskatintas, turi teigiamas nuostatas prižiūrinčio personalo atžvilgiu, diskriminacinių nuostatų nestebima, pataisos namuose pareiškė norą dirbti, tačiau darbo pobūdžiui yra išrankus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei komisijos paskirtas rekomendacijas, šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam dar nustatomas ir kintamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kurį nuteistasis, dėdamas pastangas gali eliminuoti, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, byloje esančią medžiagą, charakterizuojančią nuteistojo A. D. asmenybę bei įvertinusi minėtą informaciją lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumoje, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pagrįstai nusprendė atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. 3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad įvertinus komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog teisės pažeidėjas gali turėti problemų dėl įsidarbinimo ar darbo išlaikymo, darbo neturėjimas gali būti vertinamas kaip veiksnys galintis apsunkinti integraciją į visuomenę, konkrečių planų neturi, pažymos apie įdarbinimą po galimo paleidimo nepristatė, ryšiai su likusiais artimaisiais komplikuoti beveik nutrūkę, problemų sprendimui linkęs vartoti fizinę agresiją, lengvai praranda savikontrolę, nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar tų, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui ir tų sričių, kur problemos yra daugiau paviršutiniškos, veikdamas negalvoja apie pasekmes, nėra susitaikęs su bausmės atlikimo faktu, empatijos stoka, nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad A. D. yra priešiškai nusiteikęs teisėsaugos institucijų atžvilgiu, išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. 4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog A. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, atkreipė dėmesį į ieškovo A. D. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes bei emocinę gerovę ir tai, kad įvertinus vangų nuteistojo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, susijusiose su smurto ir emocijų valdymu, tvirtinti, jog smurtinio pobūdžio veiksmai ateityje nepasikartos, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrįsti A. D. teiginiai, kad pataisos įstaigos administracija yra priešiškai nusiteikusi jo atžvilgiu dėl jo rašomų skundų, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, joje įvardinti tiek teigiamai, tiek neigiamai A. D. charakterizuojantys duomenys, kurie pagrįsti Resocializacijos skyriaus specialistės išvada bei pažymomis apie jo pažeidimus ir paskatinimus, apie jo padarytus administracinius nusižengimus, teigti, kad pataisos įstaigos administracija yra nusiteikusi priešiškai nuteistojo atžvilgiu, dėl ko, teismui pateikė jam nepalankius duomenis, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismų nutartys minėtose bylose patvirtina, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos specialistų pateiktose Socialinėse tyrimo išvadose nurodyti duomenys buvo pagrįsti atitinkamais objektyviais duomenimis ir įrodymais. Akcentuotina tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Pažymėtina tai, jog ieškovas A. D. aplinkybę, kad jis nuo 2019 m. balandžio 6 d. nebuvo lygtinai paleistas, sieja išimtinai su Pravieniškių pataisos namų darbuotojų neteisėtais veiksmais, tačiau akcentuotina tai, kad Pravieniškių pataisos namų darbuotojai tiek Lygtinio paleidimo komisijai, tiek teismui teikia tik informaciją apie nuteistąjį, o sprendimą taikyti ar netaikyti lygtinį paleidimą nuteistajam priima atitinkamai Lygtinio paleidimo komisija, o vėliau galutinai sprendžia teismas. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ieškovas skunde nurodo, kad dėl 2022 m. spalio 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 21 d. socialinio tyrimo išvadoje pateiktų melagingų duomenų jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek teismai vertino visą visumą ieškovą charakterizuojančių duomenų ir sprendimai nebuvo priimti vien vadovaujantis pateiktų Socialinio tyrimo išvadų duomenimis – buvo vertinama ieškovo asmens bylos medžiaga, Socialinio tyrimo išvados, psichologų pažymos, kompetentingų specialistų išvados, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatai. Byloje liudytoja apklausta Pravieniškių pataisos namų darbuotoja I. Č. J. parodė, kad ruošė 2021 m. liepos 21 d. Socialinio tyrimo išvadą dėl ieškovo A. D., tačiau pateikdama Socialinio tyrimo išvadą rėmėsi duomenimis, kuriuos gavo iš specialistų apie A. D. užimtumą, iš darboviečių, užimtumo programų. Liudytoja parodė, kad Socialinio tyrimo išvadoje nebuvo pateikti melagingi duomenys, buvo remtasi pažymų, gautų ir už veiklą atsakingų asmenų, duomenimis. Byloje nėra nustatyta, kad liudytoja teismui pateikė melagingus parodymus ar būtų suinteresuota šios bylos baigtimi. Šiuo atveju pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvada vertinama kaip vienas iš tarpinių dokumentų rengiant dokumentus komisijai ir teismui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kuri pati savaime nesukelia teisinių pasekmių nuteistajam, nes komisija ir teismas vėliau apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją bei kitus surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir priima motyvuotą procesinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam. Teismo vertinimu, Lygtinio paleidimo komisijos ir teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose nurodė bei atsižvelgė ir į teigiamai ieškovą charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ieškovui buvo taikyti paskatinimai, ieškovas vykdė individualiuose pataisos planuose numatytas priemones, tačiau sprendimus netaikyti lygtinio paleidimo priėmė, atsižvelgę į reikšmingų pareiškėją apibūdinančių aplinkybių visumą. Lygtinio paleidimo komisijoms ir / ar teismams aplinkybių, kad ieškovas buvo skatintas, ir skatintas ne vieną kartą, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei komisijos paskirtas rekomendacijas, nepakako tam, kad būtų taikytas lygtinio paleidimo institutas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi, o lygtinis paleidimas gali būti taikomas, jeigu yra pakankamai duomenų, kurie leidžia konstatuoti, kad bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovui būtent atsakovės institucijos, t. y. Pravieniškių pataisos namų, darbuotojų neteisėtais veiksmais / neveikimu, tuo, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namų pareigūnų buvo užfiksuoti ir pateikti Lygtinio paleidimo komisijai bei teismams melagingi duomenys, buvo sudarytos kliūtys išeiti į laisvę anksčiau laiko. Kaip nepagrįsti atmetami ir ieškovo skundo argumentai, jog įstaiga, pateikdama melagingus duomenis apie ieškovą, sąmoningai siekė, kad jis nebūtų pristatytas komisijai, teismui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės institucijos veiksmų neteisėtumo. Nenustačius vienos iš nurodytų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis) – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą ieškovui, todėl teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (CK 6.249 straipsnis) bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis) – nepasisako. Taip pat nepasisakoma ir dėl atsakovės atstovo pateikto prašymo takyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį, kadangi šiuo teismo sprendimu pripažįstama, kad ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti.

Teismas sprendžia, kad žalos atlyginimas iš atsakovės, nesant jos civilinės atsakomybės sąlygų, negali būti priteistas, todėl ieškovo reikalavimai atsakovei atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktu, nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys – kitais šiame Kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo. CPK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi minėta, jog ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo, iš jo valstybei nesumokėtas žyminis mokestis (2756 Eur) nepriteisiamas.

Ieškovas nėra atleistas nuo kitų procesinių išlaidų mokėjimo, todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos teisme turėtos 8,76 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,76 (aštuonių eurų ir septyniasdešimt šešių euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.