Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant V. M., išnagrinėjęs G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilkaviškio r. sav. Suvalkų k. , dirbančios UAB „NS House“ direktore, „Liteko“ sistemos duomenimis administracinėmis nuobaudomis nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jos atstovei advokatei Editai Gaubienei bei institucijos surašiusios protokolą atstovui G. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., būdama UAB „NS House“ administracijos vadovu – direktore, t.y. vykdydama darbdavio funkcijas, nesudarius darbo sutarčių ir prieš 1 darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, esant darbo sutarties požymiams ir faktiniams darbo santykiams (susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbo vietos, tvarkos, laiko režimo ir kt.) Kybartų pataisos namų teritorijoje esančiose medienos apdirbimo dirbtuvėse J. B. g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r. sav. (toliau tekste - Dirbtuvės) leido dirbti šiems asmenims: 1. V. P. staliaus - staklininko darbą nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2013 m. vasario 12 d.; 2. J. A. staliaus -dailidės darbą nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2013m. kovo l d.; 3. V. Ž. darbų vadovo darbą 2013 m. vasario mėn. 18 - 20 dienomis; 4. G. A. staliaus - dailidės darbą nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. vasario 12 d.; 5. A. A. gaterininku - pagalbiniu darbininku nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. Dirbtuvėse ir statybos objekte prie užsakovui statomos pirties (Aguonų g. 31, Osijos k., Šeimenos sen. Vilkaviškio r. sav.); 6. R. S. statybininko darbą 2013 m. gegužės mėn. 6, 7 d. Dirbtuvėse ir statybos objekte prie užsakovui statomos pirties (Aguonų g. 31, Osijos k. Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav.); 7. V. T. darbų vadovo darbą Dirbtuvėse nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. gegužės 13 d.; 8. V. D. statybininko darbą Dirbtuvėse 2013m. sausio mėn. 28, 30 d.; 9. D. B. statybininko darbą Dirbtuvėse 2013 m. sausio mėn. 28, 30 d.; 10. Š. K. darbų vadovo - konsultanto darbą laikotarpiu nuo 2013-01-03 iki 2013 m. balandžio 2 d. Dirbtuvėse ir įmonės interesais objektuose. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Pažeidėja kalta padarius pažeidimą prisipažino iš dalies, nurodydama, kad pripažįsta tai, kad nežinojo ir nekontroliavo ką jis (Š. K.) daro. Jis darė ką norėjo. Jis buvo kaip konsultantas. Yra kalta, kad buvo kvaila. Nesigilino kuo jis užsiėmė. Jis sesers vyro pusbrolis, aklai pasitikėjo. Įmonė įregistruota 2012-11-13. Š. K. įdarbino lyg balandžio mėnesį. Jis ją konsultavo. Yra paskolinę pinigų jam nemažą sumą. Vasario 12 d. buvo pasirašyta sutartis su P. D. vadovas buvo V. S.. Darbai PN nevyko. Ji netikrino ką jis įeidamas ten veikė, nežino ką melavo žmonėms. PN įmonė išsinuomavo patalpas, ji dalyvavo konkurse. Š. K. seniai Kybartuose lankydavosi. Buvo nusivežęs pasižiūrėti pynimo darbų. Kudžma turėjo nuolatinį leidimą patekti į P. Y. mačiusi tą leidimą. Jos įmonė niekada nebuvo išdavusi leidimo Kudžmai. Staklės į PN buvo vežamos kaip jos įmonės. Sužinojo, kad Kudžma PN savanoriškai atliko mokymo darbus. Su Kudžma darbo santykiai nesiejo. Jie (su Lastausku) buvo išvykę į užsienį, jis (Kudžma) žinojo, kad užsidirbo pinigų, žadėjo padėti. Nuo vasario mėnesio pradėjo įmonė veiklą vykdyti. V. P. susitiko Vilkaviškyje, jis ieškojo darbo, jam pasakė, kad vyksta konkursas, jei pavyks konkursą laimėti, sakė - įdarbinsime. Su žmonėmis dėl darbo kalbėti leido Š. K.. Yra vienkartiniai leidimai. Kudžma nurodydavo leidimus išrašyti, nežino ką jis sakė žmonėms. Niekada V. L. nedirbo įmonėje. Jis yra jos sugyventinis. B. L., Kudžma ir ji. V. L. eidavo į PN kartu su Kudžma, kai nebūdavo Kudžmos, jis į PN lydėdavo ją. V. L. jokio darbo įmonėje nedirbo. Medžiagas į PN atveždavo vežėjai ir ji atveždavo kokį nors daiktą. Ji yra vienintelė įmonės akcininkė. Lastauskui įmonė algos nemokėjo. Buvo susitikę su V. P., pasikalbėjo ar dirbtų, sakė neaišku kokia alga būtų. Ji leido be įgaliojimų Š. K. susitikinėti su žmonėmis. Prisimena J. A.. Nereikėdavo jai rašyti prašymų, kad įeiti į P. K. įsidarbino, jai reikėjo pateikti nuotrauką ir prašyti gauti nuolatinį leidimą. Žmones Š. K. įsivesdavo. Vieną kartą Š. K. palydėdavo žmogų, kitą kartą jau tas žmogus eidavo su pasu ir išsirašydavo leidimą. Leidimą išrašydavo administracijos darbuotoja. Ji asmeniškai nuėjo į kabinetą ir paprašė išrašyti nuolatinį leidimą tam ir tam žmogui. 2012-11-13 įsteigta įmonė. Darbuotojų buvo ieškoma per skelbimus. Kartais ji skelbimus įdėdavo. Skelbimai būdavo laikraščiuose. Skelbimus dėjo po įmonės įregistravimo. Gal gruodžio gale koks skelbimas ir išėjo. Skelbimuose buvo nurodyti įmonės administratorės ir Š. K. telefonų numeriai. Ji priima ir atleidžia darbuotojus. Darbo įrengimai į PN buvo vežami gal ir prieš vasario mėnesį. Įrengimai – jos įmonės turtas. Tai 8-7 staklės obliavimo, t.y. medžio apdirbimo įrankiai. Gal ir sausio mėnesį buvo atvežtos staklės. Konsultuoti Š. K. pradėjo seniai, pernai. Jie draugavo, bendravo. Negerai parašė paaiškinime, nes buvo susijaudinusi. Kudžma įsidarbino konsultantu. Lastauskas jokių pareigų įmonėje nėjo, nedirbo jokio darbo. L. K. įmonėje nedirbo, jie buvo draugai. Jos įmonėje Lastauskas taip pat nedirbo. Ji prašė išrašyti leidimą Lastauskui, nes Šarūnas (Kudžma) sakė išrašyti, sakė nieko nebus. Padarė klaidą. Įmonė samdo buhalterį. Darbo sutartis ji rašė, kartais administratorė. Įmonės veikla – medžio apdirbimas. Yra įtraukta ir statyba. Turėjo objektą Panevėžyje. Atsimena apie pirtelę. Ten dirbo Albinas, kurį įdarbino ant rytojaus. Dar dirbo R. S.. Ji buvo atvažiavusi į objektą, atvežė plėvelę, karutį, kopėčias. V. L. važiavo kartu su ja, nes jie daugiausiai abu kartu važiuoja. Jis jai padeda panešti daiktus. Namelio užsakovas buvo Gitana, pavardės nepamena. Jai visko prisuokė Šarūnas. K. A. paklausė kur jo dokumentai, jis pasakė, kad dokumentus padavė Šarūnui. Ant rytojaus jį įdarbino. Albinas pasakė, kad Šarūnas vežiojosi jo dokumentus. Nežinojo, kad dirbo Andriuškevičius. R. S. dokumentus atvežė Šarūnas į ofisą, pasakė, kad dirbs prie pirties. Jie skanuoja dokumentus ir siunčia buhalterei, kuri yra Šiauliuose. M. S., po to kai įdarbino. V. T. atsimena. Nežinojo nei vieno karto, kad nelegaliai dirbtų. Žino, kad Š. K. turėjo namą Vilniuje, bet tai ne jos objektas. Ji turėjo vieną namą Panevėžyje ir pirtelę. Kudžma viską darė ant jos įmonės. Darbo užmokestis su Kudžma – draugiškumas. Į PN Botyriui, Deičendorfui leidimų neišdavė, išdavė tik po įsidarbinimo, kaip ir visus kitus. Į PN namus patekdavo su paprastais vienkartiniais leidimais išrašytais PN administracijos. Šarūnas buvo nusivedęs Lastauską į PN, rodė kaip pina, kaip apmoko. Net neįsivaizduoja ar be Š. L. būtų papuolęs į PN. Su V. L. jokie darbo santykiai nesiejo. Jis jos sugyventinis. Gal cemento maišą už ją kada yra pakėlęs. Šarūnui darbo užmokesčio nemokėjo, jam buvo paskolinę pinigų. Neįsivaizdavo, kad tie asmenys buvo PN, nėjo į vidų, nekontroliavo, nežinojo, kad tie asmenys buvo dirbtuvėse. Buvo nugirdusi, kad Šarūnas savanoriškai mokymo darbus vykdė. Jis per jos patalpas vaikščiojo, nes ten kitaip ir neįeisi. Kudžma buvo išmėtęs skrajučių, jose buvo nurodytas jo numeris. Jis dirbo jos įmonėje. Sudarė sutartį su ta moterim dėl pirtelės. J. Š. atvežė sutartį, ji pasirašė. Jis sakė, kad žino porą žmonių, kuriuos įdarbins. Jis surado darbuotojus, ji atvažiavo prie pirtelės, paėmė dokumentus įdarbinti, neklausė ar tie žmonės jau dirbo. Į gamybos cechą Lastauskas su Kudžma nuo sausio mėnesio ėjo, bet nedirbo. Lastauskas su Kudžma ėjo, nes bendravo kaip draugai. 10000 yra paskolinusi Š. K.. Paskolino 2012 m. rugsėjo mėnesį be jokio raštelio. Kai tik gavo žmonių dokumentus, iš karto įdarbino, nežinojo, kad jie buvo dirbę. Iki patalpų nuomos sutarties surašymo, įmonė veiklos nevykdė, gal stakles reikėdavo sujungti, nes dalis staklių neveikė. Kudžma sakė, kad įvešim įrenginius tai jie bus jos. Jokių dokumentų dėl įrenginių įvežimo PN nėra pateikusi. Su PN direktorium Adomaičiu yra kalbėjusi tik tada, kai Kudžma pridarė problemų. Nei su vienu darbuotoju iš PN nebendravo. Sausio mėnesio gale buvo įvežti įrengimai, jau vyko sutarčių pasirašymas. Konkursas baigėsi ar tai sausio 29 d., ar 30 d. ar vasario 1 d., tiksliai neatsimena. Su Pakalka buvo atsiskaityta daiktu, nes jautėsi prieš jį kalta. Atsiskaitė įrankiais. Nubaudus ją pablogės jos vaikų gyvenimas. Pajamų neturi. Tas žmogus (Š. K.) vaikšto, toliau tęsia veiklą ir bus daugiau nukentėjusiųjų. Nenorėjo, kad taip įvyktų, nenumanė, nenutuokė. Žmonės buvo labai supykę, bet nežinojo, kad ne ji buvo aferistė ir melagė. Ji pati yra nukentėjusi.

Pažeidėjos atstovė advokatė E. Gaubienė nurodė, kad jos manymu už pažeidimą yra atsakingas Š. K., kuris ėmėsi tų veiksmų, kuriems įgaliojimų neturėjo, tą jis darė sąmoningai ir tyčia pasinaudodamas G. B. ir PN administracija. G. B. kaltė, kad patikėjo ir pasitikėjo Š. K.. Kai kurie asmenys nurodė net nežinoję kokioje įmonėje įsidarbina, nurodė atlyginimo prašę pas Š. K.. Tai įrodo, kad asmenys nelegaliai dirbo Š. K. įmonėje, o ne G. B. įmonėje. Dėl V. L. darbo, kaip tiekėjo. Darbo inspektorius tai argumentuoja tuo, jog jam buvo išduotas leidimas. Tai neįrodo nelegalaus darbo. Pagal leidimų išdavimo tvarką nieks nesidomėjo ar asmuo iš tiesų dirba įmonėje, todėl leidimo išrašymas nėra pagrindas įrodyti, kad jis ten dirbo. Medžiagų atvežimas taip pat negali būti laikomas nelegaliu darbu. Nei vienas iš minėtų asmenų nelegaliai „NS House“ nedirbo. Surinkti duomenys įrodo Š. K. nesąžiningumą. Nemano, kad nubaudus G. B., būtų įvykdytas teisingumas. Jei teismas bus kitos nuomonės, prašo atsižvelgti į išvardytas aplinkybes, į tai, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus. Prašo administracinę bylą nutraukti.

Institucijos surašiusios protokolą atstovas G. D. prašė pripažinti G. B. kalta, kadangi už pažeidimą ji yra atsakinga kaip įmonės vadovė.

V. L. apklaustas liudytoju parodė, kad yra G. B. sugyventinis. Jis įmonėje nedirba, tik važinėdavo kartu su G. B.. Į PN yra įėjęs su Kudžma. Jis ten vesdavo mokymo darbus. Su įmonės darbuotojais dėl darbo apmokėjimo nestarė. Kudžma vežėsi jį į PN, mokėjo pašnekėti, rodė, kaip viskas gali būti. Vasario mėnesį pradėjo įmonė veikti. Jam leidimą įeiti į PN paėmė, kad palydėti G. B., nes, kaip moteris, nenorėjo viena eiti. Jį tiekėju įvardijo, kad leidimą paimtų. Iš Bedorfaitės už vežiojimą jokių pinigų nėra gavęs. Įmonėje nedirbo ir nedirba. Jie (su Bedorfaite) aštuonis metus buvo užsienyje išdirbę, Kudžma prisistatė. Buvo nuvažiavęs į PN įrengimų pasižiūrėti. Viskuo rūpinosi Kudžma, nes galėjo PN eiti skersai, išilgai. Jis eidavo dėl leidimo patekti į P. N. datų kada žmonės dirbę. Iš sugyventinės kažkiek žinojo apie įdarbinimą. Sausio mėnesį įeiti į PN leidimą paimdavo Kudžma. Ji paduodavo pasą, jis nuėjęs išrašydavo leidimą. Gal vieną kartą pats buvo nuėjęs dėl leidimo. Prašymo įeiti į PN nereikėdavo rašyti, užtekdavo paso. Tikrindavo ir įeinant, ir išeinant. P. K. įeidavo į PN. N. K., nei Bedorfaitės įmonėse nedirbo. Kudžma matė, kad jie turi pinigų ir norėjo juo pritraukti. Įmonės steigimui Kudžmai nėra davęs pinigų, yra davęs pinigų jam asmeniškai. Nežino ar Kudžmai pinigų yra davusi Gintarė. PN lankydavosi su Kudžma arba lydėdamas Gintarę. Nežino kada Gintarės įmonė įregistruota. Nežino kada buvo įrengimai vežami. Sausio 3 d. dar įrengimų nebuvo. Apie sausio mėnesio vidurį buvo pradėti įrengimai vežti. Sausio mėnesį į PN eidavo su Kudžma, kaip draugas. Buvo nuvykęs pažiūrėti pirtelės. Romualdo nežino. Su Sakalausku nebuvo susipykęs. Prie pirtelės buvo atvažiavęs su Gintare. Jei atidarė automobilio duris, tai nereiškia, kad dirbo. Kudžma gal vadybininku įmonėje dirbo du mėnesius ar daugiau. Nežino kada Kudžma pradėjo įmonėje dirbti. Kudžma atlyginimo tikrai negavęs. Nežino koks buvo sutartas atlyginimas. Su juo neatsiskaityta. Jis dirbo vadybininku ar konsultantu. Jis aferas pradėjo pasakoti kai įmonės dar nebuvo. Dėl darbuotojų paieškos jis nežino. Iš pradžių su Kudžma bendravo draugiškai, paskui jis pradėjo visokius dalykus siūlyti. Su juo dėl užmokesčio nebuvo tartasi. Su Kudžma bendravo kaip su draugu. Sausio mėnesį pradėjo lankytis P. K. jį ten vedėsi pasižiūrėti. Ten vyko jo veikla, mokomieji darbai. Ten dar nebuvo jokių įmonės įrengimų. Nežino koks darbo užmokestis buvo mokamas darbuotojams. Nežino kas priima ir atleidžia darbuotojus. Kudžma įmonėje buvo apiformintas kaip draugas. Nežino ar P. K. turėjo savo įrengimų. Sausio 2 d. Kudžma PN turėjo savo fleksiukus, mažyčius įrankius. Įrankiai nebuvo išvežti.

V. A. apklaustas liudytoju parodė, kad konkrečios datos kada vyko konkursas nepamena. Buvo metų pradžia. Buvo skelbtas konkursas. UAB „NS House“ konkursą laimėjo. Buvo sudaryta sutartis dėl nuteistųjų įtraukimo į darbą. Yra ministro patvirtinta tvarka, kaip patenkama į įstaigos teritoriją. Buvo išrašomi leidimai, kuriuos jis ar pavaduotojai pasirašydavo. Negali nei paneigti, nei patvirtinti dėl nelegalaus darbo. Prieš konkursą ėjo verslininkai į patalpas apsižiūrėti, susipažinti su konkurso sąlygomis, veikė Š. K. įmonė. Buvo nedraudžiama įleisti į teritoriją, jie išrašydavo leidimus. Gamybinė teritorija atskirta nuo pataisos namų teritorijos. Jie vos nedarė atvirų durų dienos. Ateina mokinių ekskursijos. Leidimas išrašomas ilgesniam laikui, jei užtruktų ilgiau. Nėra griežtai reglamentuoto laiko. Yra atsakingi žmonės už nuteistuosius, kurie juos prižiūri. Š. K. atsivesdavo žmones parodyti ką dirba nuteistieji. Š. K. žodžiu deklaruodavo, kad mokys nuteistuosius ir dalyvaus konkurse. Jis konkurso nelaimėjo ir tik vėliau sužinojo, kad laimėjo UAB „NS House“. Sutartį su Š. K. įmone nutraukė birželio mėnesį, bet pati veikla buvo nutraukta kai UAB „NS House“ laimėjo konkursą. Jis pasirašė sutartį su UAB „NS House“, sutartį rengė juristas. Su G. B. pradėjo bendrauti kai prasidėjo įsiskolinimai. Netikrino ar žmogus dirba įmonėje, išrašydavo leidimus. Jie prižiūrėjo nuteistuosius. Tai gamybinė zona, patalpos išnuomotos. Svarbu, kad įeinantys žmonės būtų patikrinti, kad neįneštų uždraustų daiktų. Įėjimas į PN bendras, žmonės tikrinami. Dalį gamybinių patalpų, 30-40 m² turėjo Š. K.. Konkursą laimėjus UAB „NS House“, Š. K. veikla praktiškai nutrūko. Kas liečia su darbu ir gamybinėm patalpom, jie įleisdavo norinčius apžiūrėti. Leidime įrašas „į darbą“ yra formalus, bet susijęs su darbo santykiais. Dažniausiai žmonės vieni neidavo, Š. K. turėjo meistrą, kuris buvo atsakingas už darbų saugą, ir jis tą žmogų įsivesdavo. Būdavo poreikis ir jie išrašydavo leidimą. Tekę bendrauti su Š. K.. Jis bandė kažką daryti, bandė nuteistuosius mokyti. Šiek tiek buvo žinoma, kad jis turėjo statybos įmonę, kad bankrutavo. Pats Š. K. įsiskolinimų neturėjo, jam patalpos buvo suteiktos nemokamai. Iki sutarties pasirašymo UAB „NS House“ veiklos nevykdė ir fiziškai to daryti negalėjo. Nuteistųjų įdarbinimas prasidėjo tik pasirašius sutartį. Negalima įrankių įsivežti iki sutarties pasirašymo. Iki tol veikusi įmonė „Farandola“ demontavo įrengimus. Po konkurso turi būti turto perdavimo aktas. PN savo įrengimų neturėjo. Š. K. yra prašęs įnešti grąžtą ar kokį įrankį, tai smulkūs įrenginiai. Žino, kad Š. K. samdė Sutkaitį, jis buvo įdarbintas kaip meistras. Įmonė „Farandola“ įrankius išsivežė 2012 m. lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Nuolatiniai leidimai išduodami tiems, kurie turi nuolatinius darbinius santykius, kurie nėra pareigūnai. Sutkaitis ir Kudžma turėjo nuolatinius leidimus. Kudžmai buvo leista įsinešti ar tai grąžtą, ar tai klijus. Tai minimalūs įrengimai. Kudžma stambių įrengimų neturėjo. Tai nesunku patikrinti, nes buvo dokumentai kada keturpusės staklės įvežtos. Kiekvienam daiktui įvežti išduodamas leidimas. Teoriškai mano negalėjo anksčiau įvežti stakles nei pasirašyta sutartis.

V. T. apklaustas liudytoju parodė, kad dirbo gegužės 6 d.. Su Kudžma susitiko gegužės 2 d., apžiūrėjo patalpas, paliko jam visus popierius. Po poros savaičių išsiskyrė. Gegužės 2 d. nedirbo. Ketino įmonėje dirbti gamybos vadovu. Iki sutarties sudarymo prabuvo kaip žiūrovas. Nežinojo, kad nelegaliai dirba. Kai atnešė sutartį, sužinojo, kad kita direktorė. Kai atvykdavo į darbą, jau būdavo atlėkęs Kudžma ir suvadovavęs, ar kitas, kurio vardo ir pavardės nežino. Bedorfaitę pamatė kai atvežė sutartį. Su ja susitiko prie kalėjimo. Pasirašęs sutartį dar vaikščiojo į darbą, prasitrynė apie dvi savaites. Tų žmonių, kurie šiandien pakviesti liudyti, nebuvo. Ten buvo tik vienas laisvės žmogus. Jis (liudytojas) turėjo vadovauti nuteistiesiems. Kai klausdavo kur eis, sakydavo į Kudžmos įmonę ir surašydavo leidimą. Kai atėjo pirmą kartą sakė, kad eina į gamybines patalpas, darbuotoja perklausė ar į Kudžmos įmonę. Jis manė, kad pas Kudžmą dirbo. Iki sutarties sudarymo tik domėjosi darbu, žiūrėjo. Save laikė žiūrovu. Nebūdavo visą dieną, prabūdavo tris ar keturias valandas. Tą dieną galiodavo tas pats leidimas. Visą darbo dieną neišbūdavo niekada. Turėjo vykdyti gamybos vadovo pareigas. Pradėjau reikalauti konkrečios darbo užduoties. Buvo tampymasis, neskaitė to darbu. Jis vyrams jokių nurodymų nedavė, pasakė, kad ne ta puse kala plėvelę. Tai vyko iki gegužės 13 d., ir po 13 d. niekas nepasikeitė. Su juo atsiskaityta daiktais. Atsiskaitė ponia. Gegužės 2 d. Kudžma tik aprodė, kaip atrodo viskas. Teoriškai mąstė, kad dirba, nes gegužės 2 d. jis Kudžmai atidavė pasą ir VSDFV pažymėjimą. Nesidomėjo, manė, kad sutartis pasirašyta. Neskaitė savęs vadovaujančiu. Tai, kad ne taip deda plėvelę, pasakė kaip darbuotojas, nes neskaitė savęs vadovu. Jis patarė kaip reikia kalti, jie jo paklausė ir perkalė plėvelę. J. K. prašė duoti brėžinius, bet jis tik paskeryčiodavo. Lastausko pavardė jam nieko nesako. Vytautą žino, jis buvo gal kokį kartą atėjęs, nepastebėjo, kad ką būtų veikęs. Vytautas buvo teritorijoje užėjęs, bet nedirbo.

A. A. apklaustas liudytoju parodė, kad su direktore susipažino vėliau. Pradėjo dirbti pagal skelbimą laikraštyje. Po savaitės paskambino, pasiūlė susitikti. Šeštadienį susitiko su Šarūnu, pavardės tiksliai nepamena. Jis liepė pirmadienį atvažiuoti į kalėjimą. Pirmadienį nuvažiavus atėjo meistras, išėmė leidimą, nusivedė ir pradėjo dirbti. Dirbti pradėjo nuo balandžio 8 d.. Balandžio 9 d. liepė atsivežti dokumentus. Prie gaterio dirbo nuo 8 d. iki 12 d. ir savaitę nuo 15 d. iki 19 d.. Pasibaigė mediena. Dar paklausė Šarūno ar jį įformino, pasakė, kad pamiršo. Medienos neparvežė tai pasiūlė nuo gegužės 1 d. eiti dirbti prie pirtelių. Nuo gegužės 1 d. iki 8 d. ir 13 d. dirbo prie pirtelių. Gegužės 14 d. atvažiavo, sutartį pasirašė, tada susipažino su direktore. Jam skambino dėl darbo Š. K.. Jis neprisistatė kas esąs, liepė atvažiuoti pirmadienį. Įsivaizdavo, kad jis yra direktorius. Kai skambino pagal skelbimą dėl darbo, atsiliepė mergina, užsirašė mano duomenis ir sakė, kad direktorius paskambins. Direktoriumi įvardino vyrą. Kai paskambino tas asmuo, nekilo abejonių, kad tai direktorius. Prie kalėjimo jį pasitiko meistras Vidmantas, pavardės jo nepamenu. Vidmantas jį nusivedė į pataisos namus, aprodė gaterį. Po kiek laiko atvažiavo Šarūnas, liepė dokumentus atvežti. Antradienį dokumentus padavė Šarūnui. Šeštadienį klausė dėl darbo užmokesčio, žodžiu susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio. Dirbo nuo balandžio 8 d. iki 12 d, nuo 15 d. iki 19 d.. Nedirbo iki gegužės 1 d.. Po to dirbo nuo gegužės 1 d. iki 3 d., nuo 6 d. iki 10 d., nuo 13 d. iki 17 d.. Sutartį atvežė gegužės 14 d. ryte. Šarūnui kelis sykius sakė dėl darbo užmokesčio. Jis iš kišenės išsitraukdavo ir duodavo tai 20 Lt, tai 50 Lt. Yra iš viso gavęs 310 Lt. Su juo direktorė atsiskaitė, jai pretenzijų neturi. Prie pirtelių dirbo Romas ir Gražvydas, jų pavardžių nežino. Kiek žino jie buvo patentus išsipirkę. Medžiagas prie pirtelės daugiausiai atveždavo Bedorfaitės vyras. Reikėdavo kanalizacijos vamzdžių. Jis daugiausiai vienas atvažiuodavo. Prie gaterio dirbo su kaliniais. Už darbą pinigų duodavo Kudžma, liepė rašytis kiek davė. Buvo gavęs 310 Lt ir tuo pasibaigė. Paskui už darbą atidavė įrankiais direktorė. Už išdirbtą laiką pagal darbo sutartį, su juo atsiskaitė pilnai. Skelbimą rado „Reklamos gide“. Ten buvo rašoma, kad „NS House“ reikalingi gaterininkai, staliai – staklininkai. PN dirbo gateristu. Kaliniai atveždavo medį, jis pjaudavo medieną. Dirbo nuo 8 val. iki 16:30 val. ir valanda pietų. Nežino kieno buvo įrengimai, turbūt firmos „NS House“. Prie sodo namelio liejo banketes, padėjo staliui, kaip pagalbinis. S. R. nurodydavo ką reikia daryti. Nuo balandžio 8 d. ir nuo gegužės 1 d. iki 13 d. dirbo be sutarties. Į darbą rinkdavosi nuo 8 val., dirbdavo iki 17 val.. Ž. V., jis Bedorfaitės vyras, jo pavardės nežino. Romas paskambindavo Šarūnui ir reikalingas medžiagas atveždavo arba Šarūnas arba Vytas. Bedorfaitę pamatė kai atvežė darbo sutartį. Iki to laiko buvo matęs, kad atvažiuodavo moteris su vyru, jiems nepristatė, kad tai direktorė.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235). Aukščiau nurodytų liudytojų parodymai, pažeidėjos paaiškinimai bei byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-4), G. B. paaiškinimai (b. l. 5, 6), Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 7-8), V. P. prašymas (b. l. 9), V. P. darbo sutartis (b. l. 10-11), J. A. prašymas ir darbo sutartis (b. l. 12, 13-14), V. Ž. prašymas ir darbo sutartis (b. l. 15, 16-17), G. A. prašymas ir darbo sutartis (b. l. 18, 19-20), A. A. paaiškinimas ir darbo sutartis (b. l. 21, 22-23), R. S. paaiškinimas ir darbo sutartis (b. l. 24, 25, 26), Š. K. paaiškinimas ir darbo sutartis (b. l. 27, 28-29), V. L. paaiškinimas (b. l. 30), V. T. darbo sutartis (b. l. 31-32), V. D. darbo sutartis (b. l. 33-34), D. B. darbo sutartis (b. l. 35-36), SODRA informacija (b. l. 37-38), vienkartinių leidimų į PN teritoriją registro duomenys (b. l. 40-58) ir juos patvirtinantys vienkartiniai leidimai (59-98), nuolatinių leidimų registro duomenys (b. l. 99-102), įmonės „NS House“ darbo sutarčių registro duomenys (b.l. 103-111), darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnalo duomenys (b. l. 112-114), G. B. darbų saugos pažymėjimas (b. l. 115), juridinių asmenų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog įmonės direktorė yra G. B., įmonė įregistruota 2012-11-13 (b. l. 116-117), laikraščio Santaka kopija, patvirtinanti pirties statybos faktą (b. l. 120), 2013-02-12 paslaugų teikimo sutartis (b. l. 9-10, t.2), valstybės materialiojo turto nuomos sutartis (b.l. 11-12, t. 2), perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 13-14, t. 2), papildomas susitarimas (b. l. 15, t. 2), darbo ginčų komisijos sprendimai (b. l. 16-17, 18-19, 20-21, 22-23, t. 2), pranešimai apie apdraustųjų socialinio draudimo pradžią (b. l. 34-54, t.2), neabejotinai patvirtina, kad G. B., pažeisdama DK 98 str. 1 d. reikalavimus – nesudarius darbo sutarčių ir prieš vieną 1 darbo dieną nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio nutarimo kaltinime nurodytų asmenų darbo pradžią, leido jiems dirbti. Nors G. B. nurodė, kad apie daugumos šių asmenų darbo pradžią ji nežinojo, tačiau kaip seka iš jos pačios paaiškinimų, ji darbuotojų paiešką ir kitus klausimus buvo pavedusi spręsti Š. K., t.y. leidusi jam veikti jos vardu ir įgaliojimais, tuo pačiu nesudariusi su juo darbo sutarties, suteikiančios taip veikti ir žinodama, kad įmonė įregistruota nuo 2012-11-13 bei yra įdėtas skelbimas įmonės vardu dėl darbuotojų paieškos neužtikrino, kad besikreipiantiems dėl darbo asmenims būtų leidžia dirbti tik reikiamai įforminus jų dokumentus, sudarė sąlygas jų nelegaliam darbui. Pažymėtina ir tai, kad darbuotojai manė, jog įsidarbina ir dirba įmonėje „NS House“, o tai, kad jie manė, jog įmonės vadovu ir savininku yra Š. K., nešalina G. B. atsakomybės dėl nelegalaus darbo. Pažymėtina ir tai, kad nors įmonė oficialiai teisę veikti Kybartų pataisos namuose įgijo tik laimėjusi konkursą 2013-01-29, tačiau tai nėra pagrindu padaryti išvadą, kad iki tol įmonė nevykdė jokio veiklos pataisos namuose, prisidengdama Š. K. įmonės vardu, juolab, kad ankstesnio (iki konkurso laimėjimo datos) darbo faktą patvirtina ir apklaustų liudytojų parodymai, paminėta bylos medžiaga. Nors administracinio teisės pažeidimo protokolo kaltinime buvo nurodyta, kad nelegaliai dirbo ir V. L., tačiau objektyvių duomenų, kad jis veikė kaip įmonės darbuotojas, o ne kaip G. B. šeimos narys (sugyventinis) nesurinkta, o tai, kad jam buvo išduotas leidimas pateikti į PN kaip tiekėjui, nėra pakankamu įrodymu pagrindžiančiu jo ir įmonės „NS House“ darbo santykius ir nelegalaus darbo faktą, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl V. L. darbo. Nors liudytojų parodymuose ir rašytinėje bylos medžiagoje yra neesminių neatitikimų dėl darbo pradžios, teismas vadovaujasi protokole nurodytais nelegalaus darbo laikotarpiais, patvirtintais rašytiniais įrodymais surinktais tyrimo metu ir patvirtinančiais darbo pradžią, juolab, kad nelegalaus darbo fakto konstatavimui nelegalaus darbo trukmė reikšmės neturi. Likusioje dalyje (pašalinus aplinkybę dėl V. L. nelegalaus darbo) pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41³ str. 1 d. (ATPK 41³ str. 1 d., DK 93 str., 98 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors pažeidėja savo kaltę nurodė pripažįstanti iš dalies, tačiau kaip seka iš jos parodymų, ji savo kaltę pripažino iš dalies vertindama veiksmų teisinę kvalifikaciją, tačiau paties kaltinime nurodytų asmenų darbo fakto neneigė. Kaip patvirtino dauguma liudytojų, pažeidėja su jais už darbą vienu ar kitu būdu yra atsiskaičiusi, dėl padaryto pažeidimo akivaizdžiai išgyveno ir gailėjosi bylos nagrinėjimo metu (verkė, jaudinosi ir pan.), todėl jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. G. B. pripažįstama kalta dėl 10 asmenų nelegalaus darbo, todėl administracinė nuobauda pažeidėjui skirtina už 10 asmenų nelegalų darbą. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, tyčios pobūdį, į tai, kad pažeidimo padarymui didelę reikšmę akivaizdžiai turėjo ir G. B. ir įmonės UAB „NS House“ vardu veikusio Š. K. veiksmai, pažeidėjos asmenybę (duomenų charakterizuojančių neigiamai nėra), jos pareigą išlaikyti 2 mažamečius vaikus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei ATPK 30² str. 1 d. reikalavimus, yra pagrindas pripažinti, kad paskyrus net minimalią sankcijoje numatytą baudą, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo kriterijai, proporcingumo principas, todėl taikytinas ATPK 30¹ str. ir pažeidėjai skirtina mažesnė nei numatyta sankcijoje bauda – po 700 Lt už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, viso - 7000 Lt bauda. Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.).

Sutinkamai su ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Atsižvelgdamas į pažeidėjo turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo rašytiniu prašymu, teismas ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Baudą pažeidėjas sumoka banke (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos paskirtis – bauda administracinėje byloje, įmokos kodas – 6401). Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka protokolą surašęs organas (pareigūnas), todėl sumokėjus baudą, mokėjimą patvirtinantį dokumentą, privalu pristatyti Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritoriniam skyriui (Marijampolė, Vytauto g. 17/ Vasario 16-osios g. 1), ne vėliau kaip iki nurodyto baudos sumokėjimo termino (ATPK 309 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir pritaikius ATPK 30¹ str. skirti 7000 Lt (septynių tūkstančių litų) baudą.

Nutarimas, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.