- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- II-348-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02085-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Advokatai
- Mindaugas Barkauskas
- Kategorijos
- 15.1.1Teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas (ANK 349 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus – atstovams Laurai Narkevičiūtei, Mariui Brigmanui ir Aldonai Majienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. SAVAD-13ANNN-109326954-17 panaikinimo ir bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13ANP-108159446-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 2 dalį už tai, kad Būsto administravimo skyrius 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51-42546/17(3.3.10.2-EM4) nustatė, kad gyvenamojo namo Kalvarijų g. 160, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio mėnesį atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) penktos laiptinės elektros skydelių remonto darbus privalomųjų darbų tvarka. Pagal 2016 m. gruodžio 1 d. balsų skaičiavimo protokolą Namo laiptinės patalpų savininkų balsavimas neįvyko. Privalomieji darbai atliekami nustačius namo bendrojo naudojimo objekto neatitikimą esminiams statinio reikalavimams. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją elektros skydelių privalomųjų remonto darbų poreikis buvo nustatytas 2015 m. gruodžio 29 d. apžiūros aktu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 29 d. apžiūros aktas yra neišsamus ir yra nepakankamas Namo inžinierinių sistemų neatitikimui esminiams statinio reikalavimams nustatyti. 2015 m. balandžio 10 d. Namo kasmetinės apžiūros akte yra užfiksuota, kad elektros skydeliai yra be apsauginio skydelio, trūksta šviestuvų gaubtų, jokių kitų elektros instaliacijos defektų neužfiksuota. 2016 m. rugsėjo 12 d. Namo kasmetinės apžiūros akte užfiksuota, kad trūksta tik šviestuvų gaubtų, jokių kitų elektros instaliacijos defektų neužfiksuota. Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) penktos laiptinės elektros skydelių remonto darbų turėjo būti priimtas minėto daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje numatyta tvarka – butų ar kitų patalpų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu. Nustatyta, kad sprendimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) penktos laiptinės elektros skydelių darbų, daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas nėra priimtas. Todėl, kaip nurodyta protokole, E. R., būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tokia savo veika pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkto nuostatą – įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjos S. K. 2017 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANN-109326954-17 už ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą E. R. nubaustas 300 eurų bauda.
Šalies argumentai
E. R. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad: 1) administratoriaus vadovo pareigas Pareiškėjas eina tik nuo 2017 m. kovo 24 d., o jo neva padarytas pažeidimas atliktas dar 2016 m., todėl net ir pripažinus pažeidimą, Pareiškėjui kaip Administratoriaus (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovui atsakomybė negali būti taikoma; 2) elektros skydelių remontas Name buvo atliktas vadovaujantis kompetentingų asmenų išvada apie jų neatitikimą privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams, o defektinis aktas gali būti nuginčijamas tik teismine tvarka; 3) išlaidos už atliktus darbus buvo paskirstytos vadovaujantis galiojančiu bendrojo naudojimo objektų aprašu, nepažeidžiant bendrasavininkių interesų, kadangi artimiausiu metu bus atlikti ir iki šiol neremontuotų laiptinių elektros skydeliai, o išlaidos už būsimus darbus bus taip pat paskirstytos visiems bendrasavininkiams proporcingai; 4) neva nustatytas pažeidimas buvo atliktas dar 2016 m., t. y., iki Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo. Neva atlikto pažeidimo metu galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse nebuvo numatyta atsakomybė už Nutarime nurodytą pažeidimą, todėl nebuvo jokio teisinio ir pagrįsto skirti administracinę nuobaudą pagal naujai įsigaliojusį teisės aktą.
Be to, nurodoma, kad Administracijos Nutarimas buvo priimtas iš viso nevertinant Pareiškėjo argumentų ir net nemotyvuojant, kodėl Pareiškėjo argumentai nebuvo paminėti, o visa tai lemia, kad Administracijos Nutarimas buvo priimtas neatskleidus ginčo esmės, nevertinant ar Pareiškėjo veiksmuose buvo neteisėtos veikos sudėtis ir ar Pareiškėjas, būdamas bendro naudojimo objektų valdytojas veikė priešingai gyventojų interesams. Administracija Nutarime nurodė, kad <..UAB „(duomenys neskelbtini)" 2016 m. gruodžio mėn. atliko namo (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Namas), 5 laiptinės elektros skydelių remonto darbus privalomųjų darbų tvarka. Remonto darbų poreikis buvo nustatytas dar 2015-12-29 apžiūros aktu, kuris Administracijos vertinimu yra neišsamus ir nepakankamas Namo inžinerinių sistemų neatitikimui esminiams statinio reikalavimams nustatyti..>, tačiau Administracija nevertino ir savo Nutarime nepasisakė, dėl kokių priežasčių apžiūros akte kompetentingų specialistų nustatyti bendro naudojimo objektų trūkumai nėra svarbūs ir negali būti prilyginami privalomiesiems darbams. Nutarime nėra konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo priešingas teisei kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo būtų pažeisti ginčijamame sprendime nurodyti teisės aktai. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo turinys neatitinka teisės normomis tokio pobūdžio sprendimams keliamų reikalavimų. Priimtame Nutarime Administracija vardina tik teisės aktų nuostatas, tačiau nepateikia jokio aplinkybių dėstymo, nevertina, dėl kokių priežasčių remonto darbai nėra susiję su privalomaisiais darbais, kodėl apžiūros aktas yra netinkamas, nenurodo, kada tiksliai buvo atliktas pažeidimas, dėl kokių priežasčių nuobaudą skiria naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui. Nesant šių motyvų, skundžiamas individualus aktas akivaizdžiai neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Taip pat nurodoma, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atitiktis privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams yra nustatoma atliekant šių objektų apžiūras, stebėjimus ir pan., kuriuos be kita ko atlieka tik gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas. Šiuo atveju, Namo elektros skydelių būklės neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams buvo nustatytas 2016 m. lapkričio 3 d. defektiniame akte, kurį surašė kompetentingi specialistai ir patvirtino Namo techninis prižiūrėtojas, todėl Administratorius neturi jokių pagrįstų abejonių dėl galimo defektinio akto išvadų nepagrįstumo. Nei Statybos techninis reglamentas, nei kiti teisės aktai nenumato išskirtinių teisių vietos savivaldos institucijų pareigūnams vertinti gyvenamojo namo ar jo dalių atitikimo privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams. Todėl Pareiškėjui iš esmės nesuprantama, kokiais teisiniais pagrindais ar faktinėmis aplinkybėmis, bendrosios inžinerinės įrangos būklės nustatymo aktais ir kt., daroma išvada dėl darbų neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, ypač, kai Administratorius kvietė Poskyrio specialistus atvykti į Namą ir patiems įsitikinti inžinerinės įrangos būkle. Dar daugiau, kadangi dar ne visi Namo elektros skydeliai pakeisti, Poskyrio pareigūnai dar turėjo galimybę įvertinti elektros skydelių būklę ir įsitikinti, kad jie privalo būti remontuojami ir atitinka požymius, kuriais remiantis jie pripažinti neatitinkantys statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams. Administratorius buvo pasirengęs suteikti visą reikalingą informaciją ir prieigą, jeigu tik bus siekiama visapusiškai įvertinti galimą Administratoriaus funkcijų pažeidimą. Tačiau Administracijos pareigūnai - savivaldybės specialistai vietoj to, kad įvertinti tikrąją faktinę situaciją, remdamasi tik savo jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta nuomone, surašė Nutarimą ir skyrė nuobauda už tai, kad Administratorius tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas ir veikė gyventojų interesais.
Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra administratorius, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai (CK 6.256 str. 3 d.). Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, Administratorius privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas. Administratorius nustatė, kad elektros skydelių būklė neatitinka STR 1.12.05:2010 reikalavimų, kas yra priskiriama privalomiesiems reikalavimams ir todėl jo remontas yra būtinas, atsižvelgiant jau vien į tai, kad nustatyta būklė neužtikrino saugaus ir stabilaus elektros energijos tiekimo į patalpas, atskiri elementai yra visiškai susidėvėję ir yra avarinės būklės ir tai kelia grėsmę namo gyventojų butams ir sveikatai bei gyvybei, nes gali atsirasti įtampa gyventojų įnulintuose el. prietaisuose, o prisilietus prie tokio prietaiso patiriamas elektros smūgis, galimas labai stiprus sveikatos sutrikdymas. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“' ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo imtis veiksmų ir organizuoti remonto darbų atlikimą. Priešingu atveju, Administratorius turėtų prisiimti visišką atsakomybę už šių prietaisų avarinės būklės sukeltą žalą tiek butų ir kitų patalpų savininkams, tiek tretiesiems asmenims. Administratoriaus priežiūros ir kontrolės tvarką nustato Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1-2011 (toliau - Taisyklės) (2017 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-982 redakcija). Šis teisės aktas nesuteikia Pareigūnams teisės vertinti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įskaitant ir ginčo Namą, numatomų atlikti/atliktų bendrosios dalinės nuosavybės remonto darbų pobūdžio, t. y., ar remonto darbai gali/negali būti priskiriami privalomiesiems darbams. Atkreipė dėmesį, jog Namo administratorius nuolat organizavo Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus, kurių metu turėjo būti sprendžiami klausimai dėl elektros skydinių remonto darbų, tačiau susirinkimai neįvykdavo dėl nesusirinkusios Namo bendrasavininkų daugumos. Tokiu atveju, kai remontas skirtas pašalinti objekto neatitikimą privalomiesiems reikalavimams, o bendraturčiai vengia priimti sprendimą dėl būtinų darbų atlikimo, pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bendraturčių sutikimas neprivalomas ir darbų atlikimas yra organizuojami administratoriaus sprendimu.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Administratoriaus vadovo pareigas jis eina tik nuo 2017 m. kovo 24 d., o Administratoriaus neva padarytas pažeidimas atliktas dar 2016 m., todėl net ir pripažinus Administratoriaus pažeidimą, Pareiškėjui kaip Administratoriaus vadovui atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamos situacijos kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog pažeidimas buvo padarytas tuomet, kai Administratorius atliko elektros skydelių remonto darbus. Taigi, vertinant šias aplinkybes - pažeidimas buvo padarytas būtent 2016 m. gruodžio mėnesį, t. y., dar galiojant senajam Administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau -ATPK). Vadovaujantis ATPK 158² straipsnio nuostatomis, administratoriui nebuvo numatyta atsakomybė už netinkamą savo pareigų atlikimą, ar tuo labiau už objektų, kurie neatitinka privalomuosius reikalavimus, remonto darbų atlikimą be gyventojų pritarimo.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė E. R. skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad namo, kuriame buvo atlikti elektros skydelių remonto darbai, administratorius privalėjo žinoti, jog priimdamas sprendimą dėl bendrojo naudojimo patalpose esančių elektros skydelių remonto, neturint gyventojų sutikimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimo Nr. 831 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ normas, bet ir tiesiogiai įstatymo numatytus įpareigojimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius nustatė, kad 2016 m. lapkričio mėn. vykusio balsavimo raštu metu buvo apklausiami Gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, penktos laiptinės butų ir kitų patalpų savininkai dėl pritarimo elektros skydelių remonto darbams. Pagal 2016-12-01 balsų skaičiavimo protokolą penktos Namo laiptinės patalpų savininkų balsavimas neįvyko. Administratorius 2016-12-08 skelbimu informavo, laiptinėje bus vykdomi elektros skydelių remonto darbai privalomųjų darbų tvarka, todėl laikytina, jog namo administratorius pažeidė minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 831 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo" 3 punkto nuostatą „įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka“. Taigi pareiškėjas pažeidė ne tik minėto teisės akto 3 punkte įtvirtintus įpareigojimus įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąją nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, bet ir pažeidė įstatymines nuostatas įtvirtintas CK 4.85 str. priimti sprendimus susijusius su bendrojo naudojimo objektais turint gyventojų sutikimą. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą bei remiantis ANK 349 str. 2 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-07-19 nutarimu paskyrė namo administratoriaus vadovui administracinę nuobaudą - 300 eurų baudą.
Nors Pareiškėjas teigia, jog Administracija nevertino ir savo nutarime nepasisakė, dėl kokių priežasčių apžiūros akte kompetentingų specialistų nustatyti bendrojo naudojimo objektų trūkumai buvo laikyti nesvarbiais ir negali būti prilyginami privalomiesiems darbams, vis dėlto nurodytas 2015 m. gruodžio 29 d. apžiūros aktas, kuriuo remiantis neva elektros skydelių remontas buvo būtinas, yra neišsamus ir nepakankamas. Privalomieji darbai atliekami nustačius namo bendrojo naudojimo objekto neatitikimą esminiams statinio reikalavimams. Iš administratoriaus nurodytų aplinkybių lieka neaišku, kodėl remiantis 2015 m. aktu darbai buvo atliekami tik 2016 m. pabaigoje. Jeigu darbai įvardijami, kaip privalomieji, juos privaloma atlikti nedelsiant. Be to, minėtame akte nenurodyti konkretūs elektros skydelių defektai, nenurodyta kiekvieno namo aukšto elektros skydelio būklė ir defektai. 2015 m. gruodžio 29 d. akte yra tik įvardyta ir suabsoliutinta viso namo elektros skydelių būklė, nepagrindžiant jokiais objektyviais įrodymais ir neatsižvelgiant į kiekvieno elektros skydelio būklę. 2015 m. balandžio 10 d. Namo kasmetinės apžiūros akte yra užfiksuoti, kad elektros skydeliai yra be apsauginio skydelio, trūksta šviestuvų gaubtų, jokių kitų elektros instaliacijos defektų neužfiksuota. 2016 m. rugsėjo 12 d. Namo kasmetinės apžiūros akte užfiksuota, kad trūksta tik šviestuvų gaubtų, jokių kitų elektros instaliacijos defektų neužfiksuota. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą aplinkybių visumą aktas, kuriuo nustatyta skydelių būklė, laikytinas neišsamiu ir remiantis juo negalima daryti išvados apie elektros skydelių remonto darbų atlikimą kaip privalomųjų. Pabrėžė, kad minėtas aktas buvo priimtas dar 2015 m. gruodžio 29 d., o darbai atliekami tik 2016 m. pabaigoje, todėl tokių darbų traktuoti privalomaisiais negalima, kadangi privalomųjų darbų esmė yra juos atlikti nedelsiant, siekiant išvengti didesnių rizikų. Toks ilgas laiko tarpas tarp akto surašymo ir darbų atlikimo parodo, jog šių darbų negalima laikyti privalomaisiais ir būtinais atlikti nedelsiant. Aplinkybė, jog namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu buvo rengiamas, rodo, jog pats namo administratorius nelaikė tokių remonto darbų privalomaisiais, o nustatęs elektros skydelių būklę siekė sprendimą atlikti remonto darbus suderinti su butų savininkais, tačiau namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo negavus remontas vis tik buvo atliktas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškėjo argumentas, jog Administracija nevertino ir savo nutarime nepasisakė, dėl kokių priežasčių apžiūros akte kompetentingų specialistų nustatyti bendrojo naudojimo objektų trūkumai nėra svarbūs ir negali būti prilyginami privalomiesiems darbams, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje naikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo padarytas 2016 m. gruodžio mėnesį, t. y., dar galiojant senajam ATPK, pagal kurį nebuvo numatyta Administratoriaus atsakomybė už netinkamą savo pareigų atlikimą ar tuo labiau už objektų, kurie neatitinka privalomųjų reikalavimų, remonto darbų atlikimą be gyventojų pritarimo. Administracijos manymu, pareiškėjas netinkamai interpretuoja teisės aktuose įtvirtintas normas. ATPK 158² str. įtvirtina, jog „ilgalaikiai planai, arba sprendimai dėl šių objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) priimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, -užtraukia įspėjimą arba baudą bendrijos valdymo organų nariams ar butų ir kitų patalpų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems asmenims, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriams - fiziniams asmenims arba administratorių - juridinių asmenų vadovams ar vadovų įgaliotiems asmenims nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų“. Taigi minėta ATPK 158² str. norma tiesiogiai įtvirtina atsakomybę daugiabučių namų administratoriams už sprendimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ar tvarkymo, priimtus nesilaikant teisės aktuose numatytos tvarkos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio mėnesį atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, penktosios laiptinės elektros skydelių remonto darbus. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nusižengimo nustatymo metu įmonės vadovo pareigas ėjusiam asmeniui, pareiškėjui E. R.. Atsižvelgiant į tai, jog administracinis nusižengimas nustatytas 2017-06-27, bei į tai, jog ATPK negalioja nuo 2017-01-01, pareiškėjui buvo pritaikytos ANK normos, kurios numato atsakomybę už administratoriaus pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą.
Taigi, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog Administratorius atliko elektros skydelių remonto darbus (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo penktojoje laiptinėje, nesant šių laiptinių gyventojų daugumos pritarimo, Administratorius pažeidė CK 4.85 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų remonto tik namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, taip kartu pažeisdamas ir savo kaip administratoriaus įsipareigojimą visas teisės aktų numatytas pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų (namo gyventojų) interesais. Be kita ko, mokestis už remonto darbus buvo paskirstytas visiems gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Pabrėžtina, kad remiantis CK 4.83 str. 4 d. buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Todėl, Institucijos nuomone, pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta ANK 349 str. l d. įtvirtinta norma, skiriant administracinę nuobaudą, kadangi Administratorius vykdė remonto darbus neturint gyventojų sutikimo. Pareiškėjo teiginiai, jog jis administratoriaus pareigas eina tik nuo 2017 m. kovo 24 d., o administratoriaus neva padarytas pažeidimas atliktas dar 2016 m., yra nepagrįsti, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenimis, nusižengimo akto surašymo metu pareiškėjas buvo daugiabučių administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojai neturėjo kito atstovo ir nebuvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, atsakomybė, numatyta minėtuose straipsniuose už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą tiesiogiai kyla administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir administracinė nuobauda pagrįstai skirta administratoriaus vadovui E. R..
Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. R. palaikė savo skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas eina tik nuo 2017 m. kovo 24 d. ir apie nagrinėjamą situaciją sužinojo tik iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovų, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jis pats tiesiogiai su šia situacija niekaip nėra susijęs.
Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas Marius Brigmanas teismo posėdyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas buvo inicijuotas gavus gyventojų skundą ir jo metu buvo nustatyta, kad bendrovė 2016 m. gruodžio mėnesį atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, penktos laiptinės elektros skydelių remonto darbus, negavusi daugumos gyventojų sutikimo. Šie darbai negalėjo būti priskiriami privalomiesiems darbams, nes 2015 m. gruodžio 29 d. apžiūros akte nebuvo nurodyti konkretūs elektros skydelių defektai.
Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė Laura Narkevičiūtė teismo posėdyje nurodė, kad nuobauda UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. R. buvo skirta vadovaujantis ANK, nes nusižengimo aplinkybės buvo nustatytos jau įsigaliojus naujajam ANK.
Atsiliepimas
Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovė Aldona Majienė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, nes atlikti darbai nebuvo privalomi, todėl jiems atlikti buvo reikalingas gyventojų sutikimas.
Pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Barkauskas palaikė skundo reikalavimus bei papildomai akcentavo, kad ši byla net negalėjo būti pradėta, nes galimas nusižengimas buvo padarytas 2016 metais, kai galiojo senas ATPK. Tai reiškia, kad nebuvo ne tik tinkamai pritaikyti teisės aktai, bet jau yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Be to, protokolas buvo surašytas visai ne tam subjektui, nes pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas eina tik 2017 m. kovo 24 d., o traukti asmenį atsakomybės už pažeidimą, kurio jis nepadarė, negalima.
Liudytoja apklausta S. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus vedėja. 2017 m. birželio mėnesį atlikus daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimą, buvo nustatyta, kad namo administratorius atliko laiptinės elektros skydelių darbus, neturėdamas laiptinės gyventojų daugumos sutikimo. Savivaldybė konstatavo, kad atlikti darbai nėra privalomieji, kadangi pateiktas 2016 m. lapkričio 6 d. apžiūros aktas buvo neišsamus, jame buvo nurodyta, kad trūksta šviestuvų gaubtų, apsauginių skydelių, tačiau jokių kitų instaliacijos defektų (pvz. silpna įtampa, laidų kibirkščiavimas) neužfiksuota, taip pat niekur nebuvo konstatuota, kad elektros įrenginiai neatitinka aktų normų reikalavimų. Kiek žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengė gyventojų apklausą dėl šių darbų atlikimo, tačiau balsavimas neįvyko. Savivaldybė visuomet akcentuoja į tai, kad jeigu atliekami privalomieji darbai, juos būtina pagrįsti, nurodant kokie būtent defektai turi būti pašalinti. Šiuo atveju buvo surašyta, kad visose namo laiptinėse yra defektai, jų nekonkretizuojant. Kadangi atlikti darbai nebuvo privalomieji, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kaip šio namo administratoriui, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Liudytoja teismo posėdyje pripažino, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas eina tik nuo 2017 m. kovo 24 d., todėl šiuo atveju, liudytojos manymu, administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiamas kitas asmuo – D. Z..
Motyvuojamoji dalis
E. R. skundas tenkintinas.
Pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn už pakartotinį teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą be kita ko yra traukiamas bendrojo naudojimo objektų administratorius – juridinio asmens vadovas.
Siekiant asmenį patraukti administracinės atsakomybėn už ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatytų pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, būtina nustatyti administracinio nusižengimo sudėtį, t.y. organiškai tarp savęs susijusių objektyvių ir subjektyvių požymių visumą, leidžiančių padarytą veiką kvalifikuoti kaip ANK 349 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Nusižengimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.
Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl administracinio nusižengimo subjekto, t.y. ar E. R. yra tinkamas atsakomybės pagal ANK 349 straipsnį subjektas.
Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. A51-42546/17(3.310.2-EM4) buvo konstatuota, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio mėnesį atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) penktos laiptinės elektros skydelių remonto darbus privalomųjų darbų tvarka. Privalomieji darbai atliekami nustačius namo bendrojo naudojimo objekto neatitikimą esminiams statinio reikalavimams. Pagal administratoriaus pateiktą informaciją elektros skydelių privalomųjų remonto darbų poreikis buvo nustatytas 2015 m. gruodžio 29 d. apžiūros aktu. Šis administratoriaus pateiktas apžiūros aktas yra neišsamus ir yra nepakankamas Namo inžinierinių sistemų neatitikimui esminiams statinio reikalavimams nustatyti. Be to, nurodoma, kad neaišku, kodėl remiantis 2015 metų aktu darbai buvo atliekami tik 2017 metais. Jeigu darbai įvardijami kaip privalomieji, juos privaloma atlikti nedelsiant. Atsižvelgiant į Administratoriaus pateiktą informaciją ir išdėstytas aplinkybes, savivaldybės administracija konstatavo, jog name atlikti elektros skydelių remonto darbai negali būti priskiriami privalomiesiems remonto darbams, todėl jiems atlikti Administratorius privalėjo gauti daugumos bendrasavininkų sutikimą (b.l. 86-87).
Bylą nagrinėjant teisme Pareiškėjas teismui pateikė papildomus duomenis – 2016 m. gruodžio 20 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. V16-459569, iš kurio matyti, kad namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje penktos laiptinės elektros skydelių tvarkymas buvo atliekamas nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. Tad iš šių byloje esančių duomenų yra akivaizdu, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, penktos laiptinės elektros skydelių remonto darbai buvo atliekami 2016 m. gruodžio mėnesį.
Pareiškėjo E. R. teigimu, jis yra netinkamas nagrinėjamo administracinio nusižengimo subjektas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas pradėjo eiti tik nuo 2017 m. kovo 24 d., o namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, penktos laiptinės elektros skydelių remonto darbai buvo atliekami 2016 m. gruodžio mėnesį, t.y. jam dar nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus vedėja S. K. patvirtino teismui, kad 2017 m. liepos 19 d. surašant E. R. skundžiamą nutarimą nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad E. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas eina tik nuo 2017 m. kovo 24 d., todėl šiuo atveju, liudytojos manymu, administracinėn atsakomybėn turėjo būti traukiamas kitas asmuo – D. Z..
Administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, kuris padaro administracinį nusižengimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas, kuris, šiuo atveju, yra numatytas ANK 349 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau buvo minėta, už šio nusižengimo padarymą, t.y. pakartotinį teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą atsako bendrojo naudojimo objektų administratorius – juridinio asmens vadovas. Kadangi byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris administruoja gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadovo pareigas E. R. pradėjo eiti tik nuo 2017 m. kovo 24 d., todėl jis, kaip šios įmonės vadovas, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už teisės pažeidimus, kurie galimai buvo padaryti iki jo vadovavimo šiai įmonei pradžios. Traukti E. R. administracinėn atsakomybėn vien už tai, kad 2017 m. birželio mėnesį atlikto patikrinimo metu jis vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio pagrindo nėra, nes tai prieštarautų galiojantiems teisės aktams, numatantiems, kad kiekvienas fizinis asmuo atsako tik už savo paties, o ne už kitų asmenų, padarytą veiką (ANK 2 str.). Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad E. R. yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi nagrinėjamo galimo nusižengimo padarymo metu jis nebuvo ANK 349 straipsnyje numatyto nusižengimo tinkamas subjektas. Nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (subjekto), administracinė atsakomybė nekyla, todėl kiti skundo argumentai nenagrinėjami.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. SAVAD-13ANNN-109326954-17 panaikinimas ir administracinio nusižengimo bylos teisena E. R. atžvilgiu nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo E. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. SAVAD-13ANNN-109326954-17 ir administracinio nusižengimo bylą E. R. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.