- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-26
- Bylos Nr.
- 2-12-514/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- V. V., D. V.
- Trečiasis asmuo
- E. V., G. V., I. V., AB „Ūkio bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrius
dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovams adv. pad. Mindaugui Piekui, adv. Algiui.Staškūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir pagal trečiojo asmens I. V. ieškinį atsakovams D. V., V. V. dėl turto išreikalavimo, tretieji asmenys AB „Ūkio bankas“, E. V., G. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo 1991 m. rugpjūčio 10 d. (duomenys neskelbtini) CMS sudarytą santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, dukros G. V., gim. 1993-07-04, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, dukros išlaikymui priteisti iš atsakovo po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo 1458 Lt piniginę kompensaciją už kt. asmens naudai įvykdytą prievolę. Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi ir padalinti santuokoje įgytą turtą padalinti. Ieškovei priteisti:
nekilnojamą turtą: 4269 Lt vertės 3,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2304 Lt vertės 4,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4580 Lt vidutinės rinkos vertės 8,07 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3360 Lt vertės 6,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. Pajūrio k., Rietavo sav.,
galvijus: 12 karvių po 1000 Lt, kurių. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3 telyčaites po 300 Lt, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), 6 telyčaites po 400 Lt, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3 telyčaites po 600 Lt (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1 telyčaitę už 800 Lt, Nr. (duomenys neskelbtini), 2 telyčaites po 1000 Lt Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2 telyčaites po 1200 Lt, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
žemės ūkio techniką ir inventorių: 8000 Lt vertės 1990 m. traktorių MTZ-80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 70 000 Lt vertės traktorių MTZ (Belarus-1025.3) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, 8500 Lt vertės krautuvą “Herkules” T-229 su valdymo pultu, 1500 Lt vertės rulonų greiderį, 5000 Lt vertės rulonų viniotuvą, 27 000 Lt vertės ruloninį presą „Welger“, 3000 Lt vertės priekabą rulonams vežti, 300 Lt vertės bulvių kasamąją, 1200 Lt vertės bulvių sodinamąją, 500 Lt vertės penkių korpusų vagotuvus, 1000 Lt vertės prie traktoriaus kabinamą rotacinę žolės pjaunamąją, 1500 Lt vertės žemės įdirbimo frezą, 800 Lt vertės kultivatorius;
kt. turtą: 60 Lt vertės 20 metrų elektros kabelio prailgintuvą, 80 Lt vertės 80 metrų elektros kabelio prailgintuvą, 100 Lt vertės burokų trintuvę, 3 vnt aliuminio bidonus po 50 Lt, bendros 150 Lt vertės, 200 Lt betono maišyklę, 60 Lt vertės elektrinį galąstuvą, , 2 vandens siurblius po 75 Lt, bendros 150 Lt vertės, 500 Lt vertės šaldytuvą „Samsung“, 400 Lt vertės skalbimo mašiną, 2 čiužinius „Dormeo“ po 150 Lt, bendros 300 Lt vertės, 2000 Lt vertės paleidžiamojo tipo melžimo aikštelę, 20 girdyklų, bendros 200 Lt vertės, 1200 Lt vertės mobilų vakuumo įrenginį (duomenys neskelbtini) 3 bidonus 1400 Lt vertės, 11200 Lt vertės pieno aušintuvą, 500 Lt vertės dušo kabiną, 500 Lt vertės elektrinį vandens šildytuvą, 6 plastikinius bidonus 30 l talpos, bendros 60 Lt vertės, 480 Lt pašarus.
statybines medžiagas: 2050 Lt vertės langus, 300 Lt vertės duris, 200 Lt vertės plyteles, 600 Lt vertės skardą, 160 Lt vertės lubas, 300 Lt vertės apšiltinimo medžiagas, 40 Lt vertės palanges, 300 Lt vertės šiferį, 160 Lt vertės medieną, 60 Lt vertės metalinį dangtį, 200 Lt vertės cementą.
Prašė priteisti 6300 Lt kompensaciją už karves.
nekilnojamąjį turtą 2174 Lt vertės 0,6395ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24600 Lt vertės gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14500 Lt vidutinės rinkos vertės tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Lt vidutinės rinkos vertės kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
žemės ūkio techniką ir inventorių: 1200 Lt vertės 1986 m. lengvąjį automobilį „Ford Transit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), 10000 Lt 1997 m. vertės visureigį „Land Rover Discovery“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), 5500 Lt vertės 1987 m. traktorių T-40AK, gamyklinis Nr. 385783, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės diržinį ruloninį presą, 1000 Lt vertės 2 tonų vandens statinę ant ratų, 3000 Lt vertės verčiamus plūgus „Kvederlend“, 3000 Lt vertės 4 t priekabą, 1000 Lt vertės dvivagius plūgus, 500 Lt vertės pakrovėją prie traktoriaus, 600 Lt rulonų presą be diržų, 500 Lt vertės užvedimo variklį, naudojamą prie traktoriaus, 600 Lt vertės vienašę puspriekabę su 1000 l talpos statine, 100 Lt vertės mėšlo šakes;
kt. turtą: 1800 Lt vertės suvirinimo aparatą su deguonies balionu, 300 Lt vertės kintamos srovės suvirinimo aparatą, 200 Lt vertės medžio tekinimo stakles, 1200 Lt vertės benzopjūklą „Husquarna“, 100 Lt vertės benzopjūklą „Partner“, 300 Lt vertės akumuliatorių pakrovėją, 600 Lt vertės medžio apdirbimo stakles „Eglutė“, 120 Lt vertės metalo pjovimo aparatą su diskeliu, 80 Lt vertės metalo pjovimo aparatą su diskeliu, 120 Lt vertės elektrinį galąstuvą, 200 Lt vertės grūdų malūną, 200 Lt vertės betono maišyklę, 100 Lt vertės svarstykles, 600 Lt vertės krūmapjovę, 100 Lt vertės karterį, 6 bidonus 30 l talpos bendros 60 Lt vertės, 250 Lt vertės medžio stakles su mediniu stalu, 4 statines 200 l talpos, bendros 200 Lt vertės, 200 Lt vertės sniego stumdytuvą, 109 Lt vertės buksyravimo kilpą, 50 Lt vertės spyruoklinį čiužinį, 800 Lt vertės kompiuterį (su klaviatūra, monitoriumi, garso kolonėlėmis), 352 Lt vertės 160 l dizelino, 100 Lt vertės pjūklą be variklio, 2300 Lt vertės pjūklą rąstams pjauti, 400 Lt vertės 0,5 m³ ąžuolinių blankių, 4 vnt akėčių 300 Lt vertės, 3 elektros variklius bendros 300 Lt vertės, įvairių raktų ir galvučių komplektą 250 Lt vertės, 150 Lt vertės priekalą.
Priteisti atsakovui iš ieškovės kompensaciją už pašarus 240 Lt, už medžiagas panaudotas pieno blokui statyti 2185 Lt.
Nustatyti, jog kredito likutį AB Ūkio bankas pagal 2008-06-09 sudarytą kredito sutartį grąžins ieškovė, pripažinti, kad iš asmeninių lėšų AB Ūkio bankas ieškovė yra išmokėjusi 11 900 Lt kredito ir 3041 Lt palūkanų.
Nurodė, kad atsakovas ieškovei nebuvo lojalus, nerodė pagarbos, buvo konfliktiškas, nesugyvenamo charakterio. Nuolatos ją įžeidinėdavo ir žemindavo netgi vaikų akivaizdoje, todėl mano, kad santuoka iširo dėl vyro kaltės. Ieškovė 2008-06-09 iš AB Ūkio banko žemės ūkio technikos įsigijimui paėmė kreditą, kurio likutis yra 50470 Lt, ieškovė yra įregistravusi ūkį, technika jai reikalinga ūkininkaujant, todėl priteistina ieškovei, kuri grąžintų kreditą. Gyvendami santuokoje, padedant ieškovės tėvams, statėsi pieno bloką, kurio statybai panaudojo statybinių medžiagų 4370 Lt vertės. Sutinka už jas sumokėti ieškovui 2185 Lt vertės kompensaciją. Šeima pragyveno iš ūkio gaunamų pajamų. Tačiau ūkis nėra didelis, todėl gautos pajamos būdavo išleidžiamos pragyvenimui, pinigais paremdavo ieškovės tėvai. Per visus santuokinio gyvenimo metus ieškovės tėvai yra padovanoję 56 830 Lt, pervesdami pinigus į ieškovės sąskaitas. Kadangi ieškovės tėvai lėšomis prisidėjo prie dalintino turto gausinimo, tai yra svarbi aplinkybė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atitinkamai ieškovei priteisti didesnės vertės turtą. Atsakovas nuo 2010-03-22 vaikams išlaikymo neteikė, ieškovė viena išlaikė nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo prašo priteisti 1458 Lt kompensaciją už kito asmens naudai įvykdytą prievolę, išlaikymą nepilnametei dukrai Gintarei.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė ieškiniu siekia pasisavinti santuokinį turtą, ūkininko ūkį su visu jo turtu ir prievolėmis, atsakovui siūlydama mažiausiai reikalingą turtą ūkyje, todėl atsakovas reiškia savarankišką priešieškinį. Nurodo, jog sutinka teikti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį, tačiau ne nuo bylos iškėlimo momento, nes dukra buvo išlaikoma iš pajamų, gautų ir iš atsakovo turto.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, pasireiškiančios ilgalaikiu nelojalumu sutuoktiniui ir šeimai, nuolatiniais priekaištais, priekabiavimu bei žeminimu atsakovo vaikų ir aplinkinių akyse, taip siekiant išprovokuoti konfliktą šeimoje. Dėl ieškovės nuolatinio moralinio smurto atsakovas buvo priverstas palikti namus bei apsigyventi pas tėvą. Pripažinus ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, prašo priteisti ne mažiau 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės vardu įregistruotas ūkininko ūkis yra santuokinis turtas, kuriame atsakovas yra partneris. Susikomplikavus šeimyniniams santykiams, atsakovas buvo išvytas iš namų, nušalintas nuo disponavimo turtu, tačiau teisiniai partnerystės santykiai su ūkininko ūkio nėra nutraukti. Ūkininko ūkis buvo atsakovo darbovietė, ieškovė – darbdavė. Pagal analogiją, pritaikius darbo teisės bei civilinės atsakomybės nuostatas, ieškovė privalo kompensuoti darbinių pajamų netekimą dėl jos neteisėtų veiksmų už visą priverstinio nedarbo laiką, t.y. nuo 2010-03-24. Minimalus kompensacijos dydis negali būti mažesnis už minimalų atlyginimą per mėnesį (800 Lt). Ieškovė privalo kompensuoti nuo 2010-03-01 iki 2011-06-31 bei tokio pat dydžio išmokas iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Prašo priteisti 13 800 Lt turtinės žalos, padarytos neteisėtu nušalinimu nuo darbo ūkyje už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2011-06-31 bei po 800 Lt iki sprendimo įsiteisėjimo. Be to, nurodo, kad yra susidariusi 912 Lt skola VSDFV Plungės skyriui socialinio draudimo mokesčio, šią sumą prašo priteisti iš ieškovės. Mano, kad taikyti CK 3.67 str. 2 d. nėra pagrindo, nes visos ieškovės pajamos yra iš ūkininko ūkio, kurio partneris yra atsakovas, todėl šios pajamos negali būti pripažintos asmeninėmis ieškovės lėšomis. Dalintinas visas sprendimo priėmimo dienai esantis turtas šiandieninės rinkos kainomis. Nurodo, kad ieškovės tėvai per kelis kartus skolino pinigų ūkio reikmėms, tačiau pinigai buvo grąžinti. Jeigu ieškovės tėvai ir rėmė, tai visą šeimą. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji įgijo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus ir gyvenamąjį namą. Atsakovas neturi darbo, ieškovė negali išmokėti kompensacijos už dalijamą turtą, todėl prašo turtą padalinti natūra, pripažįstant lygias abiejų teises į ūkį, kt. turtą padalijant pagal ieškovės pasiūlytą variantą, tačiau ieškovės prašomą turtą, priteisint atsakovui, atsakovui siūlomą turtą priteisiant ieškovei. Nustatyti, kad prievolę grąžinti kredito likutį AB Ūkio bankui solidariai vykdys abu sutuoktiniai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos turi būti atmestas. Nurodo, jog pagal CK 3.91str. nuostatas ūkininko ūkis yra nedalijamas. Padalijus ūkininko ūkį po ½ bei atsakovo nurodytą techniką, ieškovė netektų galimybės ūkininkauti. Po santuokos nutraukimo ieškovės siūloma turto dalis atsakovui yra pakankami didelė, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovui didesnę turto dalį dėl jo turtinės padėties. Atsakovas pats apsisprendė palikti šeimą ir išsikelti kitur, todėl reikalavimas priteisti 13 800 Lt turtinė žalos atlyginimo dėl jo nušalinimo nuo ūkio nepagrįstas. Atsakovas ūkyje kaip samdomas darbuotojas nebuvo įdarbintas, todėl socialinio draudimo mokesčius turi sumokėti pats.
Tretysis asmuo AB Ūkio bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog 2008-06-09 kredito sutarties pagrindu D. V. 2008-06-09 išrašė bankui vekselį, kurį laidavo atsakovas, todėl šalys solidariai atsako už įsiskolinimo bankui padengimą. AB Ūkio bankas nesutinka, jog kreditą pagal 2008-06-09 kredito sutartį Nr.13-138/08 grąžintų tik ieškovė D. V..
Tretysis asmuo VSDFV Plungės skyrius atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 1146,16 Lt (1140 Lt socialinio draudimo įmokų ir 6,16 Lt delspinigių). Įsiskolinimas išieškomas iš atsakovo pagal VSDFV Plungės skyriaus 2011-06-13 sprendimą Nr.SPTI-1372. Skyrius neprieštarauja atsakovo prašymo tenkinimui dėl 912 Lt priteisimo atsakovo naudai iš ieškovės.
Tretysis asmuo E. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametis, tačiau ieškovė jo išlaikymui per mėnesį išleisdavo apie 800 Lt, išlaikymas buvo teikiamas tik mamos sąskaita, todėl palaiko ieškovės prašymą dėl atsiskaitymo už kito asmens naudai įvykdytą prievolę priteisimo iš atsakovo.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo I. V. savarankišku ieškiniu prašė pripažinti nuosavybės teise ir priteisti iš ieškovės 1500 Lt vertės 6 t traktoriaus priekabą, 1000Lt vertės suomišką grėblį-vartytuvą, 800 Lt vertės frontalinį krautuvą, 300 Lt vertės 1,8 m³ cisterną, 1500 Lt vertės 3 t cisterną su važiuokle, 1000 Lt vertės hidraulinį pakrovėją, 300 Lt vertės 2 vyniotuvo padangas su diskais. Nurodė, kad minėta turtą buvo nusipirkęs, laikinai perdavęs naudoti atsakovo šeimai. Kadangi ieškovė dalį turto įtraukė į ieškinį kaip bendrą sutuoktinių turtą, prašo šiuos daiktus išreikalauti teismine tvarka.
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovai ieškinį palaikė iš dalies, atsisakydama reikalavimo nustatyti dukros gyvenamą vietą ir priteisti 6300 Lt kompensaciją. Kadangi dukra bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametė, buvo išlaikoma ieškovės, prašo išlaikymui sumokėtas lėšas, išieškoti iš atsakovo. Atsakovas nuo 2010 m. kovo mėn. prie ūkio darbų neprisidėjo, todėl turtas įgytas po šios datos nėra bendras ir nedalintinas. Atsakovas, nutraukęs ūkinę veiklą, turėjo išsiregistruoti iš partnerių, tada nebūtų reikėję mokėti privalomų socialinio draudimo įmokų, dėl šių priežasčių nesutinka sumokėti minėtas įmokas atsakovui. Nesutinka, jog būtų padalintas ūkis, nes pajamos iš ūkio yra ieškovės pragyvenimo šaltinis. Nutraukus bendrą gyvenimą, ieškovė pakeitė ūkininkavimo metodus, dėl ko ūkis tapo pelningesnis, investavo į bandos atnaujinimą. Atsakovas daugiau nei metus neprisėdėjo nei darbu, nei lėšomis prie ūkio išlaikymo, turto gausinimo, todėl pageidauja, jog ūkis būtų priteistas jai. Visą techniką, kurią reikalavo tretysis asmuo I. V., išskyrus suomišką grėblį, atidavė. Grėblį taip pat sutinka atiduoti. Frontalinį krautuvą pardavė atsakovo leidimu, jam perdavė ir pinigus. Vyniotuvui padangas pirko patys turguje, todėl jų grąžinti trečiajam asmeniui nesutinka.
Atsiliepimas
Atsakovas, jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinyje išdėstytus reikalavimus. Nurodė, kad yra pasiruošęs ūkininkauti, todėl pageidauja, jog turtas būtų padalintas natūra, pripažįstant abiems sutuoktiniams teisę į ½ ūkio.
Tretysis asmuo E. V. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą nuomonę, mano, jog ieškovė turi teisę į teikto išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo.
Tretysis asmuo G. V. palaikė ieškinį, nurodė, jog išlaikymą iki pilnametystės teikė tik mama (ieškovė).
Tretysis asmuo I. V. ieškinį palaikė iš dalies, nurodęs, jog priekabą, cisternas ieškovė atidavė. Kadangi frontalinis krautuvas parduotas, pageidauja gauti kompensaciją pinigais, prašo įpareigoti ieškovę atiduoti suomišką grėblį ir dvi padangas.
Trečiųjų asmenų AB Ūkio banko ir VSDFV Plungės skyriaus atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys, priešieškinis ir trečiojo asmens I. V. su savarankiškais reikalavimais ieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos atlyginimo
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2010 m. kovo mėn. jokių santuokinių ryšių nebepalaiko, nebeveda bendro ūkio, bet kokie šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, blogi tarpusavio santykiai tęsėsi ilgą laiką, dėl ko darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, šeima faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina.
Šalys vien kitą kaltina dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nebuvo lojalus, nerodė pagarbos, buvo konfliktiškas, nesugyvenamo charakterio. Nuolatos ją įžeidinėdavo ir žemindavo netgi vaikų akivaizdoje. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nebuvo lojali sutuoktiniui ir šeimai, kaltina sutuoktinę nuolatiniu priekaištavimu, priekabiavimu bei žeminimu atsakovo vaikų ir aplinkinių akyse, konfliktų šeimoje išprovokavimu.
Santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės.
LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.
Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kt. sutuoktinio, visos šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Ieškovės paaiškinimais, liudyt. J. P., O. P., J. V., V. V. parodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu yra vartojęs smurtą. Minėti liudytojai parodė, jog santykiai Daivos ir V. V. šeimoje nebuvo grįsti savitarpio pagalba ir moraline parama. Iš liudytojų, ieškovės paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovas neskyrė reikiamo dėmesio šeimai, buvo nusišalinęs nuo šeimos poreikių tenkinimo, dėl ko visas buitines ir finansines problemas, nors ir gyvenant kartu su atsakovu, ieškovei teko spręsti vienai, padedant jos artimiesiems. Dėl tokio atsakovo elgesio šeimoje nuolat tvyrojo psichologinė įtampa, dėl kurios sutuoktinių sūnus net gi gyveno atskirai nuo tėvų pas senelius (ieškovės tėvus).
Pagal CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius, kaltės. Nors rašytinių įrodymų, kuriuose būtų fiksuojamas smurto panaudojimas, sužalojimai teismui nebuvo pateikta, tačiau šeimos santykiuose dažniausiai neviešinamos tikrosios aplinkybės, nes tai susiję su šeimos narių išgyvenimais, be to, kaip paaiškino ieškovė, tai buvo susiję ir su jos siekiu išsaugoti šeimą. Toks asakovo elgesys, nepagarba kt. šeimos nariams, smurtas, visiškai nepriimtinas, nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimą,. Todėl, atsižvelgiant į šeimos santykių ypatumus, įvertinus byloje esančius kitus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas iš esmės pažeidė santuokines pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Atsakovas kaltina ieškovę nelojalumu, priekabių ieškojimu, konfliktų kėlimu, tačiau jo nurodyti kaltinimai ieškovei yra tik bendro pobūdžio, atsakovas konkrečių ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimo faktų nenurodė. Be to, nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, būtų neteisinga pripažinti kito sutuoktinio kaltę, remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės priekaištai atsakovui dėl jo netinkamo elgesio šeimoje nebuvo be pagrindo.
Konstatavus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovo reikalavimas priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą netenkintinas (LR PK 178 str.).
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo
Pagal LR CK 3.82 str. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo.
Ieškovė prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą, prašo pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsakovas prašo paalinti visą sprendimo priėmimo dienai esantį turtą.
Paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, jeigu laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki sprendimo priėmimo dienos sutuoktiniai įgijo naujo turto (LR CK 3.127 str. 1d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2d.). Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi 2010m. kovo 24 d., ši data faktiškai sutampa ir su bylos iškėlimo diena, todėl, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie faktinį sutuoktinių gyvenimą skyrium, kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalytinas turtas, kuris buvo įgytas iki 2010-03-23. Tačiau ieškovės reikalavimas suformuluotas kaip atskiras ieškinio reikalavimas taikyti CK 3.127 str. 2 d. laikytinas kaip perteklinis ir atskirai nenagrinėtinas.
Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė 193 898 Lt. Atsakovas į dalintiną turto prašo įtraukti ūkininko ūkį, registruotą ieškovės vardu.
LR ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to paties įstatymo 4 str. 1 d. ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla. CK 4.38 str. numato, kad nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ūkininko ūkis, kaip turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Tais atvejais, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuokos nutraukimo bylose privalo būti išspręstas šio turto teisinės priklausomybės klausimas, t.y. ar jos priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Pagal pateiktus duomenis ieškovės D. V. vardu 2004-01-28 įregistruotas ūkininko ūkis, identifikavimo kodas 1256201 (t.1, l.43). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės vardu įregistruotas ūkininko ūkis įsteigtas šalims gyvenant santuokoje, ūkyje dirbo tiek ieškovė, tiek atsakovas, ūkio pajamos buvo naudotos šeimos interesais, todėl ūkininko ūkis pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ir įtrauktinas į dalintino turto balansą.
Atsakovas, prašydamas pripažinti nuosavybę į 1/2dalį ūkininko ūkio, nenurodė šio turto vertės, o nenustačius viso dalintino turto vertės, negalima padaryti dalintino turto balanso, todėl nustatytina ūkininko ūkio kaip turtinio vieneto vertė.
Ieškovė, vesdama ūkininko ūkio apskaitą, pagal ūkininko ūkio veikslo buhalterinės apskaitos tvarkymo suspaprąstintąja apskaitos sistema rekomendacijas (LR žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr.3D-266 patvirtintos „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijos“), turėtų apskaityti visas ūkines operacijas, produkcijos pardavimus rinkoje, ilgalaikį turtą, medžiagas (pašarus, sėklas, trąšas, atsargines detales ir pan.) ir produkciją, gyvulius ir atsikaitymus, tačiau minėtų apskaitos dokumentų (žiniaraščių) nepateikė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog turto vertė rinkos kaina gali būti nustatoma tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys arba pagal bet kokius įrodymus, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Nustatydamas ūkininko ūkio vertę, teismas vadovaujasi Žemės ūkio valdų, ūkininkų ūkių ir ūkinius gyvūnus įregistravusių subjektų ūkių, kurie neįregistruoti žemės ūkio ir kaimo verslo ar ūkininkų ūkių registruose, ekonominio dydžio, išreiškiamo europinio dydžio vienetais, skaičiavimo metodika, patvirtinta LR žemės ūkio ministro 2007-11-28 įsakymu Nr.3D-521 (2010-03-08 redakcija). Pagal šalių pateiktus duomenis (t.3, l.109) ieškovės vardu registruoto ūkio standartinis gamybinis pelnas (SGP) 2010-01-01 buvo 34992,72, ekonominio dydžio vienetų 8,45. Standartinis gamybinis pelnas – tai skirtumas tarp žemės ūkio produkcijos pajamų ir sąnaudų, patirtų produkcijai pagaminti, į kurias įskaičiuojamos ir gautos tiesioginės išmokos bei kompensacinės išmokos už mažiau palankias ūkininkauti vietoves, 1 EDV lygus 1200 eurų. Įvertinus abu šiuos rodiklius, laikytina, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ūkininko ūkio vertė kaip turtinio vieneto vertė 2010-03-23 buvo 34993 Lt.
Remiantis minėta metodika, nustatytina ir melžiamų karvių vidutinė kaina. Ieškovės nurodyta karvės kaina 1000 Lt, neatitinka rinkos kainų, yra nereali, su tokiu skaičiavimu nesutinka ir atsakovas, kuris savo galvijų įkainavimo nepateikė, todėl teismo nustatytina karvės vertė 1506 Lt. Pagal pateiktus duomenis bendro ūkio vedimo nutraukimo metu buvo ne 35 galvijai kaip nurodo ieškovė, bet 36, telyčaitė Nr.LT 000005298470, atvesta 2010-03-24 taip pat laikytina bendru turtu, jos kaina, remiantis metodika 198 Lt. Įvertinus nusidėvėjimą, kompiuterio vertė mažintina iki 400 Lt.
Ieškovė, prašydama dalinti turtą į dalintiną turtą įtraukė 1500 Lt 6 t priekabą, į kurią pretendavo tretysis asmuo I. V., ši priekaba grąžinta trečiajam asmeniui, todėl minėtas turtas neįtrauktinas į dalintino turto masę.
Atsakovas automobilį „Ford transit“ pardavė, gaudamas už jį 800 Lt. Šis turtas buvo šalių įgytas santuokoje, todėl lėšos gautos, pardavus automobilį laikytinos bendrąją nuosavybe, pusė šių lėšų (400 Lt) įpareigotinas grąžinti ieškovei.
Atsakovas nepripažįsta pasisavinęs dalies ieškovės nurodyto turto, tačiau ieškovės, trečiojo asmens E. V. paaiškinimais, liudyt. V. V. parodymais nustatyta, kad atsakovas 2010 m. kovo – birželio mėnesiais išsivežė elektros variklius, galąstuvą, 2 pjūklus medžiams pjauti, padangas, ąžuolines lentas, bidonus su kuru, raktų komplektą, akumuliatoriaus pakrovėją, traktoriaus pakėlėją, dyzelinį kurą. Kad paėmė dalį turto, pripažino teismo posėdžiuose pats atsakovas (t.2, l.163, t.3, l.117-121).
Be to, pateiktoje PK pažymoje (t.3, l.84) užfiksuota, kad 2010-06-01, 2010-06-07, 2010-10-24, 2010-10-25, 2011-04-01 tarp D. V. ir V. V. kilo konfliktai dėl to, kad atsakovas atvykęs į ieškovės gyvenamą vietą norėjo išsigabenti ar išsigabeno daiktus, dėl kurių vyksta teisminis procesas. Kas netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas dalį daiktų galėjo išsivežti.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai statėsi pieno bloką, kuris neįteisintas ir negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytam objektui statyti medžiagos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalinta (CK 3.127 str. 1 d.). Tačiau statybinės medžiagos panaudoto pieno bloko statybai, todėl į dalintino turto vertę įtrauktina jų vertė, atitinkamai padidinant šiuo turtu besinaudojančio sutuoktinio turo vertę, nedalijant šių medžiagų natūroje. Pašarai panaudoti, jie nebedalintini, jų vertė įskaičiuotina į dalintino turto balansą.
Pagal LR CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnyje pateikti atvejai ir aplinkybės, kada teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nurodytas sąrašas yra nebaigtinis, nes teismas gali atsižvelgti į kitas konkrečias aplinkybes, kurias vertina kaip svarbias ir sudarančias pagrindą nukrypti nuo įtvirtinto principo.
Ieškovė teigia, kad prie žemės ūkio technikos, žemės įsigijimo lėšomis prisidėjo jos tėvai, pervesdami per banko įstaigas 56 830 Lt. Prašo į šią aplinkybę atsižvelgti dalijant santuokinį turtą ir nukrypti nuo lygių dalių principo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktais ir teismo išreikalautais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-09-22 iki 2010-03-19 ieškovės tėvai į ieškovei priklausančias sąskaitas pervedė 40950 Lt. Į ieškovės sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB banke Snoras 2009-08-18- 2009-09-24 O. P. pervedė 2600 Lt (t.1, l.140-141), į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB Swedbank 2009-04-16 ir 2010-03-19 J. P. pervedė 5800 (t.1, l.150-153, 179), O. P. laikotarpiu nuo 2005-09-22 iki 2006-06-28 pervedė 9630 Lt, į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB banke Snoras laikotarpiu nuo 2007-12-13 iki 2009-09-12 J. P. ir O. P. pervedė 19920 Lt (t.1, l.174-180), į ieškovės sąskaitą J. P. 2008-07-02 ir 2008-08-05 pervedė 3000 Lt (t.1, l.183-184).. Ieškovės nurodyta tėvų parama didesnė, nei nustatyta teismo. Tačiau teismas, neatsižvelgė į paramą iš tėvų, gautą po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, t.y. po 2010-03-24, taip pat į lėšas, kurias pervedant nurodyta tikslinė paskirtis, pav. 2007-12-10 Kalėdinė dovana ar 2008-06-26 dovana Joninėms (t.1, l.182-183).
Kituose dokumentuose mokėjimo paskirtis nenurodyta, (išskyrus 2500 Lt 2008-07-02 pervedimą „parama verslui“), tačiau šalių paaiškinimais, liudyt. O. P., J. P. parodymais nustatyta, kad lėšos buvo naudojamos ūkio veiklai, įsigyjant techniką ir žemės ūkio padargus, kt. būtiną inventorių. Atsakovas teigia, kad gautą paramą grąžino, tačiau savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovės tėvai lėšomis prisidėjo prie šalių ūkio gausinimo, kad gautos lėšos panaudotos dalijamam kilnojamam ir nekilnojama turtui įsigyti. Šalių paaiškinimais, liudyt. V. V. parodymais nustatyta, kad ieškovės artimieji prisidėjo ne tik lėšomis, bet ir darbu.
Teismų praktika pripažįsta, kad aplinkybė, jog vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (LAT civ. bylos Nr.3K-3-251/2006, 3K-3-220/2007), todėl, nustačius, jog prie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo ir įgijimo prisidėjo ieškovės tėvai, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taikytinos CK 3.123 straipsnio nuostatos, nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai pagal teismų praktiką sutuoktiniams atitinkamai priteisiama 2/3 ir 1/3 dalys turto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-06-20 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-220/2007). Nagrinėjamu atveju taip pat darytina išvada, kad teisinga šalių turtinių interesų pusiausvyra bus pasiekta nustatant turto 3/5 dalis ieškovei ir 2/5 dalis atsakovui.
Remiantis CK 3.127 str. 3 d. nuostatomis, turtas dalintinas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis.
Atsakovas prašo pripažinti nuosavybę į ½ ūkininko ūkio. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2010-03-24 ūkio veikloje nedalyvavo, neprisidėjo nei lėšomis nei darbu, ūkis yra pagrindinis ieškovės pragynimo šaltinis, prie ūkio kūrimo tiek darbu, tiek lėšomis prisidėjo ieškovės artimieji, įvertinus šiais aplinkybes, ieškovės įgytus įgūdžius ir žinias, nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, ūkio ekonominę naudą jį padalijus (ūkio efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo ūkininko ūkio dydžio), tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, dėl ko ūkio valdymas būtų sudėtingas, nebus įmanomas tinkamas ir racionalus dalinės nuosavybės įgyvendinimas, ir, atsižvelgdamas į CK 3.91 str., teismas laiko teisingu ūkio nedalinti, ūkis priteistinas ieškovei.
Kilnojamas turtas tarp šalių padalintinas natūra iš esmės pagal ieškovės pasiūlymą, atsižvelgiant į jų užsiėmimą, tai, kad ieškovė verčiasi žemės ūkio veikla, išreikštus pageidavimus, į tai, kuris sutuoktinis faktiškai naudojasi bendru turtu. Įvertinus aplinkybę, jog šiuo metu atsakovas jokia darbine veikla neužsiima, kt. pragyvenimo šaltinio neturi, kad atsakovas turėtų galimybę gyventi kaime, pradėti verstis žemės ūkio veikla, atsakovui priteistinas 6,02 ha ir žemės sklypas. Ieškovei atitenka didesnės vertės turtas, iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija (LR CK 3.127 str. 3 d.).
Dalijant gyvulius, ieškovei tenka 30 galvijų, jų skaičius yra sumažėjęs nuo tada, kai šalys nutraukė bendro ūkio vedimą, tačiau gyvulius realizavo pati ieškovė, per tą laiką atvestas prieauglis, kuris kaip bendras turtas nedalijamas, todėl susidaręs verčių skirtumas įskaitytinas į ieškovei tenkančio turto masę.
Atsakovas nurodo, kad turėtų būti dalijamos ir ieškovės per visą laikotarpį iki sprendimo priėmimo dienos gautos pajamos, tačiau jokių duomenų apie tai nepateikė. Teismas jau pasisakė dėl kokių priežasčių kaip bendroji jungtinė nuosavybė dalytinas turtas, kuris buvo įgytas iki 2010-03-23.
Iš ieškovės pateiktos ataskaitos matyti, kad pajamos per 2010 m. kovo mėn. sudarė 2817,32 Lt, gautos išmokos 13914,99 Lt, viso 16732,32 įplaukų, išlaidos per tą patį laikotarpį 11872,94 Lt. Taigi, šeimos pragyvenimui liko 4859,37 Lt, iš kurių turėjo pragyventi keturių asmenų šeima. Kt. duomenų, kad nurodytu laikotarpiu atsakovė turėjo nepanaudotų lėšų atsakovas nepateikė.
Atsakovas teigia, kad ieškovei buvo mokama parama iš nacionalinės mokėjimo agentūros, tačiau jokių duomenų apie šią paramą nepateikė. Atlikus viešą paiešką internetinėje Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prieigoje, pareiškėja kaip paramos gavėja 2009-2010 m. neįregistruota. Tokia parama jai buvo teikiama tik pagal kaimo plėtros 2004-2006 m. programą.
Skaičiuojant standartinį gamybinį pelną, atsižvelgiama ir į gautas tiesiogines išmokas bei kompensacines išmokas, nustatant ūkininko ūkio vertę, jos įskaičiuotos, todėl atsakovui, nepateikus įrodymų, jog nutraukiant bendrą gyvenimą, buvo nepanaudotų lėšų, atsakovo reikalavimas netenkintinas.
Pateiktais šalių dokumentais nustatyta, kad sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamojo turto už 58887 Lt, technikos ir žemės ūkio inventoriaus už 159 900 Lt, galvijų už 38 303 Lt, kito turto už 29 101 Lt, panaudotų statybinių medžiagų vertė 4370 Lt, pašarų vertės 480 Lt, ūkio vertė 34 993 Lt. Viso dalintino turto vertė 325 639 Lt. Pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą ieškovei atitenka ūkis, nekilnojamas turtas, gyvuliai, technika, kt. turtas, statybinės medžiagos, kurių bendra vertė, išskaičiavus mokėtinas sumas atsakovui ir gautina kompensacija iš atsakovo už parduotą automobilį yra 232839 Lt (34 993+11153+38308+128300+4370+17660-2185-240+400).
Atsakovui atitenka nekilnojamasis turtas, technika, kt. turtas bendros 92 800 Lt vertės (47734+31600+11441+2185+240-400).
Ieškovei tenkančio turto vertė didesnė, įvertinus tai, kad turtas padalintas, nukrypstant nuo lygių dalių principo, tai, kad dėl žemės sklypo paskyrimo atsakovui iš dalies sumažėja ūkio vertė, atsakovui priteistina 36 000 Lt kompensacija (326039:5x2-92800). Atsižvelgus į tai, kad ieškovė dirba ūkyje, turi nuolatines pajamas, taip pat jai paskirto turto pobūdį ir vertę bei šios vertės santykį su kompensacijos dydžiu, darytina išvada, kad tokia kompensacija yra realiai įvykdoma ir atitinka šalių turtinių interesų pusiausvyrą.
Dėl prievolių
Ieškovė nurodo, kad pagal 2008-06-09 kredito sutartį su AB Ūkio banku technikos įsigijimui buvo suteiktas kreditas, prašo nustatyti, kad kreditą pagal šią sutartį grąžins ieškovė, pripažinti, kad prievolės įvykdymui ieškovė iš asmeninių lėšų Ūkio bankui yra išmokėjusi 11 900 Lt kredito bei 3041Lt palūkanų.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad su trečiuoju asmeniu AB Ūkio banku ieškovė 2008-06-09 sudarė kredito sutartį Nr.13-138/08 (t.2, l.31-42), pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 79800 Lt kreditas traktoriaus MTZ/Belarus, krautuvo „Herkules“ T-229 su valdymo pultu ir rulonų greiderio pirkimui. Šios sutarties pagrindu ieškovė išrašė bankui vekselį, kurio laiduotojas yra atsakovas V. V.. Ieškovė prievolę pagal šią sutartį prašo padalinti, pripažįstant kredito, gauto D. V. vardu pagal 2008-06-09 sutartį, grąžinimą asmenine ieškovės prievole.
LR CK 3.109 str. 1 d. nustato, kad sutuoktinių prievolės pagal kreditavimo sutartis su bankais yra solidarios ir atsakomybė pagal šias prievoles nekeičiama Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams.
2008-06-09 kredito sutartis, sudaryta, dalyvaujant abiems sutuoktiniams, jiems gyvenant santuokoje. Kreditas suteiktas technikos, kuri naudojama ūkininko ūkyje įsigijimui, t.y. bendram turtui įgyti, šių aplinkybių pakanka spręsti, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl, remiantis LR CK 3.109 str. 1 d., yra bendra abiems sutuoktiniams, vykdytina iš bendro sutuoktinių turto, ir pripažintina solidariąja. Neįvykdytos solidariosios prievolės nedalinamos ir nemodifikuojamos, nutraukus santuoką, buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, jeigu kreditorius nesutinka, kad liktų vienas skolininkas, todėl, įvertinus kreditoriaus nuomonę (pageidauja, kad šalys liktų solidariais skolininkais), nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų ir šią prievolę AB Ūkio bankui pripažinti asmenine kaip to prašo ieškovė.
Netenkintinas ir ieškovės reikalavimas pripažinti, kad prievolės įvykdymui ieškovė iš asmeninių lėšų Ūkio bankui yra išmokėjusi 11 900 Lt kredito bei 3041Lt palūkanų.
Nors šalys ir nebevedė bendro ūkio, jų turtas nebuvo padalintas. Ieškovė visą tą laiką naudojosi bendru santuokoje įgytu turtu ir gavo iš to turto pajamas. Nuraukiant bendrą gyvenimą, liko 35 galvijai, iš kurių tris ieškovė realizavo 2010-09-01, 2010-11-25, gaudama atitinkamai 1843 Lt ir 2823,63 Lt (t.2, l.187, 186). Realizuoti gyvuliai buvo bendras sutuoktinių turtas, todėl pajamos, gautos už jas taip pat laikytinos bendru sutuoktinių turtu. Ieškovė 2010-05-19 gavo 541,42 Lt paramos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros kaip pieno gamintoja dėl krizės pieno sektoriuje (t.1, l.153), gaudavo pajamas už parduotą pieną iš AB „Žemaitijos pienas“ (1678,25 Lt, t.1, l.135-136). Gautos pajamos už parduotą pieną yra susijusios su papildomomis sąnaudomis, tačiau, esant nustatytoms šioms aplinkybėms, ieškovės teiginys, kad kreditą ir palūkanas bankui mokėjo iš asmeninių lėšų, neatitinka faktinės situacijos.
Atsakovas nurodo, kad yra susidariusi 912 Lt skola VSDFV Plungės skyriui socialinio draudimo mokesčio (trečiojo asmens duomenimis įsiskolinimas 1146,16 Lt)., šią sumą prašo priteisti iš ieškovės.
Pagal VSDFV Plungės skyriaus informaciją (t.3, l.93) V. V. skola VSDF biudžetui susidarė už 2011 m. sausio – balandžio mėn., atsakovui kaip draudėjui vykdant individualią žemės ūkio veiklą ir nemokant socialinio draudimo įmokų.
LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 str. 8 d. nustatyta, kad ūkininkai ir jų partneriai, tuo atveju, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus paskaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 . iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 europinio dydžio vienetams arba didesnis, laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Taigi, socialinio draudimo įmokų mokėjimas yra susijęs ne su ūkio veikla, bet su fiziniu asmeniu. Už šių įmokų mokėjimą yra atsakingas pats atsakovas, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo šią prievolę perkelti ieškovei ir priteisti iš jos atsakovui kaip ūkio partneriui susidariusį įsiskolinimą. Atsakovas laikotarpiu nuo 2010-03-24 iki sprendimo priėmimo ūkininko ūkio veikloje nedalyvavo, prie ūkio nepridėjo nei darbu, nei lėšomis, todėl turėjo informuoti atitinkamą VSDFV skyrių apie pasikeitusį savo statusą ir nutrūkusią partnerystę ūkininko ūkyje. Prievolė VSDFV laikytina asmenine atsakovo prievole. Atsakovo reikalavimas priteisti 912 Lt iš ieškovės netenkintinas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Atsakovas prašo priteisti kompensaciją iš ieškovės dėl darbinių pajamų netekimo dėl jos neteisėtų veiksmų už priverstinio nedarbo laiką, t.y. 13 800 Lt turtinės žalos, padarytos neteisėtu nušalinimu nuo darbo ūkyje už laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2011-06-31 bei po 800 Lt iki sprendimo įsiteisėjimo.
Pagal LR ūkininko ūkio įstatymo 2 str. 5 d. ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to paties įstatymo 4 str. 1 d. ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla. Pagal šio įstatymo nuostatas tiek ieškovė, tiek atsakovas yra lygiaverčiai ūkininko ūkio partneriai. Atsakovas kaip partneris nėra samdomas šio ūkio darbuotojas, ūkininko ūkio partneris yra savarankiškai dirbantis asmuo, todėl darbo teisės nuostatos, reglamentuojančios nušalinimą nuo darbo, nagrinėjamoje byloje netaikytinos, reikalavimas išmokėti kompensaciją atmestinas (LR CPK 178 str.).
.
Dėl įvykdytos prievolės
Šalių vaikai E. V., gim. 1992-07-11, ir G. V., gim. 1993-07-04, bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamečiais. Išlaikymo prievolė yra siejama su pilnametystės sulaukimu, todėl išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje. Pagal teismų praktiką civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo nepilnamečiui vaikui sulaukus pilnametystės, reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, klausimas turi būti sprendžiamas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę.
Ieškovė prašo priteisti kompensaciją už suteiktą nepilnamečiams vaikams išlaikymą, nurodydama, kad išlaikymą teikė vaikams iš savo asmeninių lėšų, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Jau teismo aptartais įrodymais nustatyta, kad ieškovė, nutraukus bendrą gyvenimą, su atsakovu, disponavo bendru turtu, gaudama iš jo atitinkamas pajams, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ji teikė visišką išlaikymą vaikams iš asmeninio turto už abu tėvus, dėl ko šis reikalavimas netenkintinas (LR CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, todėl, vaikams tapus pilnamečiams, jie gali savarankiškai įgyvendinti savo teisę dėl išlaikymo išieškojimo iš tėvų, nevykdžiusių pareigos. Tretieji asmenys E. V., G. V. savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos
Šalių nepilnametė dukra G. V. bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametė, todėl šis ieškovės reikalavimas nesvarstytinas, ieškovei atsisakius nuo ieškinio, byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d/ 4 p.).
Dėl trečiojo asmens ieškinio
Tretysis asmuo I. V. savarankišku ieškiniu prašė pripažinti nuosavybės teise ir priteisti iš ieškovės 1500 Lt vertės 6 t traktoriaus priekabą, 1000Lt vertės suomišką grėblį-vartytuvą, 800 Lt vertės frontalinį krautuvą, 300 Lt vertės 1,8 m³ cisterną, 1500 Lt vertės 3 t cisterną su važiuokle, 1000 Lt vertės hidraulinį pakrovėją, 300 Lt vertės 2 vyniotuvo padangas su diskais.
Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad minėtą žemės ūkio inventorių, tretysis asmuo buvo perdavęs naudotis sutuoktiniams. Kad žemės ūkio technika tretysis asmuo buvo pirkęs ir technika priklausė jam, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (t.1, l.96-99).
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad didžiąją dalį technikos ieškovė trečiajam asmeniui grąžino, t.y. grąžinta 1500 Lt vertės 6 t traktoriaus priekaba, 300 Lt vertės 1,8 m³ cisterną, 1500 Lt vertės 3 t cisterną su važiuokle, 1000 Lt vertės hidraulinį pakrovėjas, todėl trečiajam asmeniui atsisakius nuo šių reikalavimų, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p.).
Pas ieškovę yra trečiajam asmeniui priklausantis 1000 Lt vertės suomiškas grėblys-vartytuvas, ieškovė įpareigotina šį inventorių grąžinti trečiajam asmeniui (LR CK 4. 34 str.).
Šalių paašikinimais nustatyta, kad trečiojo asmens 800 Lt vertės frontalinis krautuvas parduotas. Byloje yra pateiktas pakvitavimas (t2, l.126), iš kurio matyti, kad pinigus už frontalinį krautuvą paėmė atsakovas, todėl, nesant padargo, iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina padargo vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės, trečiojo asmens E. V. paaiškinimais, iš dalies atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad 2 padangas su diskais jau bylos nagrinėjimo metu išsivežė atsakovas (t. 2, l.163), todėl atsakovas ir įpareigotinas šį turtą grąžinti trečiajam asmeniui.
Dėl teismo išlaidų
Teismo išlaidos paskirstytinos proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai. Ieškovės reikalavimai tenkinti didžiąją apimtimi, konstatavus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3808 Lt žyminio mokesčio, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios mažintinos iki 2200 Lt, įvertinus jų būtinumą ir pagrįstumą (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 8 p.). Teismui nustačius didesnę dalintino turto vertę, iš atsakovo turėtų būti papildomai išieškotas žyminis mokestis. Atsakovui suteikta nemokama teisine pagalba, todėl nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra ateistas.
Trečiojo asmens išlaidos taip pat priteistinos proprocingai tenkintų reikalavimų daliai.
Dalį turto tretysis asmuo atgavo gera valia, bylą nutraukus, grąžintina dalis žyminio mokesčio (LR CPK 87 str. 1 d. 4 p.)..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies, trečiojo asmens ieškinį tenkinti.
Santuoką, įregistruotą 1991 m. rugpjūčio 10 d. Akmenės r. CMS, akto įrašo Nr. 205, tarp V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl V. V. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.
Padalinti santuokoje sugyventą turtą ir D. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ūkininko ūkį, registruotą D. V. vardu, identifikavimo kodas 1256201;
4269 Lt vertės 3,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2304 Lt vertės 4,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4580 Lt vidutinės rinkos vertės 8,07 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. Pajūrio k., Rietavo sav.;
galvijus: 12 karvių po 1500 Lt, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3 telyčaites po 300 Lt Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), 6 telyčaites po 400 Lt Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3 telyčaites po 600 Lt (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1 telyčaitę už 800 Lt Nr. (duomenys neskelbtini), 2 telyčaites po 1000 Lt Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2 telyčaites po 1200 Lt, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), telyčaitę 198 Lt vertės Nr.000005398470;
techniką ir žemės ūkio inventorių: 8000 Lt vertės 1990 m. traktorių MTZ-80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 70 000 Lt vertės traktorių MTZ (Belarus-1025.3) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, 8500 Lt vertės krautuvą “Herkules” T-229 su valdymo pultu, 1500 Lt vertės rulonų greiderį, 5000 Lt vertės rulonų viniotuvą, 27 000 Lt vertės ruloninį presą „Welger“, 3000 Lt vertės priekabą rulonams vežti, 300 Lt vertės bulvių kasamąją, 1200 Lt vertės bulvių sodinamąją, 500 Lt vertės penkių korpusų vagotuvus, 1000 Lt vertės prie traktoriaus kabinamą rotacinę žolės pjaunamąją, 1500 Lt vertės žemės įdirbimo frezą, 800 Lt vertės kultivatorius;
kt. turtą: 60 Lt vertės 20 metrų elektros kabelio prailgintuvą, 80 Lt vertės 80 metrų elektros kabelio prailgintuvą, 100 Lt vertės burokų trintuvę, 3 vnt aliuminio bidonus po 50 Lt, bendros 150 Lt vertės, 200 Lt betono maišyklę, 60 Lt vertės elektrinį galąstuvą, , 2 vandens siurblius po 75 Lt, bendros 150 Lt vertės, 500 Lt vertės šaldytuvą „Samsung“, 400 Lt vertės skalbimo mašiną, 2 čiužinius „Dormeo“ po 150 Lt, bendros 300 Lt vertės, 2000 Lt vertės paleidžiamojo tipo melžimo aikštelę, 20 girdyklų, bendros 200 Lt vertės, 1200 Lt vertės mobilų vakuumo įrenginį (duomenys neskelbtini) 3 bidonus 1400 Lt vertės, 11200 Lt vertės pieno aušintuvą, 500 Lt vertės dušo kabiną, 500 Lt vertės elektrinį vandens šildytuvą, 6 plastikinius bidonus 30 l talpos, bendros 60 Lt vertės;
V. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą 2174 Lt vertės 0,6395 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24600 Lt vertės gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14500 Lt vidutinės rinkos vertės tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Lt vidutinės rinkos vertės kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3360 Lt vertės 6,2 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. Pajūrio k., Rietavo sav.,
techniką ir žemės ūkio inventorių: 10000 Lt visureigį „Land Rover Discovery“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5500 Lt vertės 1987 m. traktorių T-40AK, gamyklinis Nr. 385783, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 5000 Lt vertės diržinį ruloninį presą, 1000 Lt vertės 2 tonų vandens statinę ant ratų, 3000 Lt vertės verčiamus plūgus „Kvederlend“, 3000 Lt vertės 4 t priekabą, 1000 Lt vertės dvivagius plūgus, 500 Lt vertės pakrovėją prie traktoriaus, 600 Lt rulonų presą be diržų, 500 Lt vertės užvedimo variklį, naudojamą prie traktoriaus, 600 Lt vertės vienašę puspriekabę su 1000 l talpos statine, 100 Lt vertės mėšlo šakes;
kt. turtą: 1800 Lt vertės suvirinimo aparatą su deguonies balionu, 300 Lt vertės kintamos srovės suvirinimo aparatą, 200 Lt vertės medžio tekinimo stakles, 1200 Lt vertės benzopjūklą „Husquarna“, 100 Lt vertės benzopjūklą „Partner“, 300 Lt vertės akumuliatorių pakrovėją, 600 Lt vertės medžio apdirbimo stakles „Eglutė“, 120 Lt vertės metalo pjovimo aparatą su diskeliu, 80 Lt vertės metalo pjovimo aparatą su diskeliu, 120 Lt vertės elektrinį galąstuvą, 200 Lt vertės grūdų malūną, 200 Lt vertės betono maišyklę, 100 Lt vertės svarstykles, 600 Lt vertės krūmapjovę, 100 Lt vertės karterį, 6 bidonus 30 l talpos bendros 60 Lt vertės, 250 Lt vertės medžio stakles su mediniu stalu, 4 statines 200 l talpos, bendros 200 Lt vertės, 200 Lt vertės sniego stumdytuvą, 109 Lt vertės buksyravimo kilpą, 50 Lt vertės spyruoklinį čiužinį, 400 Lt vertės kompiuterį (su klaviatūra, monitoriumi, garso kolonėlėmis), 352 Lt vertės 160 l dizelino, 100 Lt vertės pjūklą be variklio, 2300 Lt vertės pjūklą rąstams pjauti, 400 Lt vertės 0,5 m³ ąžuolinių blankių, 4 vnt akėčių 300 Lt vertės, 3 elektros variklius bendros 300 Lt vertės, įvairių raktų ir galvučių komplektą 250 Lt vertės, 150 Lt vertės priekalą.
Priteisti iš D. V. 36 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį V. V.
Pripažinti finansinį įsipareigojimą AB Ūkio bankui pagal 2008-06-09 kredito sutartį Nr. 13-138/08 solidaria D. V. ir V. V. prievole.
Pripažinti V. V. asmenine prievole įsiskolinimą pagal 2011-06-13 VSDFV Plungės skyriaus sprendimą Nr.SPTI-1372.
Įpareigoti D. V. grąžinti I. V. 1000 Lt vertės grėblį-vartytuvą.
Įpareigoti V. V. grąžinti I. V. 300 Lt vertės 2 padangas.
Priteisti iš V. V. 500 Lt už realizuotą turtą ir 24 Lt bylinėjimosi išlaidų I. V..
Priteisti iš D. V. 62,25 Lt bylinėjimosi išlaidų I. V..
Priteisti iš V. V. 6008 Lt bylinėjimosi išlaidų D. V..
Likusioje dalyje ieškinį, priešieškinį atmesti.
Civilinę bylą dalyje pagal ieškovės ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, trečiojo asmens I. V. ieškinį dėl technikos išreikalavimo (priekabos, 2 cisternų, autopakrovėjo) nutraukti.
Grąžinti I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 96,75 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-06-28.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.