Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovui G. P., jo atstovei adv. Neringai Milašienei, atsakovės atstovui adv. Kęstučiui Jonaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-351-521/2008 pagal G. R. P. ieškinį atsakovei A. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsikirtimus į ieškinį atsakovė grindė tuo, kad ieškovas nepateikė nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Butą įsigijusi sau, nežadėjusi jo pusės perleisti G. P. Butą suremontuoti vardan draugystės pasiūlė ieškovas. Turto, kurį jis perdavė savanoriškai, neturėdamas jokios pareigos tą daryti, negalima išreikalauti. Leidimo buto remontui samdyti trečiuosius asmenis nedavusi, atliktų darbų nepriiminėjusi. Ieškovas, tai darydamas, veikė savo nuožiūra ir savo interesais. Praturtėjus atsitiktinai, CK 6.242 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Nepagrįsta išvada, kad nebuvo paneigta aplinkybė dėl šalių gyvenimo faktinėje santuokoje. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog šalių santykiai nebuvo idealūs, perspektyvos kartu gyventi nebuvo, butą ji pirko sau. Su ieškovu nebuvo sudariusi nei civilinės, nei bažnytinės santuokos. Civilinio kodekso trečios knygos normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą, netaikomos asmenims, gyvenantiems kartu, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nesudariusiems santuokos.

Priteisiant visą ieškinio sumą, pažeistos CPK 176-182 straipsniuose įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Nenurodyta, kokias įrodymais remiantis iš atsakovės priteista 54453,46 Lt nuostoliams atlyginti. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad jis grynaisiais rangovui sumokėjo 54453 Lt, o 2006 m. kovo 29 d., 2006 m. balandžio 13 d. 2006 m. birželio 8 d., 2006 m. birželio 20 d. bankiniais pavedimais pervedė dar 16000 Lt, tad iš viso ieškovas rangovui sumokėjo 70453,46 Lt.

Tiek ieškovas, tiek rangovas rangos sutarties sudarymo metu nebuvo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, todėl ieškovas neturėjo pareigos prie 46147 Lt už vidaus remonto darbus mokėti dar ir pridėtinės vertės mokestį. Dėl šios priežasties pridėtinės vertės mokesčio dydžio ieškovo patirtos išlaidos negali būti priteistos kaip atsakovės veiksmų sąlygoti ieškovo nuostoliai.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti duomenys apie rangovo V. U. pajamas iš individualios veiklos 2005-2006 metais įrodo, kad jis 2006 metais iš individualios veiklos gavo 48516,84 Lt pajamų, todėl jis negalėjo 2006 metų sausio-liepos mėnesiais gauti iš ieškovo 54453 Lt.

Neįrodyta, kad medžiagos remontui, baldai, daiktai, kurių įsigijimą ieškovas grindė pateiktais kvitais už 20250,41 Lt, buvo skirti atsakovės butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Taip pat neįrodyta, kad šiuos kvitus apmokėjo ieškovas.

Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė nesąžiningai praturtėjo, nenurodė jokių atsakovės nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas turėjo įrodyti, kad perduodamas turtą suklydo arba kad šis turtas perduotas dėl prieš jį pavartotos prievartos ar apgaulės. Turto, kurį ieškovas atsakovei perdavė savanoriškai, suvokdamas neturįs pareigos tai daryti, negalima išreikalauti.

Atsakovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo draugaudama su ieškovu, todėl šis pasisiūlė padėti suremontuoti butą savo laiko sąskaita ir minimaliomis sąnaudomis. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė, ieškovui paprašius, duodavo jam grynųjų pinigų medžiagų, baldų, įvairių daiktų įsigijimui. Rangovas patvirtino, kad su atsakove niekada nebuvo derinta remonto darbų ir medžiagų sąmata, atsakovei nebuvo žinoma apie remonto darbų kaštus. Ieškovas savo nuožiūra be ieškovės sutikimo samdė trečiuosius asmenis įvairiems rangos darbams, veikė savarankiškai, geranoriškai, savo rizika ir interesais. Nėra pagrindo taikyti 6.242 straipsnį, nes ieškovas patyrė nuostolių dėl savo kaltės.

Prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Tai, kad 1999 - 2006 metų laikotarpiu kaip pora gyveno bendrame būste ir tuo pagrindu palaikė atitinkamus asmeninius, ūkinius bei turtinius ryšius, faktiškai pripažino abi šalys. Teismas, tokį gyvenimą prilyginęs faktiniams sutuoktinių santykiams, ginčo teisinius santykius kvalifikavo pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos XX skyriaus normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą. Tenkindamas ieškinį, teismas nesirėmė CK trečiosios knygos nuostatomis, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo neatitinka apeliacine tvarka skundžiamo teismo procesinio dokumento turinio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008). Nors viena iš aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą, buvo jo teiginys apie atsakovės pažadą perleisti nuosavybės teisę į pusę jos vardu įsigyto buto (duomenys neskelbtini) bei rašytiniai įrodymai apie atsakovės tuo tikslu gautos banko paskolos sumokėjimą, pardavus ieškovo butą, bendrosios nuosavybės sukūrimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Minėtoji teismų praktika apeliacijos objektui iš dalies aktuali, vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės sąžiningumo ir jos praturtėjimo pagrįstumo.

Ieškovas įrodė, kad atsakovės buto remontui skyrė lėšas, gautas už parduotą asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad dalis ginčo remonto darbų yra atlikta ir už jos lėšas, kurias duodavusi ieškovui, to nepagrindė jokiais įrodymais. Iš buto remonto sąmatos ir medžiagų pirkimo kvitų matyti, jog remonto darbai kainavo ženklią sumą. Bent apytikslę buto remonto kainą gali nurodyti kiekvienas vidutiniškai apdairus asmuo, taip pat įvardinti ir pagrįsti įrodymais tam išleistų lėšų gavimo šaltinius. Atsakovė apylinkės teisme ir jos atstovas apeliacinės instancijos teisme negalėjo nurodyti nei konkrečios buto remonto tikslu atsakovės išleistos sumos, nei tam panaudotų lėšų gavimo šaltinio. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovas, buto remonto laikotarpiu gyvenęs su atsakove, ieškinį grindžia dokumentais, kurie gali būti susiję su kito būsto įrengimo darbais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė faktiškai pripažino, kad butą suremontavo ieškovas.

Surinkti įrodymai pakankamai patvirtina, kad atsakovė dalyvavo remonto darbų ir buto baldų projektavimo bei realizavimo procese ( šių apylinkės teismo išvadų apeliantė neginčija). Nenorėdama, kad pastaruosius veiksmus įgyvendintų ieškovas, buto valdymo pažeidimus atsakovė galėjo ginti CK 4.34-4.36 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl jos argumentus apie tai, kad ginčo darbų nėra leidusi atlikti, o ieškovas veikė išimtinai savo rizika ir nuožiūra, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Ieškovo atliktas darbas atitiko atsakovės interesus. Įstatymų leidėjas, teisiškai reglamentavęs sąžiningų sutuoktinių teises ir pareigas, jų neapibrėžė sugyventinių atžvilgiu, todėl teismas, spręsdamas apie atsakovės sąžiningumą, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ( CK 1.5 straipsnio ketvirtoji dalis). Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškinyje nurodomos investicijos į atsakovės turtą buvo pagrįstos bendro gyvenimo kūrimo siekiu. Tokius jo lūkesčius pakankamai patvirtina kelerius metus trukę šalių santykiai bei aptartasis atsakovės pritarimas ieškovo sąskaita vykdomiems darbams. Ieškovas, savo darbu ir lėšomis pagerinęs atsakovė turtą, šiuo turtu tikėjosi naudotis kasdienėje buityje. Apeliaciniu skundu atsakovė pripažino, kad perspektyvos gyventi kartu nemačiusi jau buto pirkimo metu. Tuo vadovaujantis teisėjų kolegija laiko teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, nematydama perspektyvų gyventi kartu asmeninės nuosavybės teise įsigyjamame būste, tačiau pasinaudodama kito asmens darbu ir lėšomis jo pagerinimui, atsakovė pasielgė nesąžiningai ir dėl to praturtėjo nepagrįstai. Nors ir nėra konkretaus sandorio, iš kurio atsirastų prievolė atsakovei, tačiau ieškovui teisėtais veiksmais pagerinus atsakovės turtą ir negalint jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją), apylinkės teismas pagrįstai pritaikė Civilinio kodekso 6.242 straipsnį ir, pripažinęs atsakovę nepagrįstai praturtėjus, priteisė iš jos turto pagerinimo išlaidas.

Apeliaciniu skundu teigiama, kad pagal reikalavimą grindžiančius įrodymus remonto darbus atlikusiam rangovui yra sumokėta didesnė suma, nei nurodoma ieškinyje. Ieškinio kainą nustato ieškovas, todėl ši aplinkybė neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įrodymai, kuriais remiantis iš atsakovės priteista 54453,46 Lt nuostoliams atlyginti, išvardinti motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje ( 2006 m. sausio 30 d. pagal kvitą nr. 5357121 ieškovas sumokėjo 11064,86 Lt, 2006 m. birželio 20 d. pagal kvitą nr. 5357213 – 15126,42 Lt, 2006 m. liepos 31 d. pagal kvitą nr. 5357214 – 28262,18 Lt). Nors R. U. įmonė nebuvo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja ir užsakovui išrašomuose kvituose galėjo neteisingai nurodyti mokėtinas sumas, į kurias įtrauktas šis mokestis, ieškovas dėl to nėra atsakingas. Analogiškai jis nėra atsakingas dėl valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų apie mažesnes, nei sumokėta už buto remontą, rangovo V. U. pajamas iš individualios veiklos 2005-2006 metais. Tai, kad ieškovas patyrė ieškinyje nurodomas išlaidas, patvirtina pinigų priėmimo dokumentai. Ieškovo nuostoliai priežastiniu ryšiu sietini ne su galimais neteisėtais rangovo veiksmais, neteisingai apskaičiavus mokestį už remonto darbus, o su tuo, kad rangovo išduotuose mokėjimo dokumentuose nurodytą sumą jis sumokėjo atsakovės buto pagerinimui.

Apeliacinio skundo argumentą dėl įrodymų nebuvimo apie tai, kad medžiagos remontui, baldai, daiktai, kurių įsigijimą ieškovas grindė pateiktais kvitais už 20250,41 Lt, buvo skirti atsakovės butui, bei kad šiuos kvitus apmokėjo ieškovas, paneigia motyvai, išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą. Iš jame pateiktos lentelės, kurioje nurodytos 20250,41 Lt vertės remontui skirtos prekės bei baldai, atitinkantys apeliaciniame skunde nurodomas prekes, 2008 m. liepos 31 d. UAB „Cramo“ pažymėjimo nr. R2-4133, 2006 m. balandžio 13 d. rangovo V. U. banko sąskaitos išrašo, ieškovo ir jo atstovės paaiškinimų matyti, jog 2006 m. sausio 5 d. V. U. apmokėjo 153,40 Lt pagal 2006-01-05 PVM sąskaitą – faktūrą CRA nr. 400996. Šiuo pagrindu buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas SPB nr. 6131122. Jį išrašant padaryta klaida, neteisingai nurodant metus. Elektrinis ardiklis, įsigytas pagal šios bendrovės pinigų priėmimo kvitą nr. SPB 6131128, panaudotas seno tinko ir sienų ardymui, kaltas ir ardiklis pagal PVM sąskaitą – faktūrą CAT 301154 – ketverių buto durų angų platinimui, 2006-10-04 pirktas betono pjovimo pjūklas – jų aukštinimui. T 1 b.l. 53 yra Kalvaičio individualios įmonės prekių apmokėjimo kvitas ir pirkimą pagrindžiant sąskaita. Pagal 2006-04-27 UAB „Hidruva“ sąskaitą nr. 1347955 pirktos prekės, išvardintos t. 1 b.l. 54 esančioje sąskaitoje, panaudotos radiatorių ir vandentiekio taškų įrengimui. UAB „Tavydas“ sąskaitoje nurodytos sumos į remonto darbus neįskaičiuotos, nes šios prekės nebuvo nupirktos. Gipskartonio plokščių keltuvas buvo reikalingas plokštėms užkelti į antrąjį namo aukštą, dekoratyvinės plytelės ir grindų danga – sienų ir grindų apdailai. Konkrečiose sąskaitose -faktūrose nurodytos dangos matyti buto fotonuotraukose. 2006-03-03 iš UAB „Kauno šilas“ pirktos medžiagos buvo panaudotos grindų sluoksnio suformavimui ir sutvirtinimui, keramzitas iš UAB „Palemono keramika“ - garso izoliacijai bei keramzito viršutinio sluoksnio išlyginimui. Tai, kad kai kurie baldai atsakovės butui buvo rengiami pagal specialų projektą, patvirtina liudytos architektės G. B. parodymai, baldų pirkimo dokumentai.

Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė apeliaciniame skunde nurodytas materialinės teisės normas bei CPK 185 straipsnio nuostatas, padarė teisingą išvadą apie ieškinio pagrįstumą, todėl skundžiamas sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas). Iš atsakovės ieškovui priteistinos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos ( t. 2 b.l. 49, CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, 2008 m. gegužės 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. B. 2000 ( du tūkstančius) Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovui G. P.