- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-448-159/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10359-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Skolininkas
- G. G.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2S-448-159/2010
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-10359-2009-0)
2010 m. vasario 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko ir Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės B. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-14229-323/2009 pagal pareiškėjos antstolės B. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui G. G., antstoliui G. J. dėl vykdymo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolė B. T. 2009-09-08 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama priteisti jos naudai 501 Lt vykdymo išlaidų iš skolininko G. G. (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-17 nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė. Vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta antstolio teisė, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo. Pateikiant kitam antstoliui vykdyti teismo nutartį, kuria buvo patikrintas ir patvirtintas išlaidų dydis, būtų užtikrintas nesibaigiantis procesas, kuris didintų vykdymo išlaidas, pažeistų ne tik skolininko interesus, bet ir bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, iškreiptų vykdymo procesą reglamentuojančių normų esmę bei prasmę bei sukurtų absurdišką situaciją, kadangi skolininkui savo noru nesumokėjus sprendimų vykdymo išlaidų, antstoliui pačiam jų neišieškant ir antstoliams vis kreipiantis vienam į kitą dėl priteistų vykdymo išlaidų priteisimo, sprendimo vykdymo išlaidos ne tik žymiai viršytų visus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus dydžius, bet ir nepateisinamai užvilkintų procesą (b. l. 3–4).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė B. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš skolininko 501 Lt vykdymo išlaidų. Nurodo, kad jei išieškotojas neapmokėjo visų vykdymo išlaidų, antstolis neapmokėtas vykdymo išlaidas išieško iš skolininko. Antstolis, kurio naudai priteistos vykdymo išlaidos, pateikia jį vykdyti kitam antstoliui, kad nepažeistų CPK 636 str. 4 d. ir CPK 65 str. 1 d. 1 p. normų ir naujai užvestoje byloje pats tampa išieškotoju. Išieškotojas antstolis G. J. pateikė antstolei B. T. vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl iš skolininko turi būti išieškotos vykdymo išlaidos. Priešingu atveju būtų pažeisti vykdymo išlaidas išieškojusio antstolio interesai. Teigia, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo suformuotai praktikai (b. l. 7–9).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Dėl šių priežasčių vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Vadovaujantis CPK 610 straipsniu įvykdžius sprendimą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis su pareiškimu kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas jas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Dėl šios priežasties dėl vykdymo išlaidų išieškojimo jokia nauja byla neužvedama ir nauji vykdomieji raštai neišduodami. Tos pačios Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktas aiškiai nurodo, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos. Akivaizdu, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta antstolio teisė, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo.
Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė B. T. priėmė vykdyti antstolio G. J. pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr. P2-1714-512 dėl 580 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko G. G., kurios buvo priteistos už antstolio turėtas išlaidas, vykdant išieškojimą kitoje vykdomojoje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis G. J., pats turėdamas valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti vykdomuosius dokumentus, negalėjo kreiptis į kitą antstolį dėl jam priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo, o antstolė B. T., turėdama analogiškus įgaliojimus ir būdama profesionali teisininkė bei išmanydama vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, privalėjo įvertinti šias aplinkybes ir atsisakyti priimti vykdyti antstolio G. J. pateiktą vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Teisėjų kolegijos nuomone, antstolis G. J. pateikdamas kitam antstoliui, t. y. B. T., vykdyti teismo nutartį, kuria buvo patikrintas ir patvirtintas antstolio G. J. turėtų vykdymo išlaidų dydis, sukūrė absurdišką situaciją, t. y. nesibaigiantį procesą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nes skolininkui savo noru nesumokėjus sprendimų vykdymo išlaidų, antstoliui pačiam jų neišsiieškojus ir antstoliams vis kreipiantis vienam į kitą dėl priteistų vykdymo išlaidų priteisimo, sprendimų vykdymo išlaidos vis būtų didinamos, pažeidžiami ne tik skolininko interesai, bet ir bendrieji sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai, iškreipiama vykdymo procesą reglamentuojančių normų esmė bei prasmė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė B. T. neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, todėl atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo suformuotai praktikai, nes Klaipėdos apygardos teismas vėliausiai išnagrinėtose analogiškose bylose sukūrė precedentą, jog tokiose situacijose antstolis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo (pavyzdžiui: 2010-01-21 civilinėje byloje 2S-283-123/2010, 2010-01-07 civilinėje byloje 2S-250-622/2010, 2010-01-07 civilinėje byloje 2S-243-123/2010, 2010-01-07 civilinėje byloje 2S-227-460/2010, 2010-01-06 civilinėje byloje 2S-290-265/2010, 2010-01-06 civilinėje byloje 2S-252-360/2010).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus ir pagrįstai atmetė antstolės B. T. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.