- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-03
- Bylos Nr.
- 2K-10/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Vytautas Masiokas, Pranas Kuconis (pran.)
- Nuteistasis
- E. K. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Prano Kuconio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 23 d. nutartis, kuria nuteistojo E. K. S. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo E. K. S. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. S. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 4 d. tarp 18.00 ir 20.00 val. bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), L. K. ir M. U. tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu smogė M. U. į krūtinę ir jį nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. K. S. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir, pritaikius BK 28 straipsnį, išteisinti jį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei nutraukti baudžiamąją bylą arba nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 6, 20 straipsniuose numatytus reikalavimus, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei konfliktinę situaciją įvykio metu, nepagrįstai atmetė jo ir liudytojos L. K. parodymus bei padarė neteisingas išvadas. Teismų sprendimuose visiškai nepasisakyta apie įvykio metu vykusią kovą, atėmus peilį iš nukentėjusiojo, kuri teisėjų prašymu buvo parodyta teismo posėdžio metu. Kasatoriaus manymu, pagal susidariusią situaciją jis, būdamas buto savininku, turėjo teisę nuginkluoti dviem peiliais ginkluotą nukentėjusįjį ir vėliau gintis nuo staigaus pastarojo užpuolimo – peiliu buvo pataikyta į nukentėjusiojo kūną ginantis, ne tiesiogine tyčia. Teismai taip pat pažeidė BPK 301 straipsnio nuostatas, nes sprendimus nevisiškai pagrindė įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje. Teisme nepakankamai išnagrinėtos konflikto kilimo priežastys, neatsižvelgta į tai, kad M. U. įvykio metu buvo neblaivus ir savo veiksmais sukėlė konfliktą. Skiriant per griežtą bausmę teismai buvo šališki, nesivadovavo BK 61 straipsniu, klaidingai konstatavo, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, neatsižvelgė į tai, kad praeityje jo padaryti nusikaltimai nebuvo žmogaus sveikatai ir gyvybei, o ketveri teistumai jau išnykę, dėl padarytų veiksmų jis nuoširdžiai prisipažino. Nebuvo atsižvelgta ir į nukentėjusiojo asmenybę bei jo nusikalstamą praeitį. Skunde taip pat teigiama, kad civilinis ieškinys byloje priteistinas tik iš dalies, nes žuvusysis buvo neblaivus, svetimame bute elgėsi amoraliai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. K. S. kasacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo E. K. S. kasacinio skundo argumentai dėl BK 28 straipsnio taikymo nepagrįsti. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo neatsako, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis pats ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises ar interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Nors E. K. S. teigia, kad į įvykio vietą atvyko L. K. kvietimu padėti apginti jos nuosavybę, kurią pasisavino M. U., o atvykęs gynėsi pats nuo peiliais ginkluoto nukentėjusiojo ir mano veikęs teisėtai, kadangi esąs buto, kuriame įvyko grumtynės, savininku, visgi jo padaryti veiksmai pagal nustatytas įvykio aplinkybes neatitiko būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Kėsinimasis, kurį nuteistasis teigia atrėmęs, nebuvo pavojingas, akivaizdus ir realus. M. U. veiksmai, kaip nustatyta byloje, nebuvo nukreipti į E. K. S. sveikatą ar gyvybę, pastarojo nukentėjusysis nepuolė, o priešingai, gynėsi nuo kaltininko veiksmų šiam atėmus peilį, kuris buvo naudojamas mėginant atrakinti durų spyną ir ištrūkti iš buto dar prieš atvykstant E. K. S. Būtinoji gintis galima prieš tokią tiesioginės žalos grėsmę, kurią galima pašalinti duodant atkirtį besikėsinančiajam, tačiau nagrinėjamoje situacijoje duoti atkirtį M. U. nebuvo priežasties – jis buvo sužalotas jau atėmus iš jo peilį, o nuteistojo nurodyto antrojo peilio pas nukentėjusįjį buvimas neįrodytas. Nuteistojo nurodomas kėsinimasis jo atžvilgiu taip pat nebuvo nei akivaizdus, nei realus. Jėga bute laikomas M. U. atvykus E. K. S. atsidūrė besiginančiojo pozicijoje. Tai, kad nukentėjusysis neketino pulti nei vieno iš dviejų įvykio vietoje buvusių asmenų bei nebuvo konflikto iniciatoriumi patvirtina ir tai, kad jis prašėsi išleidžiamas iš buto. Teismo pripažinta nenustatyta ir neįrodyta objektyviais duomenimis, kad iki konflikto nukentėjusysis būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus. Tariamas kėsinimasis nebuvo net prasidėjęs. Galimybę pulti fiziškai silpnesnę L. K., kurios interesus jos prašymu gynęs nuteistasis, M. U. turėjęs dar prieš atvykstant E. K. S., tačiau ja nepasinaudojo, kas parodo pastarojo nebuvus agresyvaus. Būtinybė ginti nuosavybę ar būsto neliečiamybę taip pat neįrodyta. Mobilųjį telefoną atgavusi iš nukentėjusiojo ir juo kelis kartus paskambinusi nuteistajam parodė pati L. K., aplinkybė dėl pinigų pagrobimo nėra patvirtinta, o į butą, kurio savininkas yra E. K. S., nukentėjusysis ne įsibrovė, o buvo laisvanoriškai įleistas L. K., kuri vėliau užrakino buto duris ir neišleido nukentėjusiojo.
Teismo nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistojo E. K. S. veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir E. K. S. veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinį nužudymą. Teismas vadovavosi tiek paties kaltininko parodymais, tiek kita bylos medžiaga konstatuodamas, kad kaltininkas nenorėjo nužudyti M. U., tačiau būdamas sąmoningas ir suvokdamas, kad peiliu smogdamas į krūtinę padarys kūno sužalojimus, kurie gali sukelti pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė mirties nuo patirtų sužalojimų galimybę bei sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Išteisinti E. K. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, pritaikant BK 28 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.
Nepagrįsti ir nuteistojo E. K. S. kasacinio skundo argumentai dėl to, kad skirdamas bausmę teismas buvo šališkas. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes: į tai, kad E. K. S. teistumas yra išnykęs bei į tai, kad UAB „ (duomenys neskelbtini) “ jį charakterizuoja teigiamai. Nuteistasis kaltu prisipažino tik iš dalies, o ne visiškai, kaip teigiama skunde. Nėra pagrindo švelninti bausmę nuteistajam atsižvelgus į nužudytojo asmenybę, nes gyvenimo būdo bei išvaizdos ypatumai, nurodyti kasaciniame skunde (pomėgis išgerti, naudojimasis prostitučių paslaugomis, lankymasis stoties rajone, žemas intelektas, tatuiruotas kūnas, nusikalstama praeitis), nesusiję su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu įvykiu. Tai, kad svetimame bute nukentėjusysis elgėsi amoraliai, taip pat nėra pagrindas sumažinti bausmę nuteistajam – amoraliai elgėsi ir kita įvykio dalyvė liudytoja L. K., kurios, teikusios intymias paslaugas nukentėjusiajam už sutartą užmokestį, interesus teigė gynęs E. K. S. Byloje taip pat nustatyta, kad konstatuotas nukentėjusiojo girtumo laipsnis neturėjo įtakos konflikto eigai, žala įvykio metu atsirado nesant nukentėjusiojo kaltei, o nusikaltimo pasekmės yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nuteistojo padarytais veiksmais. Teismas pagrįstai įvertino nuteistojo asmenybę, jo polinkį nusikalsti, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir sunkumą, kilusias pasekmes. Taikyti nuteistajam BK 61 straipsnį nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Švelninti E. K. S. paskirtą bausmę kasacinio skundo motyvais, o taip pat mažinti priteistą civilinį ieškinį nėra pagrindo.
Kasaciniame skunde nuteistasis E. K. S. nurodo, kad teismai pažeidė kai kurias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, tačiau arba nenurodo konkrečių BPK normų reikalavimų pažeidimo faktų, arba jo nurodomi faktai yra nepagrįsti.
Visiškai be jokio pagrindo kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 6 straipsnyje įtvirtintą nuostatą – teisingumą vykdo tik teismas. BPK 6 straipsnyje įtvirtintas vienas iš konstitucinių teisingumo principų, reiškiantis kad teisingumo vykdymas yra išimtinė teismo kompetencija. Teisingumo vykdymas baudžiamojoje byloje reiškia, kad tik įstatymo nustatyta tvarka suformuotas teismas, išnagrinėjęs bylą ir ištyręs įvykio aplinkybes, gali konstatuoti, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, nuspręsti, kad kaltinamasis yra kaltas dėl tos veikos padarymo ir paskirti jam bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Kokių nors konkrečių argumentų, patvirtinančių šio konstitucinio principo pažeidimą nagrinėjant bylą teismuose, kasatorius nenurodo. Kasacinio skundo teiginys dėl BPK 6 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimo yra deklaratyvus, todėl nenagrinėjamas.
Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimus, nes apkaltinamasis nuosprendis priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir tie įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik teisėtais būdais gautais duomenimis, o esant prieštaravimų tarp atskirų duomenų ir nesant galimybės patvirtinti arba paneigti kokią nors aplinkybę vadovaujantis kitais bylos įrodymais arba patikrinti proceso veiksmais, atskiros aplinkybės byloje teisingai laikomos nenustatytomis: sužalojimo nuteistojo delne padarymo mechanizmas bei konflikto priežastis tarp L. K. ir M. U. Minėtos nenustatytos aplinkybės neturėjo esminės įtakos teisingam bylos išsprendimui ir E. K. S. veikos kvalifikavimui. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas ir dėl BPK 301 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimo, nes apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ta aplinkybė, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, nereiškia BPK 20 ar kokio nors kito straipsnio reikalavimų pažeidimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. K. S. kasacinį skundą atmesti.