Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Z. bei G. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos duomenys patvirtina, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės informacija, pareiškėjas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Inspekcijos pareigūnai 2024 m. gegužės 27 d. atliko planinį žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Jo pagrindu 2024 m. liepos 3 d. buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-608. Akte konstatuota, kad naudojant žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. žemės sklypo savininkas savo žemės sklypą naudoja ne pagal kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo plane, patvirtintame 2001 m. lapkričio 5 d. ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. savavališkai už žemės sklypo ribų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra užėmęs ir naudoja 58 kv. m. ploto dalį nesuformuoto valstybinės žemės ploto, kuris patikėjimo teise priklauso Utenos rajono savivaldybei. Šioje valstybinės žemės ploto dalyje yra pastatyta atraminė sienelė, pasodinti želdiniai, betoninis pagrindas, trinkelių danga, be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Taip pat yra užimta 9 kv. m. ploto (duomenys neskelbtini) gatvės suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka trinkelių danga, dalis tvoros ant betoninio pagrindo, taip apribojama teisė naudotis valstybine žeme. Taip pat užtverta dalis praėjimo medine tvora tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), praeinančio nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, užimta 6 kv. m. ploto be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, taip apribojama teisė naudotis valstybine žeme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Inspekcija 2024 m. liepos 3 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-754, kuriuo įpareigojo iki 2024 m. lapkričio 25 d. atlaisvinti 58 kv. m. ploto užimtą ir naudojamą valstybinę žemę iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, iš jos pašalinant atraminę sienelę, želdinius, betoninį pagrindą, trinkelių dangą, taip pat atlaisvinti 9 kv. m. plotą iš (duomenys neskelbtini) gatvės suformuoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pašalinti trinkelių dangą, dalį tvoros ant betoninio pagrindo. Taip pat atlaisvinti 6 kv. m. laisvos valstybinės žemės praėjimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Inspekcijoje 2024 m. lapkričio 25 d. gautas pareiškėjo prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcijos 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. RE-717 privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-754 įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. balandžio 16 d.

Ginčo santykius reguliuoja Priežiūros įstatymas, kurio 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar tikrinami objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai; nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai; žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).

Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija atlieka šiuos veiksmus – neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad iki Priežiūros įstatymo pakeitimo, įsigaliojusio nuo 2024 m. sausio 1 d., Priežiūros įstatymas nereglamentavo Inspekcijos atliekamo žemės naudojimo valstybinės priežiūros proceso, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir t. t., todėl šioje apimtyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisminė praktika nėra išplėtota. Vis dėlto teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, kurioje suformuota teismų praktika dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo šalinant savavališkos statybos padarinius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą – pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų siekiant gauti kitus reikalingus dokumentus ar juos pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei formuojama administracinių teismų praktika, teismas, spręsdamas privalomajame nurodyme nustatyto termino pratęsimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar buvo imtasi kokių nors veiksmų, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą, t. y. nagrinėjamu atveju, ar pareiškėjai deda pastangas pašalinti nustatytus žemės naudojimo pažeidimus, inicijuodami teisėto žemės įsigijimo procedūras ir bendradarbiaudami su atsakingomis institucijomis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į neteisėtai naudojamos valstybinės žemės naudojimo įteisinimą, t. y. 2024 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, siekdami įgyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Nors pradėtos procedūros užtruko dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių aplinkybių – savivaldybės sprendimo organizuoti vertinimo paslaugų pirkimą ir, tik gavus šių paslaugų išvadas, spręsti dėl sklypo koregavimo – pareiškėjai toliau aktyviai siekė rezultatų, pateikdami prašymus, bendradarbiaudami su institucijomis, o 2025 m. kovo 17 d. savivaldybės sprendimu pradėtos tolimesnės su žemėtvarka susijusios procedūros. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai imasi visų nuo jų priklausančių priemonių pažeidimui pašalinti, o termino pratęsimo poreikis grindžiamas objektyviomis ir svarbiomis priežastimis.

Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija, įvertinusi faktinę situaciją, priėmė sprendimą pratęsti pareiškėjui privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, atsižvelgdama į tai, jog pažeidimų šalinimo procesas jau yra pradėtas, tačiau jo užbaigimas šiuo metu yra objektyviai negalimas dėl nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Inspekcija atsižvelgė į tai, kad pareiškėjai pateikė prašymą dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimo prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, taip pat į tai, kad Utenos rajono savivaldybė yra pradėjusi veiksmus dėl gatvės žemės sklypo pertvarkymo – organizuojamas vertinimo paslaugų pirkimas, gavus vertinimo išvadas bus sprendžiama dėl sklypo koregavimo, o šių procedūrų trukmė gali siekti iki vienų metų. Pažymėtina, kad pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktą, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą. Dėl ilgesnio termino nustatymo ar atsisakymo jį pratęsti asmuo turi teisę kreiptis į teismą.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai nuosekliai ir aktyviai siekia įvykdyti privalomąjį nurodymą bei teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimą prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Kaip jau minėta, šiuos veiksmus pripažino ir pati Inspekcija, 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendusi pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, taip įvertindama pareiškėjų pastangas kaip realias ir nukreiptas į pažeidimų šalinimą. Nagrinėjamu atveju pagrindas, kuriuo remiantis buvo pratęstas įvykdymo terminas, nėra pasikeitęs ar išnykęs – savivaldybės institucijos yra pradėjusios teritorijų planavimo procedūras, būtinas valstybinės žemės suformavimui ir galimam jos perdavimui pareiškėjams, tačiau jų užbaigimas užtrunka dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių aplinkybių. Sutiktina su pareiškėjų argumentais, jog jie objektyviai negali pašalinti nustatytų pažeidimų tol, kol nėra atliktos savivaldybės kompetencijai priskirtos procedūros. Teismo vertinimu, prašomas terminas nėra perteklinis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų veiksmų apimtį ir procedūrų trukmę. Be to, byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad pareiškėjai piktnaudžiauja teise ar sąmoningai vilkina procesą – priešingai, jų elgesys rodo suinteresuotumą kuo greičiau užbaigti įteisinimo procedūrą ir įvykdyti jiems nustatytus reikalavimus.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, siekdami pašalinti privalomajame nurodyme nurodytus pažeidimus, ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmei jie patys daryti įtakos negali. Nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą pareiškėjų prašymą tenkinti ir privalomojo nurodymo terminą pratęsti iki 2026 m. rugsėjo 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti visiškai.

Pratęsti pareiškėjams A. Z. bei G. Z. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. liepos 3 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-754 įvykdymo terminą iki 2026 m. rugsėjo 1 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.