Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo advokato Arūno Justeiko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kaip jau minėta, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarimu A. S. pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

7. Apeliaciniame skunde keliamas A. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, pagrįstumo klausimas. A. S. atstovas advokatas Arūnas Justeikas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių A. S. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėdamas A. S. administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, į teismo posėdį kvietė ne tik patį A. S. ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK – atstovą, bet liudytojais apklausė S. A., M. G. ir V. G., rėmėsi kitais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai bei visapusiškai juos įvertino, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas ir nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovas advokatas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą A. S. atžvilgiu nutraukti, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei A. S. atstovas, kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų A. S. palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

10. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje A. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir paaiškino, kad 2018 m. birželio 18 d. automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis nevairavo. Tačiau apylinkės teismas pagrįstai atmetė šiuos A. S. paaiškinimus ir vadovavosi liudytojų (policijos pareigūnų) M. G. ir V. G., mačiusių ir užfiksavusių A. S. daromus administracinius nusižengimus, parodymais. Liudytojai V. G. ir M. G. teisme parodė, kad 2018 m. birželio 18 d. jiems dirbant (duomenys neskelbtini) kaime buvo pastebėtas automobilį vairuojantis A. S., kurį jie pažinojo darbiniais reikalais ir žinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Abu liudytojai aiškiai matė, kaip A. S., vieno privataus gyvenamojo namo kieme sėdo į automobilio „Audi A6“ vairuotojo vietą ir iš kiemo tarp ūkinių pastatų, per pievas, ganyklas išvažiavo į kelią. Šie liudytojai tarnybiniame automobilyje įjungę šviesos ir garso signalus ir važiuodami iš paskos A. S. vairuojamo automobilio jį stabdė, tačiau stabdomas A. S. nestojo ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) rajono kryptimi. Pažymėtina, kad liudytojai V. G. ir M. G. tiesiogiai matė byloje nagrinėjamą įvykį, įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti A. S. ar duoti jį kaltinančius parodymus, todėl netikėti šių liudytojų parodymais ir manyti, kad jų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, nėra pagrindo. Minėtų liudytojų M. G. ir V. G. duotų parodymų nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomo liudytojo S. A. parodymai. Nors A. S. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas S. A. labai aiškiai apibūdino pas jį į kiemą atvykusį asmenį, kuris po to sėdo už transporto priemonės vairo ir išvažiavo iš kiemo per jam priklausančias pievas, ir nurodė, kad tai jauno amžiaus asmuo, visiškai nepanašus į A. S., kuriam yra beveik 50 metų, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas S. A., apklausiamas apylinkės teismo posėdžio metu asmens, apsilankiusio pas jį 2018 m. birželio 18 d., nurodyti ir aiškiai apibūdinti negalėjo, įvardijo tik tai, kad, jo nuomone, tai buvo ne A. S.. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. S. vairuojant automobilį iš pradžių pamatė tik vienas iš pareigūnų, nes kitas tuo metu bendravo su gatvėje sutiktu žmogumi, kad policijos pareigūnas, pamatęs A. S. vairuojant transporto priemonę, nematė, kas sėdėjo šalia A. S., taip pat neduoda pagrindo abejoti liudytojų M. G. ir V. G. duotų parodymų teisingumu.

11. Pažymėtina, kad liudytojų M. G. ir V. G. parodymai, kurių įrodomąją galią apeliaciniame skunde bando sumenkinti A. S. atstovas, nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis A. S. kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Liudytojų M. G. ir V. G. parodymus patvirtina jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės (b. l. 13, 14, 48, 49) bei byloje esanti vaizdo medžiaga (b. l. 37), kurioje aiškiai matyti, kaip žmogus, kurį liudytojai atpažino kaip A. S., sėdasi į automobilį ir iš gyvenamojo kiemo automobiliu pievomis važiuoja sprukdamas nuo policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, nepaisydamas garsinio policijos automobilio signalo, išvažiuoja į kelią ir padidinęs greitį ilgainiui dingsta iš policijos pareigūnų akiračio (važiuojant žvyrkeliu policijos pareigūnams buvo sudėtinga vytis A. S. vairuojamą automobilį dėl blogo matomumo, kilusio dėl kelio dulkių). Iš policijos registruojamų įvykių registro atspausdintoje įvykio kortelėje (BIRT ataskaitų žiūryklė) pateiktų duomenų matyti, jog 2018 m. birželio 18 d. 15.43 val. policijos pareigūnas V. G. radijo ryšiu informavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nestojo stabdomas policijos pareigūnų (b. l. 78, 79).

12. Iš byloje esančių asmens duomenų matyti, kad A. S. 2014 m. gegužės 24 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja (b. l. 22). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 23-29) ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad iki šioje byloje nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo teisė vairuoti transporto priemones A. S. buvo atimta net keliais Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimais už analogiškų pažeidimų darymą. 2016 m. birželio 29 d. įsiteisėjusiu Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu A. S. už tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir 123 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. 2016 m. liepos 25 d. įsiteisėjusiu Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimu A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsiteisėjusiu Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarimu A. S. už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams trims mėnesiams.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. B. priklausančią transporto priemonę vairuodavo ne tik ji pati, bet ir daugiau asmenų. Tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš byloje esančio S. B. 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašytinio paaiškinimo matyti, jog ji nenurodė jokių asmenų, kurie, anot jos, galėjo naudotis jai priklausančiu automobiliu; atsakydama į jai pateiktus klausimus, S. B. paaiškino, kad ji negali nurodyti asmens, kuris 2018 m. birželio 18 d. vairavo jai priklausantį automobilį (b. l. 19), todėl 2018 m. rugpjūčio 3 d. S. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nenurodė, kas 2018 m. birželio 18 d. 15.43 val. vairavo ir naudojosi jai priklausančiu automobiliu (b. l. 20). Tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. S. naudojasi S. B. priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuodamas šią transporto priemonę jis 2018 m. rugpjūčio 1 d. padarė tokios pat rūšies administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje. Be to, kaip jau minėta, A. S. tokios pat rūšies administracinius nusižengimus ne kartą yra padaręs ir iki 2018 m. birželio 18 d. padarytų nusižengimų. Taigi A. S. 2018 m. birželio 18 d. įvykdyti administraciniai nusižengimai nebuvo atsitiktiniai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs A. S. paaiškinimus, liudytojų S. A., M. G. ir V. G. parodymus, ištyręs rašytinius dokumentus, vaizdo medžiagą, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai A. S. veiksmuose konstatavo ANK 426 straipsnio 5 dalies ir 424 straipsnio 3 dalies sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

14. Nesutikdamas su A. S. paskirta administracine nuobauda, apeliantas nurodo, kad asmeniui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę teismas negali atimti teisės vairuoti transporto priemonę. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad ANK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina reikalavimą administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas <...>, jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalis nurodo, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti.

15. Nagrinėjamu atveju A. S. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 1 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams be transporto priemonės konfiskavimo. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad vairuotojui už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Tai reiškia, kad už šį nusižengimą numatytas imperatyvus įpareigojimas teismui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių teismui galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą ar kitokios priemonės parinkimą, įstatymas nenumato.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus padarė neturėdamas teisės vairuoti, nes teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta (arba atimta). Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis); 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018). Atsižvelgus į tokius įstatymų nuostatų išaiškinimus bei įvertinus nagrinėjamos bylos situaciją apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą A. S., iš kurio administracinio nusižengimo padarymo metu tokia teisė buvo atimta, laikėsi ANK nuostatų, įstatymą taikė tinkamai ir toks sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus visiškai įrodyta, A. S. padaryti administraciniai nusižengimai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, A. S. paskirtos teisingos administracinės nuobaudos, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo advokato Arūno Justeiko apeliacinį skundą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo advokato Arūno Justeiko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.