- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- eI2-15719-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05044-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. (A. S.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) ministerijos 2024-09-02 sprendimą Nr. 24S200854 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas nurodo, kad pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, kadangi ketino dirbti UAB „Y. E. S. Auto“ (toliau – ir Bendrovė). Nurodo, jog Departamento išvada, kad pareiškėjas: bendrovėje faktiškai nedirbo; asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra grindžiamos tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ir jos negali būti teisingos išvadai dėl pareiškėjo turimų lėšų pragyvenimui Lietuvoje. Pažymi, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių tam tikrą laiką dirbo mažesne apimti bei tam tikrą laiką jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos, kas nepaneigia pareiškėjo kaip darbuotojo statuso. Pareiškėjo įsitikinimu, išvados apie pareiškėjo turimas/ gaunamas lėšas, vertinimui ar jos pakankamos ar ne, bei išvadoms apie faktinį darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys nėra pakankami. Departamentas turėjo atlikti tyrimą, bet to nepadarė.
Pažymi, jog tiek darbo laiko norma, tiek ir darbo užmokestis yra kintantys duomenys, todėl išvada, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, yra nepagrįsta. Akcentuoja, kad teikiant duomenis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėjas negalėjo žinoti, kokios ateityje susiklostys aplinkybės dėl kurių jis negalės laikinai vykdyti darbo funkcijų, o atitinkamai ir gaus darbo užmokestį proporcingą dirbtam darbo laikui. Pasikeitusios aplinkybės po sprendimo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje negali būti vertinamos kaip tikrovės neatitinkantys duomenys pateikti su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
Mano, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas kaip darbuotojui, kurio profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, todėl nei pareiškėjas, nei darbdavys UAB „Y.E.S.Auto“ neturėjo pareigos pranešti apie pasikeitusius duomenis. Be to, pažymi, kad nėra net techninių galimybių tokių duomenų pranešti, nes visi duomenys Migracijos departamentui teikiami per MIGRIS sistemą, kuri suformuota tik duomenims, nurodytiems Aprašo 8 ir 9 prieduose pateikti. Nagrinėjamu atveju, priimant Sprendimą, nebuvo kreiptasi nei į pareiškėją, nei į jo darbdavį, kad būtų surinkta sprendimui priimti visa reikalinga informacija.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, jog duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023-09-04 ir jam tik 3 mėnesius buvo mokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis - 845 Eur. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. spalio mėn., 2024 m. kovo - balandžio mėn. (3 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis nurodytą prašyme ir tarpininkavimo rašte (845 - 1525 Eur), 2023 m. rugsėjo ir 2024 m. gegužės mėn. (2 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau - MMA) (485,23 - 804,76 Eur), o 2023 m. lapkričio - 2024 m. vasario, birželio - liepos mėn. (6 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, kas reiškia, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu Bendrovėje faktiškai nedirbo. Pažymi, kad, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte.
Pažymi, kad pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas būtent darbo tikslu. Nustačius įstatymo neatitikimus, atsirado imperatyvus pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad negavo pranešimų iš Migracijos departamento, tačiau Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas) XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ nėra įtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016). Taigi, Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Nurodo, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė konkrečių aplinkybių (ir su skundu nepateikia konkrečių aplinkybių buvimo įrodymų), kurios galėtų sąlygoti, kad Migracijos departamentas nebūtų panaikinęs leidimo laikinai gyventi. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, neturėjo papildomai apklausti pareiškėjo, dėl to nėra ir pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir iš šios nuostatos išvedamą gero administravimo principą. Pabrėžia, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų leidusios priimti sprendimą nenaikinti pareiškėjo leidimą gyventi, o surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami ginčijamam sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024-09-02 sprendimą Nr. 24S200854 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje Bendrovėje.
Išnagrinėjus prašymą, pareiškėjui darbo pagrindu 2023-07-28 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 23S118967, galiojęs iki 2025-07-02.
Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, duomenis apie asmenį patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir Sodra). Patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023-09-04 ir jam tik 3 mėnesius buvo mokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 845 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui 2023 m. spalio mėn., 2024 m. kovo – balandžio mėn. (3 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis nurodytą prašyme ir tarpininkavimo rašte (845 – 1525 Eur), 2023 m. rugsėjo ir 2024 m. gegužės mėn. (2 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA2 (485,23 – 804,76 Eur), o 2023 m. lapkričio – 2024 m. vasario, birželio - liepos mėn. (6 mėn.) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, kas reiškia, kad asmuo šiuo laikotarpiu Bendrovėje faktiškai nedirbo.
Departamentas įvertino, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Sprendimo teisinis pagrindas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, leidimai laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 punktas). Nagrinėjamu atveju Departamentas nustatė, kad pareiškėjos atžvilgiu egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindas, pagal kurį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės bei 5 punkte, pagal kurį atsisakoma išduoti leidimą gyventi, jei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu su užsieniečiu nutraukiama darbo sutartis (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui nuo 2023-09-04 įsidarbinus Bendrovėje, jam tik tris mėnesius per visą darbo bendrovėse laikotarpį buvo mokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 845 Eur. Likusiu laikotarpiu, kaip minėta aukščiau, pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas ženkliai mažesnis arba iš viso nebuvo mokamas prašymuose dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo raštuose nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis. Šias faktines aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Sodros duomenys. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį (nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn.), t. y. leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (Lietuvos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2023 m. MMA – 840 Eur, Lietuvos Vyriausybės 2023-06-28 nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2024 m. MMA – 924 Eur).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakyme Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ įtvirtinta, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Toks dydis buvo nustatytas ir 2023 metais. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, detaliai įvertinęs atlikto patikrinimo rezultatus, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimai laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas aktualiu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat pareiškėjai aktualiu laikotarpiu buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei įsipareigojo mokėti Bendrovė bei numatyta teisės aktais, dėl ko buvo pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą ginčija ir tuo aspektu, kad jam mažesnis atlyginimas buvo mokamas, kadangi jis dėl objektyvių priežasčių tam tikrą laiką dirbo mažesne apimti bei tam tikrą laiką jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos, kas nepaneigia jo kaip darbuotojo statuso. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas Bendrovės darbuotoju. Departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi įstatyme įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir pareiškėjui supratus, kad jam mokamas mažesnis atlyginimas nei sulygtas sutartyje, siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę ir finansinę padėtį. Departamentas atitinkamai nebuvo informuotas. Pabrėžtina, kad pareiškėjo buvimo Lietuvoje pagrindas – leidimas laikinai gyventi, išduotas ketinimo dirbti pagrindu, todėl ne darbdavys, o pats leidimo turėtojas yra atsakingas už šio pagrindo teisėtumą. Pareiškėjas pats skunde pripažįsta, kad jis dirbo „mažesne apimtimi“ bei jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos, tačiau teisės aktais reglamentuotas būtinasis darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas arba mokamas iš dalies pakankamai ilgą laiką ir pareiškėjas šios situacijos, iki Departamento patikrinimo, nesprendė, kas reikštų, jog pats prisiėmė atsakomybę dėl galimai kilsiančių pasekmių, o šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi Sprendimo neteisėtumą pagrindžiantys argumentai vertintini tik kaip gynybinė pozicija. Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, jog dėl pasikeitusios situacijos jis negalėjo kreiptis į Departamentą, kadangi Migris sistemoje nėra galimybės pateikti tokio pobūdžio duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokio pobūdžio priežastį pareiškėjas nurodė tik Departamentui priėmus šioje byloje ginčijamą administracinį aktą.
Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 10 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Departamentas priėmė išvadas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Iš Sprendimo motyvų suprastinos leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas VAĮ nuostatų nepažeidė.
Pabrėžtina, kad Departamentas turi teisę panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi nustatęs, kad užsienietis neatitinka bent vienam Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas priešingai neįrodė. Taigi, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktą informaciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.