- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- ATP-251-300/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01888-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, V. P. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. gruodžio 11 d. V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R074959 pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2011-12-11 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, be to, vairavo automobilį neblaivus (1,69 promilių).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą ir paskirti V. P. administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus.
Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato nuomone, teismas neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, nes, apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių V. P. kaltę dėl pažeidimo padarymo, taip pat, jo veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Nurodo, jog teismas nagrinėdamas šią bylą, rėmėsi šališkais liudytojų M. M., J. S., I. M. parodymais, nevertino jų kritiškai ir teigia, kad minėtų liudytojų duotus parodymus teismas turėjo vertinti kaip siekimą V. P. išvengti administracinės atsakomybės. Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato nuomone, įrodymai buvo surinkti tinkamai, policijos pareigūnų pateikti parodymai buvo konkretūs ir nuoseklūs. Taigi teigia, kad policijos pareigūnai tirdami šį įvykį ir būtent pasinaudodami rastais avalynės pėdsakais nustatė asmenį, galėjusį vairuoti transporto priemonę ir neįvykdžiusio policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Taigi teigia, jog teismas turėjo pripažinti rastus pėdsakus, kuriais policijos pareigūnai remdamiesi nustatė kaltą asmenį, kaip įrodymus šioje byloje. Taip pat nurodo, kad V. P. tyčiniais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir 17 p. reikalavimus, todėl mano, jog už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų įstatymo draudžiamų veikų padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje.
Atsiliepimas
Asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta – V. P. – atsiliepimu į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą, prašo Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato skundo nepatenkinti ir palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad institucijos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi, V. P. nuomone, teismas teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas. Teigia, kad jis transporto priemonės nevairavo, todėl ir nepripažįsta įvykdęs administracinį teisės pažeidimą. Nurodo, kad nebuvo atlikta trasologinė ekspertizė, todėl mano, kad pėdsakų ir avalynės priklausomybe negali būti remiamasi kaip įrodymu šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.
Skundžiamu teismo nutarimu V. P. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įvykių ir sudėties.
Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pirmosios instancijos teismas nepakankami vadovavosi anksčiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų V. P. nutraukė. Teismo išvada, jog V. P. veiksmuose nėra ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, nepagrįsta.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Sprendžiant, ar asmens veika (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) pasireiškė tyčios forma, būtina vertinti ne tik pažeidėjo paaiškinimus, ar jis suprato, kad yra stabdomas ir kaip suprato uniformuoto policijos pareigūno gestą sustabdyti automobilį, bet ir kitus byloje surinktus duomenis. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.
Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4), alkotesterio parodymų šaknelė (b. l. 5), fotonuotraukos (b. l. 7-12), pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų – V. Š., M. Š. parodymai, patvirtina, kad V. P. 2011-12-11 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, be to, vairavo automobilį neblaivus (1,69 promilių), t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nutarime konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog būtent V. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir stabdomas policijos pareigūnų nesustojo, kadangi jis viso proceso metu kaltę neigė, o jo iškeltą versiją, kad jis tą vakarą su draugais buvo pirtyje ir vartojo alkoholį, patvirtino liudytojai – I. M., M. M., o iš policijos pareigūnų V. Š., M. Š. parodymų negalima daryti išvados, kad būtent V. P. vairavo transporto priemonę, jog neatlikta trasologinė ekspertizė, tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad tokias apylinkės teismo iškeltas abejones dėl V. P. kaltės paneigia nuoseklūs liudytojų – V. Š. ir M. Š. parodymai ir jų užfiksuotos fotonuotraukos. Liudytojas V. Š. teismo posėdyje parodė, kad naktį (duomenys neskelbtini) miestelyje stabdė automobilį, automobilis nestojo, vijosi, po to automobilis staigiai užsuko į mokyklos kiemą, sustojo, vairuotojas pradėjo bėgti per kiemus. Matė, kad bėglys buvo apsirengęs tamsiai su baltais sportiniais batais, o kadangi tą dieną buvo pradėję snigti, todėl gerai matėsi pėdsakai, dėl ko ir rado V. P.. Taip pat parodė, kad girdėjo žodinį V. P. prisipažinimą, mašinoje rado V. P. pažymėjimą. Liudytojas M. Š. parodė, kad jo kolega (V. Š.) stabdė automobilį su skrituliu, o jis įjungė šviesos žiburėlius, tačiau automobilis nestojo, jie vijosi. Matė kaip iš automobilio išlipo žmogus apsirengęs tamsiais rūbais baltais „kedais“ su raudonais kraštais ir pabėgo. Batų pėdsakai nuvedė prie namo rūsio, kuriame rado miegantį V. P., kuris buvo su tais pačiais „kedais“. Taip pat parodė tai, kad važiuojant mašinoje V. P. prisipažino, klausinėjo kokia bauda.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų V. Š. ir M. Š., kurie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir jų rašyti tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4) bei fotonuotraukos (b. l. 7-12), iš kurių akivaizdu, jog pas V. P. rastų batų pėdsakai yra identiški sniege rastiems pėdsakams (b. l. 12). Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ir pažymi, kad jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka faktines bylos aplinkybes.
Dėl apylinkės teismo posėdyje apklaustų liudytojų – M. M., J. S., I. M. ir V. P. (traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens tėvo) parodymų pastebėtina tai, kad jie visi yra V. P. artimi asmenys (draugai ir tėvas), todėl teismas jų parodymus atmeta ir juos vertina kaip jų siekimą padėti V. P. išvengti administracinės atsakomybės.
Taigi, visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad policijos pareigūnų stabdomą automobilį vairavo V. P., kuris matė ir suprato, kad jį stabdė uniformuotas policijos pareigūnas, tačiau jis pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti automobilį nepakluso ir tokiu būdu pažeidė KET 17 punkto reikalavimą, be to, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,69 promilių girtumo laipsnis.
Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, todėl V. P. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, apylinkės teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant V. P. kaltu, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, t. y., kad jis 2011-12-11 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, be to, vairavo automobilį neblaivus (1,69 promilių).
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjo V. P. asmenybę (turi galiojančių administracinių nuobaudų), į V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl pažeidėjui skiriamos straipsnių sankcijose pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį numatytos nuobaudos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas, o apeliacinis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą, kuriuo administracinė byla pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, V. P. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties, panaikinti ir priimti naują nutarimą:
V. P. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti jam 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams; už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti jam 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. P. galutinę nuobaudą paskirti 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimas galutinis ir neskundžiamas, įsiteisėja nuo šio nutarimo paskelbimo dienos.