Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2232-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
1-2232-271/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
M. B., G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-2232-271/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14020-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,kaltinamajam A. L.,nukentėjusiajam M. B.,nukentėjusiajai G. B.,vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015-07-23 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d. - 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, bauda išieškoma priverstinai;

2. 2019-02-13 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., pritaikius BK 64(1) straipsnį - 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bausmės laikotarpiu dirbti ar be pažeidimų būti registruotam darbo biržoje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (10 MGL) 500 Eur,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kitų žmonių sveikatą, o būtent:

2019-04-06, apie 21.00 val., lauke prie pirties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, tyčia pastūmė G. B., dėl ko ši nukrito ant žemės ir pajuto fizinį skausmą, taip pat jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ne mažiau 4 kartų sudavė M. B. į nosies sritį, padarydamas nukentėjusiajam, sutinkamai su valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. 1920/2019 (01), nosies paviršinį sumušimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino ir parodė, kad su kaimynais B. iki to 2019-04-06 vakaro konfliktų neturėjo. Buvo išgėręs. Kadangi prieš kurį laiką jo (kaltinamojo) tėvas ir kaimynas M. B. nupjovė jų sklype esančią obelį ir M. B. paėmė sau medieną, o šakas paliko, jis nutarė nunešti jas prie kaimynų pirties. Tai nepatiko kaimynui M. B., įvyko konfliktas, kurio metu kaimynas pagaliu, o gal tai buvo apie 1 m ilgio elektros kabelis (kaip teisme nurodo nukentėjusysis), sudavė jam per petį. Tuomet jis ranka porą kartų sudavė M. B. į veidą, galėjo sužaloti nosį. Jis nukrito. Po kiek laiko išbėgo kaimynė G. B., šaukė ant jo. Pastūmė kaimynę ir ši nukrito. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų, jie jam atleido. Atlygino žalą ligonių kasai.

Nukentėjusysis M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą buvo išgėręs, vartojo alų. Pamatė, jog kaimynas A. L. pradėjo nešioti iš savo sklypo į jų teritoriją šakas nuo nupjautos obels. Sukonfliktavo. Kadangi kaimynas tęsė savo veiksmus, jis paėmė apie 1 metro ilgio elektros kabelį ir sudavė jam, pataikė kažkur į petį. Po tokių veiksmų prasidėjo jų susistumdymas ir A. L. sudavė jam smūgius ranka į veidą, pataikė į nosį, į smakrą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvyko ir policijos pareigūnai. Jį nuvežė į ligoninę. Po šio įvykio kaimynas atsiprašė jų, jie jam atleido.

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad tą vakarą, apie 21 val., jos vyras M. išėjo parūkyti į lauką, o ji žiūrėjo televizorių. Netrukus vyras sugrįžo ir sako, žiūrėk ką jis daro: vyro veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. Išėjo į lauką pasikalbėti su A., galvojo, kad jis paklausys jos. Pradėjo su juo kalbėti, paėmė už rankos, o jis iš visos jėgos pastūmė ją ant žemės. Krito šonu, skaudėjo. Paskui atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Kaip A. sudavė smūgius jos vyrui, nukentėjusioji nematė. Vėliau kaimynas atsiprašė jų. Tai buvo pirmas jų konfliktas su kaimynu.

Liudytojas A. K., policijos pareigūnas, parodė, kad pavasarį buvo iškvietimas - netoli Gariūnų buvo muštynės. Atvažiavo su greitąja medicinos pagalba, ant kelio buvo pastebėtas pilietis (liudytojas atpažįsta - tai buvo nukentėjusysis), jo veidas buvo kruvinas, nosis sumušta. Jis aiškino, kad jį sumušė kaimynas (liudytojas nurodė į kaltinamąjį). Kol medikai suteikinėjo pagalbą nukentėjusiajam, nuėjo pas įtariamąjį. Pastarasis neneigė konfliktavęs, bet neigė ką nors mušęs, sužalojęs. Visi dalyviai buvo neblaivūs, jautėsi alkoholio kvapas.

2019-06-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1920/2019(01) nurodyta, kad nukentėjusiajam M. B. medicininiuose dokumentuose konstatuotas nosies paviršinis sumušimas, pagrįstas nosies nugarėlės sutinimu ir kraujavimu iš nosies, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2019-04-06, apie 21.00 val.). Nosies paviršinis sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu, patikrinus įtariamojo A. L. blaivumą, 2018-04-06 22.01 val. jam nustatytas 1,99 promilės girtumas (b.l.90).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. L., kuris pripažįsta smurtavęs prieš nukentėjusįjį, poziciją teismo proceso metu, nukentėjusiojo M. B., nukentėjusiosios G. B. liudytojo A. K. parodymus, medicinos eksperto išvadą sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo proceso metu išnagrinėtų bei patikrintų patikimų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. L., būdamas neblaivus, konflikto dėl asmeniškumų metu smurtavo nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, sudavė jam ne mažiau 4 smūgių į nosies sritį, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pastūmė nukentėjusiąją G. B., kuri nukrito ant žemės, kas sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. L. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvykdytos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir bendrininko dalyvavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. L. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažįsta nusikalstamos veikos padarymą, gailisi ir atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino Vilniaus teritorinei kasai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis vykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veikai (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę:

A. L. yra teisiamas trečią kartą. Turi galiojančią administracinę nuobaudą (b.l. 94). Dirba. Nusikalto neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį už smurtinį nusikaltimą. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir bausmės paskirtį (BK 41 str.) bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54-55 str.str.) teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus paskirti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nežymiai viršija šios bausmės rūšies numatytą vidurkį. Paskirtoji bausmė BK 64 str. pagrindu dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta jam Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-02-13 nuosprendžiu. Kaltinamajam skirtini teismo įpareigojimai.

Civilinis ieškinys

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 61,16 eur atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą. Ikiteisminio tyrimo eigoje civilinis ieškovas pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kadangi A. L. atlygino jai turtinę žalą (b.l. 66), teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino teismui savo atsisakymą nuo ieškinio (b.l. 129-130). Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, niekieno teisių ir teisėtų interesų jis nepažeidžia, procesas dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-307 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 metams ir 3 mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės pagal 2019-02-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį - 3 mėnesius, galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 1 metus ir 6 mėnesius laisvės apribojimo.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą laikymo sulaikymo laiko (nuo 2019-04-06 21.45 val. iki 2019-04-07 18.22 val.), prilyginant vieną parą sulaikymo dviem laisvės apribojimo dienom (BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p.).

Įpareigoti nuteistąjį:

1) visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar be pažeidimų būti registruotam Užimtumo tarnyboje,

2) visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Palikti A. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-13 nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 mėnesius nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti, nes žala atlyginta (b.l. 129-130).

Kardomąją priemonę nuteistajam – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendį perdavus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski