Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-12-19 · Administracinė byla Nr. I-1052-162/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-19
Bylos Nr.
I-1052-162/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
A. Č., B. Č., A. B.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui
Trečiasis asmuo
AB „Litgrid“, AB SEB bankas
Kategorijos
  • 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1052-162/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02979-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 63.3.8; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjų A. Č., B. Č., A. B. skundu atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – AB „Litgrid“, AB SEB bankas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 11SS-(8.5)-1864 panaikinimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi ir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m. lapkričio 23 d. gautas pareiškėjų skundas (b.l. 1-5), kuriuo prašoma:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1068, kuriuo pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame Klaipėdos rajono savivaldybės Stučių kaime, nustatytas žemės servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimą 1SS-(8.5)-1864, kuriuo netenkintas pareiškėjų skundas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai tai pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1068 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo 1SS-(8.5)-1864 vykdymą, uždraudžiant atsakovui naudotis įsakymu ir servitutu nustatytomis teisėmis, t.y. uždraudžiant gauti statybos ar kitų darbų leidimus, susijusius su naudojimusi pareiškėjų sklypu bei uždraudžiant statyti sklype bet kokius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus.

Pareiškėjai prašo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą (b.l. 6-7), argumentuodami tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) įsakyme nebuvo tinkamai išaiškinta įsakymo apskundimo tvarka ir terminai. Taip pat nurodo, kad paduodami skundą rėmėsi 2010 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, jog analogiškomis aplinkybėmis privaloma laikytis išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kurios laikėsi kreipdamiesi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba). Nurodo, kad 2012 m. spalio 8 d. gautą Nacionalinės žemės tarnybos raštą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui apskundė nepraleidę 1 mėnesio termino, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi nustatė, kad terminas praleistas, nes skundas turėjo būti paduotas per 1 mėnesį nuo sprendimo nustatyti servitutą sužinojimo dienos ir turėjo būti paduotas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, o ne Nacionalinei žemės tarnybai. Be to, nutartyje nurodyta, kad dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo pareiškėjai privalėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodo, kad minimą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį pareiškėjai A. ir B. Č. gavo 2012 m. lapkričio 12, A. B. – 2012 m. lapkričio 19 d. Teigia iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties sužinoję apskundimo tvarką, todėl mano, jog nurodytos aplinkybės yra svarbios priežastys, dėl kurių skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinė byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b.l. 32-33).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininko 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi byla perduota teisėjai procesiniams veiksmams atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t.y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų nurodoma 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi Nr. I-843-583/2012 (b.l. 24-25) Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjų analogišką skundą dėl to, kad pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1068 pareiškėjai galėjo teismui skųsti nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d., t.y. pareiškėjai, siekdami ginčyti administracinį aktą, skundu į teismą galėjo kreiptis iki 2012 m. rugsėjo 14 d. Tačiau iš 2012 m. spalio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 1SS-(8.5) matyti, kad pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, o ne į teismą. Pareiškėjai nurodo, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, o ne į teismą, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus įsakyme nebuvo tinkamai išdėstyta apskundimo tvarka ir terminai. Todėl mano, jog apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Vertindamas aplinkybes, kad pareiškėjai, ginčydami administracinį aktą dėl servituto nustatymo, kreipėsi skundu į Nacionalinę žemės tarnybą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo ar individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Aiškindamas šią nuostatą, santykio su teise kreiptis tiesiogiai į teismą, kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog pareiškėjo kreipimasis į kitas institucijas yra paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas jo teisių gynimo būdas ir jis negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto praleidimą. Atsižvelgiant į tai, jei specialiame įstatyme, šiuo atveju Žemės įstatyme nėra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos ir norintis jas ginti teisiniu būdu, turi kreiptis tiesiogiai į atitinkamą teismą. Sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentas laikomas ir terminas skundui teismui pateikti pradedamas skaičiuoti, būtent tuo tada, kai asmuo sužino apie galimą savo teisių pažeidimą, o ne nuo to tada, kai bandydamas ginčą spręsti neteisminiu keliu, asmuo gauna neigiamą institucijos, į kurią kreipėsi, atsakymą. Teismas aptariamoje nutartyje nesutiko su pareiškėjų teiginiu, jog buvo objektyviai suklaidinti, kadangi Klaipėdos skyrius nenurodė tikslios apskundimo tvarkos ir terminų, argumentuodamas tuo, kad iš 2012 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 12SD-(14.12.104.)-740 pateiktos informacijos, skundžiamo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 turinio ir jo priedų akivaizdu, skundžiamo 2012 m. spalio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-1864 turinio akivaizdu, jog informacija buvo pakankama teisei kreiptis skundu į teismą realizuoti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, akcentavo, jog pareiškėjai žyminį mokestį teismui sumokėjo 2012 m. rugpjūčio 13 d., dėl ko pareiškėjams buvo žinoma, kad ginčas nagrinėtinas teisme ir jam netaikoma neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl sumokėjo žyminį mokestį siekdami kreiptis skundu į teismą. Be to, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-522/2012, teismas nurodė, kad pareiškėjai turėjo galimybę paraleliai tuo pat metu kreiptis ir į teismą, tuo labiau, jog į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi rugpjūčio 14 d., o atsakymą iš jos gavo tik 2012 m. spalio 4 d., t.y. netgi daugiau nei po dviejų mėnesių. Todėl pareiškėjai, matydami, kad negauna atsakymo, privalėjo operatyviai reaguoti ir, nesulaukę atsakymo, kreiptis į teismą. Minimoje nutartyje pabrėžta, jog surašant skundus pareiškėjai naudojosi advokato pagalba, todėl ši aplinkybė taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai savo teises galėjo apginti laiku ir tinkamai.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje pažymėta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. raštas Nr. 1SS-(8.5)-1864 vertintinas ne kaip ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijoje sprendimas, o kaip viešojo administravimo subjekto atsakymas pareiškėjams rūpimu klausimu, todėl dėl šio rašto pareiškėjai gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai nesutiko su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-843-583/1012 ir 2012 m. lapkričio 21 d. dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris 2012 m. lapkričio 21 d. priimtas ir išsiųstas apeliacinės instancijos teismui.

Pareiškėjai, pateikę atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-843-583/1012 panaikinimo, pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su analogišku skundu administracinėje byloje Nr. I-950-162/2012, kurį 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakyta priimti, neatnaujinus kreipimosi į teismą terminą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai nesutiko su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-950-162/1012 ir 2012 m. gruodžio 5 d. dėl šios teismo nutarties panaikinimo pateikė atskirąjį skundą, kuris 2012 m. gruodžio 5 d. priimtas bei 2012 m. gruodžio 6 d. išsiųstas apeliacinės instancijos teismui.

Iš pareiškėjų Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto skundo, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi perduotas nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, turinio akivaizdu, jog pareiškėjai reiškia analogiškus reikalavimus, kaip ir reikalavimai, pareikšti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui bylose Nr. I-843-583/1012 ir Nr. I-950-162/2012. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-843-583/2012 pareiškėjų skundą atsisakyta priimti konstatavus, kad praleistas kreipimosi į teismą terminas ir neprašoma jo atnaujini; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-950-162/2012 pareiškėjų skundą atsisakyta priimti neatnaujinus kreipimosi į teismą terminą. Abi minėtos nutartys apskųstos apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir procesinis sprendimas dėl jų nepriimtas.

Nagrinėjamu atveju sukurta tokia teisinė situacija, kai tuo pat metu yra atliekami procesiniai veiksmai, kurie pagal teisinį reguliavimą negali būti atliekami, t.y. apskundus Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. I-950-162/2012, kuria atsisakyta priimti skundą, neatnaujinus kreipimosi į teismą termino, o apeliacinės instancijos teismui dėl šio skundo pagrįstumo dar nepasisakius, kreipiamasi į teismą vėl iš naujo paduodant analogišką skundą.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip jau minėta, 2012 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-950-162/2012 pareiškėjų analogišką skundą atsisakyta priimti, netenkinus prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, ši teismo nutartis yra apskųsta ir dėl jos teisėtumo bei pagrįstumo dar nėra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo, todėl vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, skundo priėmimo stadijoje taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias panašius santykius, akivaizdu, kad yra teisiniai pagrindai skundą atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo priėmimui ir padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkinamas ir skundą dėl administracinių aktų panaikinimo atsisakoma priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kadangi skundą atsisakoma priimti, todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas A. B., kreipdamasi į teismą, sumokėjo žyminį mokestį ir tai patvirtina 2012 m. lapkričio 20 d. AB Swedbank įmokos mokėjimo kvitas (b.l. 8). Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutarė:

netenkinti pareiškėjų A. Č., B. Č. ir A. B. prašymo dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo.

Pareiškėjų A. Č., B. Č., A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Litgrid“, AB SEB bankas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 bei Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 11SS-(8.5)-1864 panaikinimo atsisakyti priimti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui A. B. (a.k. duomenys neskelbtini) AB Swedbank 2012 m. lapkričio 20 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė