Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-596-544/2015

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08708-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 110.1;121.17; 122.3;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2-533-452/2015 pagal ieškovės J. D. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atsakovui E. A., institucija, duodanti išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovė Daiva Gadliauskienė pareiškė prašymą skirti DNR ekspertizę tėvystės nustatymui, nes atsakovas nėra visiškai įsitikinęs vaiko tėvyste.

Kadangi atsakovas išreiškė abejones dėl to, ar U. D. yra jo dukra ir paprašė paskirti DNR ekspertizę, teismas sprendė, jog atsakovas tėvystės nepripažįsta. Kadangi vienas iš pagrindų tėvystės nustatymui yra eksperto išvada ir tik šalims išnaudojus šią galimybę tėvystę galima įrodinėti kitais įrodymais, teismas paskyrė teismo medicinos ekspertizę (CPK 212, 389 str.), o civilinę bylą sustabdė vadovaudamasis CPK 164 str. 1 d. 2 p. Teismas nenustatė konkrečios ekspertizės atlikimo datos, tačiau išaiškino šalims, kad jos turi pareigą siekti greito bylos išnagrinėjimo ir tuo pagrindu per protingą, tačiau kuo trumpesnį terminą, nuvykti atlikti ekspertizę. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas įvertino ieškovės paaiškinimus apie tai, kad, nors atsakovas vaiko išlaikymui tam tikras sumas siunčia ir daiktais prisideda prie išlaikymo, tačiau teikiamas išlaikymas nėra periodinis ir mokamas kas mėnesį. Teismas atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, kad netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones tol, kol nenustatyta tėvystė. Nurodė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog atsakovas neprisideda prie U. D. išlaikymo ar kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji dirba, gauna pastovias pajamas. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė kaip nepagrįstą nurodydamas, kad tik nustačius tėvystę bus galima priimti teisingą ir motyvuotą sprendimą dėl išlaikymo priteisimo pagrįstumo.

Atskirasis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkintinas, šioje dalyje nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas tenkintinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.). Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatyta ekspertizės atlikimo tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikiną materialinį išlaikymą po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat apeliantė nesutinka su tuo, kad teismas, paskirdamas teismo ekspertizę, nenurodė konkrečios datos ekspertizės atlikimui.

CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų numatyta galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (CPK 145 str. 1 d. 11 p., 13 p., CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinių teisės, ši priemonė taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės.

Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris, kaip šiuo atveju, dėl vieno iš tėvų gyvenimo ir darbo užsienyje, dėl ekspertizės atlikimo laikotarpio, atskirais atvejais gali užtrukti (CK 3.192 str. 2 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Abu tėvai privalo teikti vaikams nuolatinį išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas kaip apsaugos priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan.

Apeliantė pripažįsta, kad atsakovas teikia išlaikymą dukrai, tačiau tą daro nereguliariai. Nurodo, kad 2014 metų gruodžio mėnesį iš atsakovo gauti pinigai (600 Lt) buvo skola už spalio, lapkričio mėnesius, 2015 metų kovą gauti 338,52 Eur yra skola už 2014 metų gruodžio ir 2015 metų sausio mėnesius. Iki gegužės 1 dienos yra susidaręs 450 Eur įsiskolinimas. Šių ieškovės nurodytų faktų atsakovas nepaneigė. Tai patvirtina, kad, nors atsakovas išlaikymą U. D. teikia, tačiau vaiko išlaikymui siunčia sumas, kurias nustato savo nuožiūra, tai daro nereguliariai, skiriamos sumos padengia susidariusius įsiskolinimus už ankstesnius laikotarpius. Toks prisidėjimas prie vaiko išlaikymo pilnai neatitinka ir neužtikrina vaiko interesų, kurie, sprendžiant tokius ginčus, yra svarbiausi. Nagrinėjamu atveju siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti reguliarų išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, nesant duomenų, kad atsakovas nuolat teikia išlaikymą vaikui, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui priteisti. Įvertinant tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, jog sutiktų vaikui skirti 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, taip pat į tai, kad jis gyvena ir dirba Norvegijoje, kad jo valandinis atlyginimas yra 170,75 kronų, bazinės pajamos per metus sudaro 330000 kronų (kas sudaro apie 37 770 Eur), o ieškovės pajamos sudaro tik apie 320 Eur per mėnesį ir jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, pripažintina, kad laikino išlaikymo vaikui priteisimas po 150 Eur kas mėnesį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepažeis atsakovo interesų ir leis laikinai užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius. Nors šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra atlikta ekspertizė biologinei tėvystei nustatyti, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuo vaiko gimimo 2006 metais nuolat jį lankė, nuo 2007 metų pradžios iki 2009 metų pradžios (apie 2 metus) šalys gyveno kartu, po išvykimo į Norvegiją 2011 metais atsakovas padėjo išlaikyti dukrą pinigais ir reikalingais daiktais bei reikmenimis, per internetinio ryšio programą Skype ir ateityje siekia su ja bendrauti, neatsisako teikti išlaikymo. Tai, nesprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, duoda pagrįstą pagrindą manyti, kad atsakovas, kol dar nėra ekspertizės išlaidų, pats labiau tikėtina laiko prielaidą, kad jis yra minėto vaiko tėvas. Todėl daroma išvada, kad laikino išlaikymo priteisimas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepažeis atsakovo valios, taip pat teisių ir teisėtų interesų, nes atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti išlaikymą.

Pažymėtina, kad nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones yra laikino pobūdžio, taikomos iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo, todėl, pasikeitus aplinkybėms, galėtų būti svarstomas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo klausimas.

Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tačiau jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad egzistuoja CPK 65, 66 straipsniuose numatyti teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindai, nepateikė, teismo posėdžio metu nušalinimo nepareiškė. Vien tai, kad tam tikras klausimas buvo išspręstas ar įrodymas įvertintas ne ieškovės naudai, dar nereiškia, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas.

Civilinio proceso kodekso 165 str. numato teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimą. Šiame straipsnyje nurodoma, jog atskirasis skundas gali būti duodamas tik dėl nutarčių ar jų dalių, kuriomis buvo sustabdyta civilinė byla ar jos dalis. Šiuo atveju apeliantė skundžia teismo nutarties dalį ne dėl bylos sustabdymo, bet dėl to, kad nenustatyta konkreti data paskirtajai teismo ekspertizei atlikti. Tačiau nutartis šioje dalyje negali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes tai nėra numatyta tiesiogiai įstatyme, taip pat šia nutarties dalimi neužkertamas kelias tolimesnei bylos eigai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl ekspertizės tvarkos nustatymo negali būti apeliacijos objektu.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2015-05-07 nutartis toje dalyje, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikintina ir šioje dalyje klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas tenkinamas ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisiamas laikinas išlaikymas nuo 2015-02-01 dienos iki kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Kadangi dėl nutarties dalies, kuria nustatyta ekspertizės atlikimo tvarka, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti skundą, nes jis paduotas dėl nutarties dalies, negalinčios būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d.), o tai paaiškėjo tik apeliacinės instancijos teisme, tai apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 315 str. 5 d., 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį dalį, kuria atmestas ieškovės J. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės J. D. prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui U. D., gim. (duomenys neskelbtini), (a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. vasario 1 dienos iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Vaiko išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą pagal ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-07 nutarties dalies, kuria išspręstas ekspertizės atlikimo tvarkos klausimas, nutraukti.