- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-270-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19252-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB “Trade grupp”
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB “Trade grupp” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Trade grupp” ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Trade grupp“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo M. B. 5 833Lt už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Sauda“ 2011-10-07 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11/2 perleido ieškovui UAB „Trade grupp“ reikalavimo teisę į transporto priemonės Opel Calibra, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) savininką ir /ar valdytoją atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą. Vadovaujantis 2001-11-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1426, 2009-01-05 buvo surašytas automobilio Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo protokolas, kadangi buvo padarytas kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas. Policijos pareigūnas 2001-05-04 sutarties tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pagrindu perdavė automobilį transportuoti į minėtos įmonės saugojimo aikštelę. Transporto priemonės saugojimo paslaugos buvo teikiamos nuo 2009-01-05. Pagal transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimą, imamas 310 Lt mokestis už nuvežimą, 15 Lt mokestis už parą už pirmą saugojimo mėnesį ir po 240 Lt per mėnesį už kiekvieną sekantį mėnesį. Ieškovas sutinka mažinti įsiskolinimą iki 5 833 Lt nuo priskaičiuotos 8 440 Lt sumos. Pirmasis kreditorius UAB „Sauda“ ragino atsakovą kuo skubiau atsiimti transporto priemonę, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė. Pirmasis kreditorius, siekdamas nustatyti transporto priemonės savininką, siuntė pranešimą VĮ „Regitra“ registruotam savininkui S. M., tačiau jis nurodė, kad automobilį yra pardavęs ir pateikė pažymą apie transporto priemonės išregistravimą. Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymo Nr. 5-V-200 III skyriaus 18 punktas nustato, kad transporto priemonę gali atsiimti ne tik savininkas, bet ir valdytojas. Apie atsakovo atvykimą atsiimti transporto priemonės duomenų nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas M. B. pateikęs atsiliepimą į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš UAB „Sauda“ nėra gavęs jokios sąskaitos pagal kurią turėtų sumokėti, prie reikalavimo perleidimo sutarties taip pat nebuvo pridėta nei viena sąskaita-faktūra; saugota transporto priemonė atsakovui nepriklauso, o nuvykus į aikštelę, buvo atsisakyta ją grąžinti, kadangi atsakovas nėra savininkas. Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002-01-11 įsakymo Nr. 15 16 punkte nurodyta, kad transporto priemonė grąžinama savininkui (valdytojui), o 2001-05-04 Sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo 4.3 punkte numatytas bendrovės įsipareigojimas iš aikštelės grąžinti transporto priemonę savininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis nėra nei savininkas, nei valdytojas, nei įgaliotas asmuo, o UAB „Sauda“ turėjo imtis priemonių, kad paslaugos truktų ne neribotą laiką, o ekonomiškai pagrįstą laiką, juolab, kad automobilis Opel Calibra buvo nedidelės vertės. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2001-05-04 Sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo 4.4 punktu bendrovė įsipareigojo imti mokestį ne didesnį už nustatytą 1997-12-10 LR Vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 559. Sutartis nepakeista, o skaičiavimai atlikti pagal 2008-06-16 UAB „Sauda“ direktoriaus patvirtintus TP specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainius. UAB „Sauda“ vienasmeniškai nustatydama įkainius, analogišką paslaugą vertina skirtingai. Klientų priimtos saugojimui transporto priemonės apmokestinamos 40 Lt mažesne suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies- priteisė iš atsakovo M. B. ieškovo UAB “Trade grupp” naudai 1 510 Lt automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,72 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priimdamas sprendimą teismas nustatė, jog automobilį Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo teisės vairuoti neturintis atsakovas M. B., taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14,15 punktus, kuriuose nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, taip pat draudžiama eksploatuoti techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs nurodytą atsakovo padarytą pažeidimą, konstatavo, jog jo vairuotas automobilis galėjo būti nuvežtas į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę, dėl ko yra pagrindas reikšti reikalavimą dėl transporto priemonės transportavimo išlaidų atlyginimo. Nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų pagrindu, teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas atlyginti transporto priemonės transportavimo išlaidas yra pagrįstas ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 310 Lt už transporto priemonės nuvežimą pagal UAB „Sauda“ patvirtintus įkainius reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog įvykio dieną atsakovas, neturėdamas teisės vairuoti ir išvažiavęs techniškai netvarkingu ir išregistruotu automobiliu, prisiėmė riziką už pasekmes, todėl aplinkybė, kad jis įvykio dieną nebuvo nei automobilio savininkas, nei valdytojas, nei įgaliotas asmuo šiuo atveju neeliminuoja jo pareigos atlyginti su automobilio priverstiniu nuvežimu ir saugojimu susijusias išlaidas. Šiuo atveju atsakovo atsakomybės atsiradimui neturi įtakos aplinkybė, atsakovas buvo teisėtas ar neteisėtas automobilio valdytojas. Nurodė, kad UAB „Sauda“ iki reikalavimo perleidimo turėjo teisę reikalauti atlyginti už automobilio saugojimą iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo – 2009-04-16, po nutarimo paskelbimo UAB „Sauda“ turi įrodyti, kad ne dėl jos veiksmų toliau didėjo automobilio saugojimo išlaidos, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilis buvo perduotas saugoti 2009-01-05, o atsakovui pirmieji pranešimai apie atsiskaitymą už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą nusiųsti tik po metų nuo nutarimo paskelbimo ir po beveik pusantrų metų nuo automobilio paėmimo – 2010-05-14, 2010-05-25, o dar po pusantrų metų perleistas reikalavimas ieškovui – 2011-10-07, tuo nepagrįstai didinant išlaidas. Pasisakant dėl paties reikalavimo apimties, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ginčo automobilis yra 1993 m. gamybos, todėl 5 523 Lt suma už automobilio saugojimą kelis kartus viršija jo rinkos vertę, o tai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes iš automobilio savininko ir pasaugos davėjo sutartinių santykių atsirandanti pasauga yra ženkliai pigesnė. Dėl nurodyto teismas laikė protinga prašomas atlyginti išlaidas už automobilio saugojimą mažinti iki 1 200 Lt, įvertinant tai, kad UAB „Sauda“ yra verslo subjektas, todėl jam taikytinas didesnis nei vidutinis atidumo bei rūpestingumo standartas, kuris atitinkamai taikytinas ir ieškovui šioje byloje, kuris, būdamas verslo subjektu, taip pat turėjo įvertinti perkamos reikalavimo teisės pagrįstumą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas UAB “Trade grupp” pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą dalyje dėl sumos už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą sumažinimo iki 1 510 Lt ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti iš atsakovo M. B. 5 833 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai interpretuoja Konstitucinio Teismo 2009-04-10 nutarimą teigdamas, kad Konstituciniam Teismui 2009-04-10 priėmus nutarimą, jog ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Konstitucijai, išnyko teisinis pagrindas priverstiniam automobilio saugojimui ir tolesnis automobilio saugojimas tapo neteisėtu. Apeliantas sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad po minėto nutarimo paskelbimo automobilis savininkui (apelianto pastaba - taip pat ir valdytojui) išreiškus valią privalo būti grąžintas nedelsiant, tačiau kaip būtina sąlyga yra išreikšta valia atsiimti automobilį ir aktyvūs subjekto veiksmai, į ką teismas neatsižvelgė priimdamas sprendimą. Pirmos instancijos teismas, taikydamas Konstitucinio teismo nutarimą neatsižvelgė į tai, kad nei savininko nei valdytojo valia atsiimti transporto priemonę niekada nebuvo išreikšta jokia forma, todėl tai, kad automobilis neatsiimtas iki šios dienos, yra atsakovo piktybiškas neveikimas. Apeliantas taip pat nurodo, kad yra reikalaujama išlaidų tik už tą laikotarpį, kai atsakovui buvo tiesiogiai pranešta registruota korespondencija apie saugojimą ir besikaupiančias išlaidas, tačiau vis tiek jokių veiksmų imtasi nebuvo. Be to, kad būtent automobilio savininko paieška ir atsakovo nebendradarbiavimas apsunkino aplinkybių išsiaiškinimą šioje byloje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apie saugojimą atsakovas buvo asmeniškai betarpiškai informuotas 3 kartus, tačiau jokios reakcijos sulaukta nebuvo, joks atsakymas pateiktas nebuvo. Be to, atsakovas vairavo techniškai netvarkingą, VĮ „Regitra" išregistruotą transporto priemonę, kurią apskritai naudoti viešajame eisme yra draudžiama ir tai ypatingai apsunkino tyrimą dėl transporto priemonės savininko nustatymo, taip pat, kad galima preziumuoti, jog pats atsakovas ir yra transporto priemonės savininkas, nes tokį asmenį slepia. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu kad saugotojas nesiėmė visų įmanomų veiksmų siekiant, kad išlaidos už saugojimą nedidėtų ir pažymi, kad vienintelės papildomos priemonės, kurių galėjo imtis saugotojas, yra transporto priemonės sunaikinimas arba realizavimas, kas nežinant tikrojo savininko ir nesant galimybės jam apie tai pranešti, būtų neteisėtas. Be to, taip pat pažymi, kad teismo sumažinta suma nėra pagrįsta jokiais skaičiavimais.
Atsiliepimas
Atsakovas M. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad apeliantas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes UAB „Sauda“, kuri sutartimi tariamai perleido reikalavimo teisę ieškovui, pati jos neturėjo, neįforminusi reikalavimo teisės aktuose nustatytais dokumentais. Be to, atsakovas iš UAB „Sauda“ nėra gavęs nei vieno dokumento, pagal kurį turėtų sumokėti ir tai, kad atsakovui nebuvo išrašyta nei viena sąskaita, liudija, jog reikalavimas mokėti kokias nors sumas atsakovui nebuvo pateiktas. Atsakovas taip pat nurodo, kad nėra transporto priemonės savininkas, įgaliotas asmuo ar valdytojas, todėl negali paimti transporto priemonės ar kitaip įtakoti į transporto priemonės saugojimo trukmę. Netgi tuo atveju, jeigu iš atsakovo teismas priteistų ieškovo prašomas sumas, jis negalės paimti automobilio, kadangi neturi jokio šios transporto priemonės dokumento, todėl netgi negalės jos priduoti utilizavimui į laužyną. Kaip atsakovas ir nurodė pirmosios instancijos teismui, jis sumokėjęs jam paskirta baudą, buvo nuvykęs į aikštelę, kur buvo automobilis, tačiau iš atsakovo pareikalavo dokumento, įrodančio, kad jis yra automobilio savininkas arba įgaliotas asmuo. Kadangi atsakovas tokio dokumento neturėjo, transporto priemonė jam nebuvo atiduota. Be to, UAB „Sauda“ turėjo imtis visų priemonių, kad pasaugos kaina neviršytų saugomo automobilio vertės ir, kad realizavę saugomą neatsiimtą daiktą, saugotojas pasidengtų savo paslaugos išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, dėl jų padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas automobilio saugojimo aikštelėje išlaidas turi atlyginti už laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-04-16, šias išvadas tinkamai argumentavo (CPK 185 str.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad 2009-01-05 atsakovas M. B. vairavo automobilį Opel Calibra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t.y. padarė administracinį pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str. 2 d. (transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones), ir jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E859039 (ATPK medžiaga, b.l. 87). Automobilį 2009-01-05 Transporto priemonės paėmimo protokolu policija perdavė UAB „Sauda“, kuri transporto priemonę nuvežė į UAB „Sauda“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę 2001-05-04 sutarties, sudarytos tarp Vilnius miesto VPK ir UAB “Sauda“, su vėlesniais jos pakeitimais, pagrindu (b.l. 45, 47). Automobilio saugojimo mokestis yra paskaičiuotas nuo automobilio priėmimo saugoti dienos iki 2011-10-07. 2011-10-07 Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Sauda“ su ieškovu UAB „Trade grupp“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido reikalavimo teisę į 8440 Lt sumą atsakovo atžvilgiu (b.l. 48-49, 50). Tarp šalių nėra ginčo dėl automobilio paėmimo iš atsakovo ir atidavimo saugojimui teisėtumo, todėl kolegija dėl šios aplinkybės nepasisako.
Apeliantas nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti automobilio saugojimo išlaidas, turėtas teisių perleidėjo, už laikotarpį nuo 2009-04-016 iki 2011-10-07, nurodydamas, kad tik dėl atsakovo kaltės, jog jis neatsiėmė automobilio, nurodytas asmuo skaičiavo mokesčius už automobilio laikymą saugojimo aukštelėje.
Nagrinėjamu atveju pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Taigi šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Šiuo reglamentavimu nepaneigiama saugotojo teisė tokio atlyginimo reikalauti iš pasirinkto skolininko, t.y. iš savininko ar teisėto valdytojo, atskirai.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra nei automobilio savininkas, nei jo įgaliotas asmuo, arba teisėtas automobilio valdytojas, todėl pagal minėtą įstatymą jam nekyla pareiga nustatyta minėto įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje.
Kita vertus, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nuostata, kad automobilio saugojimo išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės reglamentuoja saugojimo paslaugų apmokėjimo tvarką ir momentą, tačiau ji nereiškia, kad transporto priemonė negrąžinama tol, kol neapmokamos saugojimo išlaidos. Atsakovas M. B. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo reikalavimu ieškovas atsisakė grąžinti automobilį, kai jis tokį reikalavimą pareiškė po baudos sumokėjimo, kadangi jis nėra automobilio savininkas, taip pat ir teisėtas valdytojas. Tokiu būdu automobilio saugotojas pats sudarė tokią situaciją, kad priėmęs saugoti iš policijos automobilį, kuris neturi savininko ar teisėto valdytojo, rizikavo dėl jo prisiimtos komercinės rizikos, t.y. dėl to, jog susidariusioje situacijoje nėra subjekto, kuris apmokėtų saugojimo mokestį. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju kolegija netapatina saugotojo nuostolių, kurių jis patyrė dėl automobilio nutempimo ir kt., kurie atlyginami civilinės atsakomybės pagrindais.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pats reikalavimo teisių perleidėjas prisidėjo prie saugojimo išlaidų, atitinkamai ir nuostolių, didėjimo. Su šiais argumentais kolegija sutinka. Taip pat nurodo, kad saugotojas neabejotinai suprato, jog saugo mažos vertės daiktą, tarp šalių nėra ginčo, kad 1993 metų gamybos automobilio Opel Calibra vertė buvo nedidelė, o ir pats apeliantas nurodo, jog automobilis yra techniškai netvarkingas, saugotojas suprato, jog ši vertė neatlygins automobilio ilgo saugojimo laiko pagal pastarojo įkainius, todėl turėjo imtis priemonių tokiems galimiems nuostoliams mažinti sutinkamai su CK 6.229 str. 3 d. ir CK 6.843 str. 3 d. Ieškovas reikalavimų perleidimo sutartimi neįgijo daugiau teisių iš minėtų pasaugos santykių, negu jų turėjo pats saugotojas, todėl jo reikalavimas priteisti didesnė pasaugos sumą, negu priteisė teismas yra nepagrįstas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.