- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- eI2-9849-1244/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01061-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Auto Idea“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Saudargaitės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auto Idea“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auto Idea“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) 2025 m. sausio 24 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ39100 (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėja nurodo šias esmines su ginču susijusias faktines aplinkybes:
2.1. Nutarimu Bendrovei skirta 2 000 Eur bauda už Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 64 straipsnio 1 punkte, 62 straipsnio 4 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų teisės pažeidimų padarymą.
2.2. Dėl itin sudėtingo užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje teisinio reglamentavimo supratimo ir taikymo, o taip pat neteisingo situacijos įvertinimo ir netyčinio suklydimo susidarė tokia situacija: nuo 2023 m. spalio 30 d. pareiškėja įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietę V. V.; nuo 2023 m. lapkričio 20 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietę T. O.; nuo 2023 m. gruodžio 15 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietę M. J. ir nuo 2022 m. kovo 23 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietę N. R. Nurodo, kad tuo metu pastarosios turėjo Lietuvos Respublikos išduotas nacionalines vizas kitos įmonės (UAB „Auto LT“) tarpininkavimo pagrindu. Pažymi, kad darbo sutartys buvo sudarytos, apie įdarbinimą buvo pranešta atsakingoms institucijoms, mokamas darbo užmokestis, mokėti mokesčiai.
3. Pareiškėjos nuomone, priimant skundžiamą Nutarimą nebuvo atsižvelgta į tai, jog nustatytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio. Teigia, kad paliekant galioti Nutarimą, kylančios administracinės atsakomybės pasekmės taps neproporcingai griežtos padarytam pažeidimui, kadangi dėl vienkartinio pobūdžio, labai trumpo laikotarpio atsitiktinio pažeidimo pareiškėjai kils neproporcingai sunkios pasekmės, kurios iš esmės prives Bendrovę prie visiško veiklos sustabdymo, o taip pat palies kitus Bendrovėje įdarbintus užsieniečius. Nurodo, kad pareiškėja neturėjo ketinimo pažeisti teisės aktus, tačiau buvo suklaidinta painaus užsieniečių įdarbinimo teisinio reglamentavimo bei valstybės institucijų darbuotojų konsultavimo.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos teigimu skundžiamas nutarimas neatitinka Inspekcijos deklaruojamos misijos, vizijos ir vertybių principų, kadangi, pareiškėjos nuomone, Inspekcija nagrinėjamu atveju turėjo skatinti socialinį dialogą, būti patikimu partneriu, rodyti pagarbą, pasitikėjimą, atsakomybę, partnerystę, tačiau Inspekcija vykdė išskirtinai baudimo funkcija, kuri gali padaryti daugiau žalos nei naudos valstybei, nes iš valstybių, kurios propaguoja baudimo funkciją ir bėga trečiųjų šalių darbuotojai, kurios įdarbina pareiškėja.
5. Pareiškėjos įsitikinimu, Inspekcija nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą – atsižvelgti į jai inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes, įvertinti galimybę netraukti pareiškėjos administracinėn atsakomybėn pripažįstant jos veiką kaip „mažai pavojingą“, kas sudaro pagrindą atleidimui nuo administracinės atsakomybės (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 12 straipsnis). Šiame kontekste, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn.
6. Nurodo, kad Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
7. Šiuo aspektu pareiškėja akcentuoja, kad Nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių niekuomet neneigė, iš esmės nieko neslėpė tiek administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu, tiek pateikiant šį skundą teismui. Pažymi, kad pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis, padėjo išsiaiškinti aplinkybes, savanoriškai teikė paaiškinimus ir dokumentus.
8. Pažymi, kad Inspekcija nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėja praeityje nėra bausta administracinėmis nuobaudomis, administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog pareiškėja anksčiau būtų padariusi pažeidimų, susijusių su įdarbinimo tvarka. Pareiškėjos teigimu šios aplinkybės darbdavį charakterizuoja teigiamai ir leidžia manyti, kad nusižengimas padarytas dėl suklydimo, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar įgyti asmeninės naudos.
9. Pareiškėja pažymi ir tai, kad nors nagrinėjamu atveju susiklosčiusios faktinės aplinkybės lemia, kad pareiškėja, įdarbindama užsienietes, kurioms leidimai gyventi Lietuvoje buvo išduoti darbui kitoje įmonėje arba leidimų gyventi Lietuvoje terminas buvo besibaigiantis, formaliai galėjo pažeisti Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį, tačiau nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad šis pažeidimas būtų ištaisytas.
10. Nurodo, kad dėl formalaus teisės aktų pažeidimo Bendrovei kylanti administracinė atsakomybė taip pat reiškia, kad jos atžvilgiu į ateitį gali būti taikomos poveikio priemonės numatytos Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte; 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte ar 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Nurodo, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą vadovavosi teismų praktika, suformuota panašaus pobūdžio bylose, kurioje nurodyta, kad vien fakto, kad užsienietis dirbo įmonės naudai tuo metu, kai jis neturėjo jam išduoto Užimtumo tarnybos leidimo dirbti (tuo atveju, kai toks leidimas privalomas), ar (arba) neturėjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje nustatymo pakanka konstatuoti, kad jis įmonės naudai dirbo nelegaliai, nes, vadovaujantis Įstatymo 64 straipsnio 1 punktu, jo darbas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar jis gauna pajamų ar ne. Pažymi, kad šiuo atveju aplinkybė, jog su užsienietėmis buvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) teritoriniam skyriui, niekaip nekeičia padarytos priešingos teisei veikos kvalifikavimo ir nepaneigia, kad buvo padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pažeidimas, o darbdavys už šio pažeidimo padarymą turi būti patrauktas atsakomybėn.
13. Atsakovė kategoriškai nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog padaryti pažeidimai formalūs ir nesukėlė jokios realios žalos, todėl nuobauda jai neskirtina ir teisena dėl padarytų pažeidimų nutrauktina. Šiuo klausimu pateikia teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad nutarime nurodytiems nusižengimams konstatuoti pakanka nustatyti formaliuosius nusižengimo sudėties požymius.
14. Pažymi, kad Inspekcija, priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
15. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 39100 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų UAB „Auto Idea“. Atlikus tyrimą ir įvertinus surinktus duomenis, UAB „Auto Idea“ 2025m. sausio 9 d. surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas Nr. UĮPPJ 1598-0048 (toliau – ir Pažeidimo protokolas).
17.1. UAB „Auto Idea“, būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tvarką, o būtent: nuo 2024 m. sausio 29 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. leido (duomenys neskelbtini) pilietei V. V. dirbti įmonės naudai patalpų ūkio darbuotoja ir nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. spalio 7 d. leido (duomenys neskelbtini) pilietei T. O. dirbti įmonės naudai patalpų ūkio darbuotoja, tuo metu, kai jos nebeturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o bevizio buvimo terminas jau buvo pasibaigęs. Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB“Auto Idea” pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir UTPĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.). Atsakomybė už šio pažeidimo padarymą numatyta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.).
17.1.1. (duomenys neskelbtini) pilietė V. V. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) Nr. 760174505, galiojusį nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas – UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas (humanitarinis pagrindas). Pasibaigus LLG galiojimo laikui V. V. įgijo teisę būti Lietuvos Respublikoje dar 90 dienų be vizos tai yra iki 2023 m. lapkričio 23 d. Po šios datos V. V. privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir Šengeno erdvės arba turėti teisėtą buvimą patvirtinančius dokumentus. 2023 m. spalio 30 d. UAB „Auto Idea“ su V. V. sudarė darbo sutartį Nr. 826/2023, kurią pasirašė direktorius T. L. Iš UAB „Auto Idea“ pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad užsienietė realiai dirbo patalpų ūkio darbuotoja nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. Taigi, ji dirbo UAB „Auto Idea“ tuo metu, kai neturėjo dokumentų patvirtinančių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje.
17.1.2. (duomenys neskelbtini) pilietė T. O., turėjo LLG Nr. 760136361, galiojusį nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2023 m. birželio 13 d. Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas – UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas (humanitarinis pagrindas). Pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui T. O. įgijo teisę būti Lietuvos Respublikoje dar 90 dienų be vizos tai yra iki 2023 m. rugsėjo 11 d. Po šios datos O. privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir Šengeno erdvės arba turėti teisėtą buvimą patvirtinančius dokumentus. 2023 m. lapkričio 20 d. UAB „Auto Idea“ su T. O. sudarė darbo sutartį Nr. 839/2023, kurią pasirašė direktorius T. L. Iš UAB „Auto Idea“ pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad užsienietė realiai dirbo patalpų ūkio darbuotoja nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. spalio 7 d. Taigi, ji dirbo UAB „Auto Idea“ tuo metu, kai neturėjo dokumentų patvirtinančių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje.
17.2. Taip pat UAB „Auto Idea“, būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nuostatas, o būtent nuo 2023 m. gruodžio 15 d. įdarbino trečiosios šalies pilietes: (duomenys neskelbtini) pilietę M. J. tuo metu, kada ji turėjo leidimą laikinai gyventi išduotą tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) ir nuo 2022 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) pilietę N. R., tuo metu, kada ji turėjo leidimą laikinai gyventi išduotą tarpininkaujant (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Auto Idea“ pažeidė imperatyvias UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (straipsnio redakcija iki 2024 m. birželio 30 d.). Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija iki 2024 m. birželio 30 d.).
17.4. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
17.8.4. Finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti pažeidėjui neigiamus turtinius padarinius. Konstatuotina, kad paskirta bauda nebus per griežta ir atitiks padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirtį.
18. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėtų aplinkybių pareiškėja neginčija.
19. Pareiškėja skunde nurodo iš esmės nesutinkanti su jai skirta nuobauda ir laiko, kad nustatytas pareiškėjos administracinių teisės normų pažeidimas yra formalaus pobūdžio, paskirtos ekonominės sankcijos sukels įmonei žlugdančių ir pažeidimo mastui neproporcingų pasekmių; atsakovė neįvertino galimybės netraukti pareiškėjos administracinėn atsakomybėn pripažįstant jos veiką mažai pavojinga, kas sudaro pagrindą atleidimui nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 12 straipsnį.
Dėl užsieniečių darbo, kai Migracijos departamentas nėra išdavęs leidimo keisti darbdavį
20. Trečiųjų šalių pilietės M. J. ir N. R. buvo įdarbintos UAB „Auto Idea“, nors Migracijos departamentas nebuvo išdavęs joms leidimo keisti darbdavį.
21. Teisėjų kolegija pažymi nagrinėjamo klausimo kontekste reikšmingą teisinį reguliavimą.
21.1. Užsieniečių įdarbinimą reglamentuoja UTPĮ 62 straipsnis. Atsižvelgiant į užsieniečių įdarbinimo laiką (M. J. įdarbinta UAB „Auto Idea“ 2023 m. gruodžio 15 d., N. R. – 2022 m. kovo 23 d.), aktuali šios nuostatos redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 20 d. UTPĮ pakeitimo.
21.2. Pagal minėtos redakcijos UTPĮ 62 straipsnio 4 dalį užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
21.3. Šios normos turinys (konkrečiai sakinys „Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį“) galėtų suponuoti, kad dirbančiam pas tarpininkavimo raštą išdavusį darbdavį užsieniečiui netaikomas reikalavimas prašyti leidimo dirbti tuo pačiu metu ir pas kitą darbdavį. Vis dėlto, teisingam šios normos taikymui svarbu atsižvelgti į tikruosius įstatymų leidėjo ketinimus. Tuo tikslu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 21¹, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 44¹, 50, 53, 57, 57¹, 58, 59, 61, 62, 62¹, 63, 94, 95, 103, 133, 138, 139 ir 140²⁶ straipsnių pakeitimo ir 61¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (projektų Nr. XIVP-3435 ir XIVP-3436) aiškinamąjį raštą, kurio 4 dalyje „Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir, kokių teigiamų rezultatų laukiama“ aiškiai pažymėta, jog „siekiant išvengti klaidingo nuostatos interpretavimo, siūloma patikslinti UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatą, aiškiai nurodant, kad tik užsieniečiai, kuriems leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą (ketinantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą), turi teisę dirbti ir pas kitą darbdavį, kai nėra keičiamas užsienietį įdarbinti įsipareigojęs darbdavys.“
21.4. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad įstatymų leidėjas aptariamos redakcijos UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu taip pat siekė įtvirtinti tokį teisinį režimą, pagal kurį tuo atveju, kai leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra išduotas UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Tokią išvadą pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje, be kita ko, referuojant į UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatytą ribojimą, išaiškinta, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2779-602/2021, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2500-624/2023).
21.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užimtumo įstatymo (atsižvelgiant į užsieniečių darbo laikotarpį taikytina įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.) 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį, nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo savo praktikoje, iš šios teisės normos matyti, kad jos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias nors materialias pasekmes. Be to, ši teisės norma yra ir blanketinė, nes jos sudėtis yra detalizuojama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-360-525/2024, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-285-463/2025 ir kt.).
22. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad UAB „Auto Idea“ pažeidė imperatyvias UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Dėl užsieniečių darbo, neturint leidimo laikinai gyventi
23. Nagrinėjamu klausimu aktualus toliau nurodytas teisinis reguliavimas.
23.1. UTPĮ 64 straipsnis skirtas neteisėtam darbui arba neteisėtam užsiėmimui kita veikla Lietuvos Respublikoje apibrėžti. Pagal šio straipsnio 1 punktą užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.
23.2. Užimtumo įstatymo (atsižvelgiant į užsieniečių darbo laikotarpį taikytina įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.) 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Sodros teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 p.); dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 p.).
23.3. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėties, pažymima, kad turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
25. Siekiant pagal šiuos požymius įvertinti užsieniečių V. V. ir T. O. darbą UAB „Auto Idea“, pažymėtina:
25.1. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys patvirtina, kad V. V. UAB „Auto Idea“ dirbo patalpų ūkio darbuotoja nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. balandžio 11d., T. O. dirbo patalpų ūkio darbuotoja nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. spalio 7 d.;
25.2. UAB „Auto Idea“ su V. V. 2023 m. spalio 30 d. sudarė darbo sutartį Nr. 826/2023, o su T. O. - 2023 m. lapkričio 20 d. darbo sutartį Nr. 839/2023;
25.3. V. V., turėjo LLG, galiojusį iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Pasibaigus LLG galiojimo laikui V. V. įgijo teisę būti Lietuvos Respublikoje dar 90 dienų be vizos tai yra iki 2023 m. lapkričio 23 d. T. O., turėjo LLG galiojusį iki 2023 m. birželio 13 d. Pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui T. O. įgijo teisę būti Lietuvos Respublikoje dar 90 dienų be vizos tai yra iki 2023 m. rugsėjo 11 d.
25.4. Šios nustatytos aplinkybės atskleidžia, kad darbo sutartį su V. V. UAB „Auto Idea“ sudarė nebegaliojant jos LLG (nors užsienietė dar turėjo teisę iki 2023 m. lapkričio 23 d. teisėtai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau kai šis terminas baigėsi, V. V. ir toliau tęsė darbą UAB „Auto Idea“ (iki 2024 m. balandžio 11 d.) ir pareiškėja nesiėmė veiksmų pagal Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą). Su T. O. darbo sutartis buvo sudaryta užsienietei jau nebeturint galiojančio LLG ir pasibaigus terminui, kuriuo ji turėjo teisę būti Lietuvos Respublikoje be vizos.
26. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, teismas sprendžia, jog pareiškėja pažeidė aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu nustatytą užsieniečių įdarbinimo tvarką.
27. Remiantis nurodytu, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai įvertino nustatyto pažeidimo sudėtį, t. y, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Auto Idea“ pažeidė UTPĮ 64 straipsnio 1 punktą, Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą.
Dėl pareiškėjai paskirtos nuobaudos
28. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo Užimtumo įstatymo pasikeitimai, kuriais sugriežtinta juridinių asmenų atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą bei užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarkos pažeidimus. Vis dėlto, šioje byloje taikytinas teisinis reguliavimas, galiojęs užsieniečių įdarbinimo metu ir nustatęs švelnesnio pobūdžio atsakomybę (Užimtumo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.).
28.1. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
28.2. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta; paskirta bauda, mažesnė nei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punkto sankcijos dispozicijoje numatytas minimalios ir maksimalios baudų dydžių vidurkis, tačiau didesnė nei minimali bauda (1000 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).
28.3. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
28.4. Už pažeidimo numatyto Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte padarymą, nesant lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad šis pažeidimas susijęs su dviejų užsieniečių įdarbinimu, pareiškėjai paskirta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijos dispozicijoje numatyta vidurkio dydžio bauda – 300 Eur.
29. Pareiškėja teigia, jog šiuo atveju padaryta veika galėjo būti vertinama kaip mažai pavojinga, o paskirtos nuobaudos tikslai galėjo būti įgyvendinti netraukiant juridinio asmens administracinėn atsakomybėn. Kitaip tariant, pareiškėja siekia, kad dėl veikos mažareikšmiškumo ji apskritai nebūtų traukiama administracinėn atsakomybėn.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra aiškiai nurodęs, jog nesant nustatyto teisinio reguliavimo, kuriame būtų įvardinta, kad tam tikri Užimtumo įstatymo reguliavimo srities pažeidimai gali būti laikomi mažareikšmiais, ar kuriame būtų nustatyti tokių pažeidimų kriterijai, nėra pagrindo vertinti padarytą veiką mažareikšmiškumo aspektu (žr., pvz., 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-789/2025).
31. Atitinkamai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus dėl administracinės atsakomybės netaikymo dėl veikos mažareikšmiškumo kaip nepagrįstus.
32. Dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio vertinimo Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Institucija, skirdama <...> baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas (Užimtumo įstatymo 60 str. 2 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (Užimtumo įstatymo 60 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (Užimtumo įstatymo 60 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).
34. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai už skirtingus teisės normų pažeidimus skirtos baudos (pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą skirta 2 000 Eur bauda ir pagal 57 straipsnio 3 dalį skirta 300 Eur bauda) buvo subendrintos, paskiriant bendrą 2 000 Eur baudą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjai mažesnę, nei Nutarimu paskirta, subendrintą baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjai paskirta subendrinta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama.
35. Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad jai buvo suteikta klaidinga konsultacija, teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 32 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos, jeigu ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-360-525/2024, 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-120-789/2025 ir kt.).
36. Vis dėlto, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nagrinėjamoje administracinėje byloje nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai buvo pateikta klaidinga konsultacija ir kad ji būtent dėl tokios klaidingos konsultacijos padarė Nutarime konstatuotus teisės aktų pažeidimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti VAĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų.
37. Apibendrinant, teisėjų kolegijos vertinimu, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimdama Nutarimą atsakovė nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nutarime nurodyta pareiškėjos padaryta veika kvalifikuota tinkamai, o paskirta ekonominė sankcija atitinka teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Nutarimo nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Auto Idea“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.