Utenos apylinkės teismo sprendimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Nijolei Karlienei, dalyvaujant UAB „Alsena“ atstovei advokato padėjėjai Birutei Krapavickaitei, atsakovo AB „Visagino autotransportas“ atstovei advokatei Nataljai Kucharevai, ir atstovui Pavelui Šeršniovui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus atstovei Gitanai Rumčikienei, trečiojo asmens Visagino savivaldybės atstovei Neringai Jefimovinei, vertėjai Janinai Damanskienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Alsena“, (duomenys neskelbtini), Kaune, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Prienų r., Visagino filialas (duomenys neskelbtini) Visagino sav., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini), NORDEA BANK FINLAND Plc Lietuvos sk., b.k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui AB „Visagino autotransportas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Visagino sav., dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus ieškovas ir jo atstovė atstovė advokato padėjėja Birutė Krapavickaitė tiek ieškinyje, tiek posėdžio metu grindžia tuo, kad ieškovas UAB „Alsena“ susitarė su atsakovu AB „Visagino autotransportas“ dėl dalies atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Visagino sav., pirkimo. Ieškovas ir atsakovas 2003-03-05, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje patarė visas turto pirkimo pardavimo sąlygas. Ieškovas nusipirko iš atsakovo nekilnojamąjį turtą, t.y. naudotą betono tvorą ir naudotą betoninę aikštelę. Šio sandorio pas notarą jie negalėjo įforminti, nes atsakovas nebuvo įregistravęs turto VĮ „Registrų centras“, o šie statiniai registruojami nekilnojamojo turto registre, tačiau pardavimo momentu atsakovas teigė, kad negali rasti dokumentų minėtiems statiniams, todėl kaip nuosavybės teisė pagrindu rėmėsi 2002-09-02, 2002-09-06, protokolais. Ieškovui iš atsakovo nupirktas turtas buvo labai reikalingas, todėl šalys tarpusavyje sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas pagal iš atsakovo gautą 2003-06-13, PVM sąskaitą-faktūrą serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjo visą sutartyje nurodytą kainą 5675 litus su PVM 18 proc. (2003-06-17, mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas turto perdavimo faktą patvirtino surašydamas 2003-07-01, turto priėmimo-perdavimo aktą t.y. nuo 2003-07-01, įgytas turtas priklauso ieškovui. Ieškovas turtą priėmė, jis faktiškai savo turtu naudojosi, jį saugojo ir prižiūrėjo. Pagal LR CK 6.154 str., prasmę buvo susitarta sukurti civilinius teisinius santykius, atsakovas įsipareigojo ieškovui atlikti tam tikrus veiksmus t.y. notariškai įforminti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovas įsigijo reikalavimo teisę. Teigia, kad LR CK 6.193 str., reglamentuojantis sutarčių aiškinimo taisykles nustato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus. Visos sutartie sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Būtent tokį sutarties tekstą parašė atsakovas savo iniciatyva, todėl pagal LR CK 3.193 str. 4 d., esant abejonių dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Teigia, kad 1.93 str. 4 d., nustato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Teigia, kad šiai įstatymo normai takyti būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Atsakovui vengiant įforminto ieškovams nuosavybės teisę į turtą, LR CK 3.309 str. 3 d., pagrindu, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį nustatyta tvarka, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pripažįstama galiojančia tiek pagal bendruosius sandorių galiojimo principus, tiek pagal teisė normas, reglamentuojančias konkrečių sandorių sudarymą. Laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant tą daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-padavimas. Teigia, kad ieškovas yra visiškai įvykdęs sutartie sąlygas, sumokėjęs sutartą kainą ir priėmęs turtą. Visą laiką po sutarties sudarymo ir turto priėmimo valdė turtą, juo naudojosi. Ieškovas yra sumokėjęs už naudotą betono tvorą ir naudotą betoninę aikštelę, kurios plotas apie 24600 kv.m, nustatytą kainą ir valdydamas nurodytą turtą faktiškai tapo jo savininku. Kadangi ieškovas įvykdė sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas, o atsakovas neįformino sandorio notarine tvarka, būtina pripažinti tokį sandorį galiojančiu LR CK 1.93 str. 4 d., pagrindu. Teigia, kad atsakovas kreipėsi kaip užsakovas į geodezinius matavimus atliekančią individualią įmonę „TOPOGEOS“ dėl žemės sklypo ribų paženklinimo, pagal kurį atsakovo įmonė, ieškovui parduotos aptvertos betoninės aikštelės teritoriją, jau matuoja kaip sau priklausančią t.y. faktiškai pažeidžiant 2003-03-05, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir 2003-07-01 turto priėmimo-perdavimo aktą.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus, atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijama betoninė aikštelė neturi aiškios naudojimo paskirties ir yra pagrindinio statinio priklausinys. Priklausinys negali egzistuoti savarankiškai. Suformuotas žemės sklypas, nuomai bus formuojamas pagrindinio pastato eksploatavimui ir jo priklausiniams, kaip bendras sklypas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje esantys įrodymai: 2003-03-05, sutartis Nr. 03/17, sudaryta tarp AB „Visagino autotransportas“, atstovaujamos direktoriaus Pavelo Šerkšniovo, veikiančio pagal įstatus, ir UAB „Alsena“ atstovaujamos vadybininko D. V., veikiančio pagal įgaliojimą. Minimoje sutartyje, jos 1.1. p., nurodyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka: naudotą betono tvorą PO-1, 78 vnt., už 1975 Lt. (2002-09-02, protokolas Nr. 02-06); naudotus g/b sienų panelius PSL-30 (1,2x6 m) 12 vnt., už 360 Lt. (2002-09-06, protokolas Nr. 02/07); naudotą betoninę aikštelę, kurios plotas apie 24600 kv.m., už 3340 Lt. (2002-09-06, protokolas Nr. 02/07). Bendra sutarties vertė 5675 Lt., tame tarpe 18 proc. PVM. Sutarties 2 p., numatyta atsiskaitymo ir perdavimo tvarka, kur 2.1. p., nurodyta, kad pirkėjas per 10 dienų po sutarties pasirašymo dienos, sumoka pardavėjui sutartyje sutartą kainą už perkamą turtą. Sutarties 2.2. p., numatyta, kad per 5 dienas po pinigų gavimo, pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjo nuosavybėn perkamą turtą surašant priėmimo-perdavimo aktą. Sutarties 3 p., numatytos ir kitos sąlygos, kur 3.1 p., nurodyta, kad visi šios sutarties papildymai ir pakeitimai galioja tik tuomet, kai jie įforminti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, 3.2. p., numatyta, kad sutartis yra 2 egz., po vieną abiem sutarties šalim ir įsiteisėja nuo jos pasirašymo dienos. Sutartis pasirašyta (I tomo b.l. 5). Byloje yra turto priėmimo-perdavimo aktas prie 2003-03-05, sutarties Nr. 03/17, pasirašytas pardavėjo AB „Visagino autotransportas“ direktoriaus Pavel Šerkšniov, ir pirkėjo UAB „Alsena“ vadybininko D. V., kuriame užfiksuota, kad aktas surašytas apie tai, kad pardavėjas perduoda, o pirkėjas priima savo nuosavybėn pagal sutartį nupirktą turtą: naudotą betono tvorą PO-1, 78 vnt.; naudotus g/b sienų panelius PSL-30 (1,2x6 m), 12 vnt., ir naudotą betoninę aikštelę, kurios plotas apie 24600 kv. m. (I tomo b.l. 6). Byloje yra 2003-06-13, PVM sąskaita-faktūra serija GEB Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti faktą, kad mokėtojas UAB „Alsena“ sumokėjo AB „Visagino autotransportas“ vykdydama 2003-03-05, sutarties sąlygas sumokėjo 5675,00 Lt., už minėtos sutarties sąlygomis įgytą turtą (I tomo b.l. 7-9). Byloje yra 2005-06-29 d., sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „Visagino autotransportas“, kuri sutartyje įvardijama kaip užsakovas, atstovaujama direktoriaus Pavelo Šerkšniovo, ir IĮ „TOPOGEOS“, atstovaujamos direktoriaus J. F., sutartyje įvardijama, kaip vykdytojo, kuris patvirtina, kad užsakovas pavedė, o vykdytojas įsipareigojo atlikti laikinų riboženklių nužymėjimą, žemės sklypo ribos matavimų ir plano ir kitų dokumentų parengimo organizuoti ir perduoda užsakovui AB „Visagino autotransportas“ autokontrolinę ir remonto dirbtuve (1T2p. 11P1p), (duomenys neskelbtini)., Visagino sav., žemės sklypo planą (I tomo b.l. 23). Byloje esantis išrašas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, patvirtina faktą, kad šioje byloje ginčijamoje 2003-03-05, sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas turtas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kaip AB „Visagino autotransportas“ nuosavybė. Pastatas-Autokontrolinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso UAB „Alsena“ (I tomo b.l. 115). Pastatas-Dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB „Visagino autotransportas“, nuo 2004-10-29. Juridinio įregistravimo pagrindas 1997-02-17, Savivaldybės mero potvarkis Nr. 15. Registravimo diena 1993-10-18 (I tomo b.l. 24-33). Byloje esančiame žemės naudmenų eksplikacija, patvirtina, kad 2005-06-23, sudarytas žemės sklypo planas kadastriniams matavimams atlikti (duomenys neskelbtini), Visagino sav.. Į kadastrinių matavimų ribas patenka ir UAB „Alsena“, ir AB „Visagino autotransportas“, priklausantys žemės sklypai (I tomo b.l. 34-35; 36; 37; 71-75; 87-96; 106). Byloje yra 2003-02-19, komercinis pasiūlymas Nr. 03/19, kuris įrodo, kad AB „Visagino autotransportas“ direktorius Pavel Šerkšniov remdamasis bendrovės valdybos protokolais, ir taip manydamas, kad parduodamas nekilnojamasis turtas yra AB „Visagino autotransportas“ nuosavybė, nors jokių nuosavybę pateisinančių dokumentų neturėjo, UAB „Alsena“ vadybininkui D. V. pasiūlė įsigyti nekilnojamąjį turtą t.y. tą patį, kaip ir ginčo sutartyje, nurodytą nekilnojamąjį turtą, o būtent naudotą betono tvorą PO-1, 78 vnt., už 1975 Lt. (2002-09-02, protokolas Nr. 02-06); naudotus g/b sienų panelius PSL-30 (1,2x6 m) 12 vnt., už 360 Lt. (2002-09-06, protokolas Nr. 02/07); naudotą betoninę aikštelę, kurios plotas apie 24600 kv.m., už 3340 Lt. (2002-09-06, protokolas Nr. 02/07), (I tomo b.l. 55). Byloje taip pat yra pateiktas 2003-02-28, UAB „Alsena“ atsakymas į minėtą komercinį pasiūlymą adresuotas AB „Visagino autotransportas“ direktoriui P.Šeršniovui, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į 2003-02-19, dienos komercinį pasiūlymą AB „Alsena“ sutinka nupirkti paminėtą nekilnojamąjį turtą už pasiūlytas kainas. Byloje esantys AB „Visagino autotransportas“ 2002-09-02, valdybos posėdžio protokolas Nr. 02/06, ir 2002-09-06, valdybos posėdžio protokolas Nr. 02/07, įrodo, kad Pavel Šeršniov vienasmeniškai nutarė UAB „Alsena“ parduoti 78 naudotas aptvaro gelžbetonio plytas markės PO-1, naudotus sienų panelius PSL-30 (1,2x6) 12 vnt., ir naudotą betono aikštelę, kurios plotas apie 24600 kv.m.. (I tomo b.l. 57; 58). Byloje esantis 1997-08-26, AB „Visagino autotransportas“ valdybos posėdžio protokolas“, įrodo, kad Pavel Šerkšniov AB „Visagino autotransportas“ direktoriumi yra nuo 1997-08-27 (I tomo b.l. 62).

Paminėti rašytiniai įrodymai-2003-02-19 komercinis pasiūlymas Nr. 03-19, 2003-02-28, UAB „Alsena“ atsakymas į komercinį pasiūlymą, 2003-03-05, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-07-01, turto priėmimo-pardavimo aktas prie 2003-03-05, sutarties Nr. 03/17, 2003-06-13, UAB „Alsena“ PVM sąskaita-faktūra GEB Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Visagino autotransportas“ 2002-09-02, valdybos posėdžio protokolas ir 2002-09-06, valdybos posėdžio protokolas Nr. 02/07, įrodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir laiku AB „Visagino autotransportas“ tarėsi dėl nekilojamojo turto pardavimo, o vėliau ir pardavė UAB „Alsena“ nekilnojamąjį turtą. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad minėtas parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise iš tikrųjų priklausė AB „Visagino autotransportas“, ir kad AB „Visagino autotransportas“ direktorius turėjo teisę minėtą nekilnojamąjį turtą parduoti, nes jis nebuvo įregistruotas ir iki šiol nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, skirtingai negu kitas AB „Visagino autotransportas“ priklausęs ir UAB „Alsena“ parduotas nekilnojamasis turtas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad tas turtas, kuris buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kaip AB „Visagino autotransportas“ nuosavybė, UAB „Alsena“ buvo parduodamas griežtai laikantis nekilnojamojo turto pardavimui būtinos įstatymo formos. Kad AB „Visagino autotransportas“ UAB „Alsena“ pardavė ir daugiau nekilnojamojo turto įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai 2003-05-16, nekilnojamojo pirkimo ir pardavimo sutartis patvirtina notaro ir 2003-05-16, perdavimo-priėmimo aktas, taip pat patvirtintas notaro (I tomo b.l. 108-109; 110; 111; 115; 120; 121; 122-123; 124-129), kuris po sandorių sudarymo buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o tai paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovas vengė įregistruoti jam parduotą nekilnojamąjį turtą notarine forma, o paprasčiausiai jis neturėjo teisinio pagrindo tai padaryti.

AB „Visagino autotransporto“ įstatų, įregistruotų 1999-12-29, Ignalinos rajono savivaldybėje reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 13.6.7 p., numatė, kad administracijos vadovas (direktorius) turėjo teisę sudaryti sandorius (I tomo b.l. 140-151).

Nauja AB „Visagino autotransportas“, įstatų redakcija Visagino savivaldybėje įregistruota 2003-06-17, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomo b.l. 1-18).

Byloje taip pat esantys rašytiniai įrodymai t.y. Ignalinos rajono mero 1997-02-17, potvarkio Nr. 15 priedeliu patvirtintas savininkų, kuriems leidžiama teisiškai įregistruoti pastatu ir statinius sąrašas (I tomo b.l. 134), 2003-03-04, pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomo b.l. 135), taip pat 2003-03-06, pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomo b.l. 136), bei AB „Visagino autotransportas“ 2003-02-10, valdybos posėdžio protokolas Nr. 03/01 (I tomo b.l. 137), bei 2003-02-17, valdybos posėdžio protokolas Nr. 03/02 (I tomo b.l. 138) neįrodo, kad AB „Visagino autotransportas“ nuosavybės teise, priklausė UAB „Alsena“, 2003-03-05, sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas nekilnojamasis turtas, ir kad AB „Visagino autotransportas“ direktorius Pavel Šerkšniov turėjo teisę minėtą turtą parduoti.

Kad ginčo sutartyje nurodytas turtas nepriklausė nuosavybės teise AB „Visagino autotransportas“, įrodo ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos 2011-04-20, raštas „Dėl AB „Visagino autotransportas“, kuriame nurodyta, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracijos archyvo dokumentų fonde nerasta duomenų apie AB „Visagino autotransportas“ privatizavimo metu surašytus dokumentus, rajono savivaldybės mero potvarkius ar jų priedus. AB „Visagino autotransportas“ dokumentų byla yra Utenos registrų centre, (II tomo b.l. 24).

LR CK 1.5 str. 1 d., numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Ginčijama sutartimi parduotam turtui, kuris yra nekilnojamasis, turėjo būti taikoma notarinė forma. Iš byloje esančių jau aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad šalys tardamosi dėl byloje minimo turto pirkimo-pardavimo, taip pat jį vertino kaip nekilnojamąjį.

LR CK 6.393 str. 1 d., numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos.

To paties straipsnio 2 d., numato, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

To paties straipsnio 3 d., numato, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Pagal sutarčių laisvės principą, šalys pačios gali nustatyti, kokia forma bus sudaromi sandoriai, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyti sandorio formos reikalavimai. LR CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos, negalioja tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Kitais atvejais, pažeidus formos reikalavimą, atsiranda kitų padarinių.

LR CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodomos išimtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu. Tam būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Reikia pažymėti, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti šių trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų.

Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, tai yra ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis).

LR CK 1.78 str. 1 d., numato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti.

Niekiniai yra tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus. Tokius sandorius draudžia įstatymai. Todėl laikytina tokių sandorių apskritai nesant. Kadangi reiškia įstatymo pažeidimą, niekinis sandoris negalioja nuo pat sudarymo momento. Šalys niekinį sandorį sudaromą raštu, gali pasirašyti, bet toks sandorio patvirtinimas neturi teisinės reikšmės, nes tokio sandorio negaliojimas nepriklauso nuo jį sudariusio asmens valios.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nėra duomenų, kad ginčo sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas jo pardavimo metu priklausė AB „Visagino autotransportas“. Kad ginčo sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise AB „Visagino autotransportas“ nepriklausė, teisme patvirtino ir įmonės direktorius Pavel Šerkšniov. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Pavel Šerkšniov negalėjo padavinėti turto, kuris nuosavybės teise nepriklausė AB „Visagino autotransportas“, ir kuris nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tokį turtą vertinti, kaip kilnojamąjį, būtų neteisinga.

LR CK 1.78 str. 5 d., numato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių gali pateikti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Sandorių negaliojimo instituto tikslas, apsaugoti nukentėjusiąją sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą ir išsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą.

Teisme nustatyto aplinkybės nepatvirtina fakto, kad pardavėjas t.y. AB „Visagino autotransportas“ atstovas Pavel Šerkšniov būtų vengęs notarine tvarka sudaryti sutartį, kaip jau ir buvo minėta jis neturėjo teisinės galimybės jį sudaryti, nes parduotas nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas, ir nebuvo jokių jo nuosavybę patvirtinančių dokumentų.

LR CK 1.80 str. 2 d., numato, kad kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija).

Kadangi šalys neprašo taikyti restitucijos, teismas neišeidamas už ieškinio ribų, šio klausimo nesprendžia.

Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 4 d., 259-260 str., 263 str., 269 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Alsena“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Alsena“-30,66 Lt., pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Alsena“ atsakovo AB „Visagino autotransportas“ naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000,00 Lt..

Laikinąsias apsaugos priemones taikytas šioje byloje palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.