- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-2378-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30744-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Ozo miestas“
- Atsakovas
- UAB „Šilėja“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Ozo miestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ozo miestas“ ieškinį atsakovui UAB „Šilėja“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Ozo miestas“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu prašydamas uždrausti atsakovui atlikti bet kokius bendro naudojimo objekto administravimo veiksmus name, esančiame Š. g., Vilniuje. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti administravimo veiksmus pagal nebegaliojantį 2012 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymą. Prašymą motyvavo tuo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra glaudžiai susijusios su prevenciniu ieškiniu reiškiamu reikalavimu. Atsakovas atlieka administravimo veiksmus panaikinto įsakymo pagrindu ir savo veiksmais trukdo atlikti administravimo veiksmus ieškovui. Tenkinus ieškovo ieškinį ir dabar nepritaikius laikinųjų apaugos priemonių, gali atsirasti negrįžtamų padarinių, būtų užkirsta galimybė ieškovui tinkamai vykdyti veiklą. Atsakovas ne tik neperduoda su administravimu susijusių dokumentų ieškovui, bet ir toliau bando teikti paslaugas, kurias gali vėliau kilti poreikis ginčyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo UAB „Ozo miestas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prie jo pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovas pasirinkęs savo teisių gynybos būdą per prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovui atlikti administravimo veiksmus, nepagrindė kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – bylos nagrinėjimo laikotarpiu neuždraudus atsakovui atlikti šiuos veiksmus, gali pasunkėti ar pasidaryti teismo sprendimo įvykdymas negalimu. Administravimo paslaugas šiam namui šiuo metu teikia atsakovas ir ieškovas, pareikštu ieškiniu ieškovas ketina uždrausti atsakovui toliau teikti šias paslaugas. Teismo manymu didelę žalą nepritaikius šiuo metu laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų sukelti priešinga situacija, jeigu daugiabučiui namui administravimo paslaugas neteiktų nei vienas asmuo. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas ieškovui neperdavė namo, esančio Š. g., Vilniuje, administravimui būtinų dokumentų, kaupiamųjų lėšų, teismas padarė išvadą, jog teismui pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, gali susiklostyti tokia situacija, jog uždraudus atsakovui atlikti administravimo veiksmus, ieškovas neturėdamas perduotų dokumentų, kaupiamųjų lėšų, negalėtų tinkamai vykdyti administravimo paslaugas ir taip galėtų būti padaryta žala. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu, todėl netenkino ieškovo prašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Apeliantas (ieškovas) UAB „Ozo miestas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkė teismo 2016-08-29 nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šiuo metu namo, esančio Š. g., Vilniuje, teisėtą administravimą vykdo UAB „Ozo miestas“, o UAB „Šilėja“ vykdyti administravimo veiksmų name Š. g. neturi jokio teisėto pagrindo ir tai daro savavališkai, o tokie jos veiksmai kelia grėsmę žalai atsirasti. Situacija, jog daugiabučiui namui atsiras žala, jei administravimo paslaugų neteiks nei vienas asmuo yra visiškai neteisinga ir nepagrįsta. Administravimo paslaugų teisėtas teikėjas yra UAB „Ozo miestas“. UAB „Šilėja“ teisėtas administravimas pasibaigė, nes daugiabučio gyventojų dauguma sudarė jungtinės veiklos sutartį ir įgaliojo naują administratorių UAB „Ozo miestas“ vykdyti administravimo paslaugas name Š. g.. 2016-07-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr.30-1735, kuriuo iš UAB „Šilėja“ administruojamų daugiabučių namų sąrašo išbrauktas pastatas Š. g.. Taip pat šiuo įsakymu UAB „Šilėja“ įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo Šeškinės g. 11 bendro naudojimo objektų valdymo perdavimo šio namo jungtinės veiklos sutarties dalyviams akto kopiją. Tačiau jokių veiksmų dėl šio įsakymo vykdymo UAB „Šilėja“ nesiėmė ir toliau namo butų ir kitų patalpų savininkams bruka savo paslaugas, nors teikti administravimo paslaugų UAB „Šilėja“ neturi jokio pagrindo: nei sutarties, nei įsakymo, nei teismo sprendimo. Kadangi atsakovas namo administravimo neatliko UAB „Ozo miestas“ ir Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliota 38 buto savininkė J. M. buvo priversta faktiškai administravimą perimti patys, pasirašydami administravimo perdavimo-priėmimą aktą. Taigi šiuo metu administravimo paslaugos yra teikiamos, nepaisant to, kad atsakovas UAB „Šilėja“ neperduoda tam tikrų iki šiol pas save laikomų namo dokumentų ir kaupiamųjų lėšų. Be to turto administravimo faktas yra išviešintas ir nekilnojamojo turto registre. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindžia tuo, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar apskritai neįmanomas, nes sudarant sąlygas atsakovui ir toliau atlikti administravimo veiksmus, gali būti priimti atitinkami sprendimai, kuriuos reiktų ginčyti, jų ginčijamas gali tapti itin sudėtingas, taip pat dėl atsakovo veiksmų gali tekti reikšti naujus ieškinius dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu prašydamas uždrausti atsakovui atlikti bet kokius bendro naudojimo objekto administravimo veiksmus name, esančiame Š. g. , Vilniuje. Taip pat prašė taikė laikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti administravimo veiksmus pagal nebegaliojantį 2012-08-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016-08-29 nutartimi ieškovo prašymo netenkino, sprendė, kad ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, tačiau nepagrindė kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti teismo sprendimo įvykdymas negalimu. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka.
LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui tikėtinumas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Pažymėtina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje teismo nutartyje nurodė, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais teismo argumentais, nagrinėjamu atveju egzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė.
Minėta, jog ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, prašydamas uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti pažeistos ieškovo bei namo gyventojų teisės, ir atsirasti žala. Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynybos būdų. Tokio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.). Tuo tarpu CPK numatytos laikinosios apsaugos priemonės padeda geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą t.y. laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Ieškovas tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde yra nurodęs, jog tolesnis atsakovo namo administravimas sukelia žalą ir grėsmę dar didesnei žalai atsirasti ieškovui ir namo gyventojams (atsakovas nuplešia skelbimų lentose UAB „Ozo miestas“ informaciją gyventojams, nupjauna spynas nuo inžinerinių tinklų patalpų ir deda savas, kad užkirsti kelia patekti jungtinės veiklos sutarties dalyviams ir UAB „Ozo miestas“, savinasi naujai pakabintas skelbimų lentas ir t.t.). Ieškovo teigimu siekiant apsiginti nuo tokių atsakovo veiksmų ir nuo žalos kilimo ateityje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, tai pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti.
Kaip matyti iš pateikto ieškinio, nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su prevencinio ieškinio reikalavimu, todėl yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio reikalavimas, t.y. nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių. Atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas susipažinęs su ieškovo ieškiniu, jame išdėstytomis aplinkybėmis bei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų esmę, aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (lot. status quo) išsaugojimą. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės – uždrausti atsakovui UAB „Šilėja“ faktiškai vykdyti administravimo veiksmus daugiabučio namo Š. g. Vilniuje, iki kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.