Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. K., atsakovei A. P.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. P. ir K. P., trečiasis asmuo B. O., dėl laikino motinos valdžios apribojimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovas K. P. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), yra A. P. ir K. P. sūnus. Nuo 2011 m. kovo 17 d. iki 2018 m. birželio 30 d. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d. ir nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki šiol šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos.

8. 2020-08-19 Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Vilniaus Skyrius) buvo gautas pranešimas iš Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro (toliau – VRSPC) socialinės darbuotojos, kuri nurodė, jog namuose rasta neblaivi A. P. negalinti pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi A. P., apie situaciją informuota policija, (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, buvo vertinta vaiko situacija, pildoma vaiko situacijos vertinimo anketa (toliau – Anketa), A. P. pasakojo, kad jo mama dažnai išgeria, kada tądien pradėjo vartoti alkoholį vaikas nežino, kadangi visą dieną buvo lauke, ką valgė taip pat nepamena.

9. 2023-04-28 Vilniaus Skyriuje gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK), kuriame nurodoma, kad namuose rasta neblaivi A. P., jai nustatytas 3,51 prom. girtumas, kartu yra neprižiūrimas nepilnametis A. P. ir blaivi pilnametė vaiko sesuo I. P. – (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaikas nurodė, kad mama anksčiau negerdavo alkoholio ir dabar jam labai nepatinka, jog ji geria, vaikas norėtų, jog mama negertų. A. P. pasakojo, kad 2023 m. kovo mėn. mirė jos tėvas, ji dėl to labai išgyveno ir pradėjo vartoti alkoholį, dėl šių priežasčių ji taip pat buvo nuvykusi į darbą neblaivi, tačiau jai pavyko susitarti su darbdaviu ir raštiškai parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo savo noru. Moteris nurodė suprantanti alkoholio vartojimo pasekmes, todėl ir nusiteikusi gydytis šią priklausomybę (duomenys neskelbtini).

10. 2023-09-06 Vilniaus Skyriuje gautas pranešimas iš Vilniaus AVPK, kuriame nurodoma, kad namuose rasta neblaivi A. P., jai nustatytas 2,49 prom. girtumas, namuose neprižiūrimas nepilnametis A. P., (duomenys neskelbtini). Atliekant vaiko situacijos vertinimą, A. P. pasakojo, kad jis su mama gerai sutaria, nesipyksta, specialistų pasiteiravus ar mama vartojo alkoholį, vaikas nurodė, jog taip. Berniukas buvo aprengtas nešvariais šortais, veidas ir rankos nešvarūs. A. P., pasakojo, kad turi priklausomybę alkoholiui, pasak jos, ji artimiausiu metu planuoja gydytis nuo alkoholizmo. Moteris teigė, kad 2023-09-06 ji vartojo ,,samanę“, pas ją atvažiavo policija ir nustatė girtumą, alkoholį vartojo nuo 2023-09-02. A. P. nurodė suprantanti, jog vartoja daug alkoholio. Moteris sutiko ir pritarė, kad jos vaiku laikinai pasirūpintų jos suaugusi dukra Ineta, kol baigs gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui (duomenys neskelbtini).

11. 2024-08-10 Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo pakeitimo, be tėvų globos likusiam A. P. paskirta laikina globėja (rūpintoja) B. O. (duomenys neskelbtini).

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Toks apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas (CK 3.180 straipsnis).

13. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

14. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.

15. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo pirmo fiksuoto vaiko teisių pažeidimo 2020- 08-19, A. P. šeimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos intensyvios socialinės paslaugos. Vaikui reikalinga pagalba mokantis. Buvusi ugdymo įstaiga nurodė, kad mama vaiko ugdymu nesidomėjo, su mokytojais ir specialistais nebendradarbiavo. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. nuo galimos priklausomybės alkoholiui gydėsi jau antrą kartą, pirmą kartą grįžus jai atgal į šeimos namus įvykdavo atkryčiai, ko pasėkoje, ji buvo priversta išeiti iš darbo, labai stipriai krito jos motyvacija ir noras atlikti savo, kaip motinos pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, vaikui ne kartą buvo taikoma laikina priežiūra pas artimais ryšiais susijusius asmenis, socialinę priežiūrą teiksiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. A. P. jau metai laiko sūnaus neaugina.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad motina yra linkusi pasikeisti. Grįžusi iš reabilitacijos centro A. P. nuolat palaiko ryšį ir bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, sutinka su visais užbrėžtais atvejo vadybos pagalbos plane iškeltais uždaviniais. A. P. 2024 m. rugpjūčio 30 d. grįžo iš reabilitacijos centro, alkoholio nebevartoja. A. P. deda pastangas įveikti turimą priklausomybę alkoholiui, lanko AA užsiėmimus, nuolatos konsultuojasi su priklausomybės konsultantu. ,,Sodros“ informacinės sistemos duomenimis nuo 2024-09-24 įsidarbino (duomenys neskelbtini), stengiasi su sūnumi palaikyti ryšius, kaip berniukas nurodė, bendrauja kasdien telefonu, taip pat, ketina ieškotis tvarkingo būsto su visais patarnavimais.

18. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus į faktines bylos aplinkybes bei atsakovės ir suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys neatitinka nei vieno iš CK 3.180 straipsnio 1 dalies pagrindų, kurie sudarytų pagrindą laikinai ar neribotai apriboti jos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teismo vertinimu nors atsakovė ir ne taip seniai grįžo iš reabilitacijos, jos elgesys ir gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeitė, ji yra pasiryžusi vykdyti ir vykdo specialistų jai teikiamus nurodymus, ilgą laiką nebevartoja alkoholio, iš esmės pakeitė savo aplinką, nepalaiko ryšio su asmenimis, su kuriais anksčiau vartojo alkoholį, susirado darbą ir dirba, išsinuomojo gyvenamą namą, kuriame yra vietos ir vaiko kambariui, jos ryšys su vaiku yra itin stiprus, ji juo domisi, o vaikas labai laukia bendravimo su savo mama. Dėl šio, ieškinio reikalavimas dalyje dėl laikino atsakovės valdžios jos vaiko atžvilgiu ir išvestiniai reikalavimai dėl išlaikymo pritiesimo iš jos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su močiute yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

19. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.

20. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72).

21. Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

22. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

23. 2024-09-10 Skyriuje gauta informacija iš VRSPC, dokumentas registruotas(duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad kambaryje, kuris priklauso K. P., nuolat vyrauja netvarka, išmėtyti daiktai, rūbai, maisto likučiai, neplauti indai, nuolat sklinda blogas kvapas. K. P. neregistruotas užimtumo tarnyboje, turi sveikatos problemų, vartoja alkoholinius gėrimus. Į specialistų rekomendacijas nereaguoja, apsilankymo šeimoje metu nėra linkęs bendrauti, dažnai pasišalina iš namų. Asmuo yra pateikęs prašymą dėl atvejo vadybos netaikymo. Todėl, 2023-07-03 vykusiame atvejo vadybos posėdyje visų bendru atvejo vadybos posėdyje dalyvaujančių specialistų sutarimu buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl K. P. neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, kadangi vaiko tėvas nebendradarbiauja su specialistais, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nesidomi vaiku.

24. Ieškovė, teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo K. P. elgesys nesikeičia: nepilnamečio A. P. tėvas K. P. su specialistais nebendradarbiavo ir nebendradarbiauja iki šiol, yra pateikęs prašymą dėl atvejo vadybos netaikymo, nepriėmė jam siūlomos pagalbos, į specialistų rekomendacijas nereagavo. Darytina išvada, kad K. P. sūnaus ugdymu, gyvenimu nesidomi, išlaikymo neteikia, neturi motyvacijos prisiimti įpareigojamų ir jų vykdyti. Laikytina, kad tokiais savo veiksmais atsakovas daro ypatingą žalą vaiko socialiniam, emociniam ir psichologiniam vystymuisi, nes vaiko ir tėvo ryšys yra labai svarbus visapusiškai vaiko raidai.

25. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo savo pareigų vaikui vykdymo, atsisako rūpintis vaiku. Tuo pačiu jis nesudaro palankių sąlygų vaikui augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, neužtikrina sveikatos priežiūros, t. y. nevykdo CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikui. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka dvi įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą atsakovui K. P. neterminuotai apriboti tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

26. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovui K. P. tėvų valdžią neterminuotai, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Taip pat neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikai be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikinti.

27. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui K. P. ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaikus; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikai neįvaikinti (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

28. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl laikinos motinos valdžios apribojimo, vaiko A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo mama A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamosios vietos adresu.

29. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2022-06-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu iš K. P. jau yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui A. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią į vaiką – A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

Nustatyti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.