Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-239-1118/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
e1-239-1118/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
A. A.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Violetos Meškauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. gegužės 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d., ikiteisminiu tyrimu metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš E. L. rankinėje buvusios piniginės, pagrobė E. L. vardu išduotą „Luminor Bank“, AS banko mokėjimo kortelę „VISA“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurią laikė su savimi, kol E. L. 2020 m. sausio 15 d. banko mokėjimo kortelę užblokavo.

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. A. padarytą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. A. neteisėtai atliko penkias ir inicijavo vieną finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, panaudodamas jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: 2020 m. sausio 13 d., 18:22:38 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate LMN5009, įdėdamas „Luminor Bank“, AS E. L. išduotą banko mokėjimo kortelę „VISA“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir suvesdamas šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, kuris jam buvo žinomas po to, kai E. L. jo buvo prašiusi išgryninti pinigus, tikrino E. L. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) likutį, 18:22:57 val. atliko pinigų išgryninimo operaciją – iš E. L. banko sąskaitos išgrynino 200,00 eurų, o18:23:33 val. išgrynino 100,00 eurų.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. A. 2020 m. sausio 14 d. 11:39:39 val., tame pačiame bankomate, neteisėtai panaudodamas tą pačią elektroninę mokėjimo priemonę ir surinkęs šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, atliko pinigų išgryninimo operaciją – iš E. L. banko sąskaitos išgrynino 50,00 eurų, 11:40:33 val. inicijavo 50,00 eurų išėmimą, tačiau operacija buvo atmesta dėl nepakankamo pinigų likučio sąskaitoje, 11:41:17 val. iš sąskaitos išgrynino 40,00 eurų.

Baudžiamoji atsakomybė už šias A. A. padarytas veikas, numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Taipogi A. A. 2020 m. sausio 13 d. 18:22:33 val., 18:22:57 val., 18:23:33 val., 2020 m. sausio 14 d. 11:39:39 val., 11:40:33 val., 11:41:17 val., (duomenys neskelbtini), naudodamasis svetima elektronine mokėjimo priemone – E. L. vardu išduota „Luminor Bank“, AS banko mokėjimo kortele „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank“, AS priklausančiame bankomate LMN5009, surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bei identifikavo save kaip teisėtą duomenų naudotoją, taip pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones neteisėtai prisijungė prie „Luminor Bank“, AS informacinės sistemos.

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. A. padarytą veiką, numatyta BK 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Taipogi A. A. 2020 m. sausio 13 d. 18:22:57 val. (duomenys neskelbtini), naudodamasis svetima elektronine mokėjimo priemone – E. L. vardu išduota „Luminor Bank“, AS banko mokėjimo kortele „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank“, AS priklausančiame bankomate LMN5009, surinko šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą, bei identifikavęs save kaip teisėtą duomenų naudotoją, iš nukentėjusiosios E. L. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 200,00 eurų, 18:23:33 val. iš sąskaitos išgrynino 100,00 eurų, 2020 m. sausio 14 d. 11:39:39 val. iš sąskaitos išgrynino 50,00 eurų, 11:40:33 val. pasikėsino išgryninti 50,00 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes operacija buvo atmesta dėl nepakankamo pinigų likučio sąskaitoje, 11:41:17 val. iš sąskaitos išgrynino 40,00 eurų, tokiu būdu bendrais, tęstiniais veiksmais, neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos ir panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai E. L. priklausančius 390,00 Eur grynųjų pinigų.

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. A. padarytą veiką, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad gyvena brolio M. A. bei jo sugyventinės E. L. namuose. 2019 metais, tikslaus laiko neprisimena, E. L. davusi savo banko kortelę bei pasakiusi jos PIN kodą, prašė nuimti iš banko sąskaitos pinigus. Teigia pinigus išėmęs ir kartu su banko kortele grąžinęs E. L., įsiminė banko kortelės PIN kodą, o 2020 m. sausio pradžioje, iš E. L. piniginės, buvusios ant spintelės, paėmęs jai priklausančią banko kortelę ir maždaug po savaitės nuėjęs į bankomatą, kur surinkęs kortelės PIN kodą, iš sąskaitos per du kartus išgrynino 300,00 eurų. Patvirtino kitos dienos ryte vėl nuėjęs į bankomatą, kur iš banko sąskaitos per du kartus išgrynino dar 90,00 eurų. Paaiškino norėjęs per du kartus išsigryninti 100,00 eurų, tačiau vienos pinigų operacijos metu, jam bandant išsigryninti 50,00 eurų, nepavyko, dėl to, kad pinigų sąskaitos likutis buvo nepakankamas, todėl išsiėmė tik 40,00 eurų. Kur išleido išgrynintus 390,00 eurų, nežino, banko kortelę išmetė į šiukšlių dėžę. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, padarytą žalą norėtų atlyginti (b. l. 78–79).

Kaltinamojo A. A. kaltė, padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiosios E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog nuo 2019 m. gruodžio 1 d. jos namuose apsigyveno sugyventinio brolis A. A.. Nurodė, jog 2019 m. gruodžio mėnesio 13 ar 16 dieną, tiksliai nepamena, davusi A. A. savo banko „Luminor Bank“, AS kortelę ir kortelės PIN kodą, paprašė bankomate iš sąskaitos išgryninti 20,00 eurų. Tą kartą A. A. nuėmęs 20,00 eurų, pinigus bei banko kartelę grąžino. Teigia, jog įtarė, kad A. A. galėjo būti užsirašęs jos banko kortelės PIN kodą. 2020 m. sausio 10 d. apie 12.00 val., teigia pastebėjusi, jog namuose nebėra piniginėje buvusios „Luminor Bank“, AS banko kortelės. Patvirtino po kelių dienų, sausio 15 d., paskambinusi į banką užblokavo minėtą „Luminor Bank“, AS banko kortelę, o vėliau iš banko darbuotojos sužinojo, kad iš banko sąskaitos išimta 390,00 eurų. Įsitikinusi, jog pinigus iš banko sąskaitos išgrynino A. A.. Nurodė, jog civilinio ieškinio byloje neteiks, A. A. pretenzijų neturi (b. l. 28–29; 33–34);

liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog A. A. yra jo brolis, kurį su sugyventine E. L. yra priėmę gyventi į savo namus. 2020 m. sausio 10 d. grįžus į namus, sugyventinė pasakė, kad iš piniginės dingo jos banko kortelė, o po kelių dienų, sugyventiniai paskambinus užblokuoti banko kortelę, sužinojo, kad iš jos banko sąskaitos bankomate išgryninta 390,00 eurų. Teigia net nepagalvojęs, kad brolis galėtų paimti banko kortelę, nes anksčiau jis niekada nėra šitaip pasielgęs. Teigia, jog brolis labai gailisi taip pasielgęs, nori grąžinti pasisavintus pinigus, tiki, kad brolis E. L. padarytą žalą atlygins, pinigus jai grąžins (b. l. 40–41);

2020 m. sausio 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Mažeikių r. PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir informaciniu pranešimu ROIK 0120000039646, kuriuose užfiksuota, jog 2020 m. sausio 10 d. apie 12.00 val. E. L., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš rankinėje buvusios piniginės pagrobta jos vardu išduota „Luminor Bank“, AS banko mokėjimo kortelė, o patikrinus banko sąskaitą, matyti, jog nuimti joje nebuvę 390,00 eurų. Banko kertelę galimai pagrobė ir ja pasinaudojo A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis tuo pačiu adresu (b. l. 17-18);

2020 m. sausio 22 d. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuotas pareiškėjos E. L. pareiškimas dėl pagrobtos elektroninės mokėjimo priemonės bei iš sąskaitos išgrynintų 390,00 eurų (b. l. 20);

2020 m. sausio 21 d. sąskaitos operacijų ataskaitos išrašu, liudijančiu, jog 2020 m. sausio 13 d. pasinaudojant E. L. vardu išduota „Luminor Bank“, AS banko mokėjimo kortele „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką padaręs asmuo iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 200,00 eurų ir 100,00 eurų (b. l. 24);

2020 m. vasario 3 d. sąskaitos operacijų ataskaitos išrašu, liudijančiu, jog 2020 m. sausio 14 d. pasinaudojant E. L. vardu išduota „Luminor Bank“, AS banko mokėjimo kortele „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamą veiką padaręs asmuo iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 40,00 eurų ir 50,00 eurų (b. l. 45-47);

2020 m. vasario 3 d. „Luminor Bank“, AS pateikta elektronine laikmena – CD disku, kurioje pateikta vaizdo medžiaga iš bankui priklausančio bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), tiriamu laikotarpiu bei šios kompiuterinės laikmenos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti du vaizdo įrašai, kuriuose 2020 m. sausio 13 ir 14 dienomis užfiksuotas asmuo, kaip nustatyta – A. A., besinaudojantis svetima mokėjimo kortele VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini), atlieka finansines operacijas (b. l. 48-49, 51-52).

Motyvuojamoji dalis

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, suklaidinant sistemą, laikomas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvūs sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės išvengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-719/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).

Vykdydamas aukščiau išvardintas nusikalstamas veikas kaltininkas, įgyvendindamas vieningą sumanymą užvaldyti svetimą turtą sukčiavimo būdu, iš pradžių neteisėtai įgyja svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (BK 214 straipsnis), po to, pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t. y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungia prie informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnis), ir atlieka neteisėtas finansines operacijas, pervesdamas pinigus iš nukentėjusiojo banko sąskaitos į savo sąskaitas ar juos paimdamas grynais pinigais bankomatuose (BK 215 straipsnio 1 dalis), ir taip apgaule įgyja svetimą turtą (BK 182 straipsnio 1 dalis). Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei laikymas ir inicijavimas ar atlikimas ja didesnės nei 3 MGL dydžio finansinės operacijos turtui užvaldyti, teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi jų padarymą sieja vieninga tyčia, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnyje, nusikaltimai, numatyti BK 198¹ straipsnyje, 215 straipsnyje padaromi nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, darymo eigoje. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. A. suvokė, jog neteisėtai įgijo, laikė, disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, juos naudojo, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas – suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

Atsižvelgiant į tai, jog BK straipsnių sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės: BK 214 straipsnio 1 dalies – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, BK 215 straipsnio 1 dalies – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, BK 198¹ straipsnio 1 dalies – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, BK 182 straipsnio 1 dalies – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas baudą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo paskirtą baudą leisti sumokėti per keturis mėnesius dėl jo sunkios finansinės padėties (b. l. 85-87).

A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. A. bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 64), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 65–66), psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašytas dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 69), bei tai, jog A. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje) ir dvi nusikalstamas veikas priskiriamas apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje) nusikaltimų kategorijoms. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo padėtį lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, paskiriant minėtų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį parenkant atsižvelgus į prokurorės siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytoms veikoms.

Atsižvelgus į tai, kad teismas siekia paskirtosios bausmės tikslų įgyvendinimo, bei į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, baudos mokėjimas A. A. nustatytinas 5 mėnesiams (BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, tokiu būdu gali būti pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. A. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės, subendrintinos su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, iš dalies jas sudedant, t. y. prie paskirtos griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirtina subendrinta bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 80–82).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašais iš „Luminor Bank“, AS banko bankomato (CD diskas prisegtas prie bylos viršelio), paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 100 MGL – 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 100 MGL – 5 000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 50 MGL – 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL – 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. A. galutinę subendrintą bausmę 102 MGL – 5 100,00 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę bausmę – 68 MGL – 3 400,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti A. A., kad bauda (68 MGL – 3 400,00 Eur) turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A). Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

A. A. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su vaizdo įrašais iš „Luminor Bank“, AS banko bankomato (CD diskas prisegtas prie bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Informuoti A. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. A..

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Žemgulienė