Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojos (apeliantės) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7963-967/2015 pagal antstolio M. D. aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis M. D. prašo teismo spręsti teismo sprendimo nevykdymo klausimą ir skirti skolininkui V. M. baudą iki vieno tūkstančio litų (tai atitinka 289,62 Eur) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo 2015 m. sausio 6 d. išieškotojos V. M. naudai bei pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, perduodant vaiką motinai, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-2148-614/2014, kuriuo nepilnamečio L. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. M.. Prie vykdomojo dokumento išieškotoja pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad V. M. neperduoda jai vaiko, neleidžia su vaiku matytis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-27 nutartimi nutarė atmesti antstolio M. D. prašymą dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką V. M. atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo ir iki 1000 Lt (289,62 EUR) baudos skyrimo V. M. išieškotojos V. M. naudai. Nurodė, kad V. M. 2014-11-13 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (civ. b. Nr. N2-3346-558/2015. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-20 nutartimi sustabdė antstolio M. D. žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0028/14/03361 dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei V. M. gaunamų sumų nepilnamečio sūnaus L. M. išlaikymui. Toje pačioje nutartyje konstatuota, jog sustabdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vykdymą, tikslinga iki bylos išnagrinėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko L. M. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-20 nutartis sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0028/14/03361 dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra neapskųsta, nepanaikinta ir galiojanti, nutarė antstolio M. D. prašymo dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką V. M. atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo ir baudos skyrimo netenkinti.

Atskiruoju skundu išieškotoja (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad apeliantė dar 2014-11-03 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl to, kad V. M. nevykdo 2014-07-01 įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nuo 2014-09-01 piktybiškai negrąžina jai vaiko, nors vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, vaiko motina. Apeliantė 201-10-07 kreipėsi į antstolių B. P., A. N. kontorą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą buvo užfiksuota, kad V. M. piktybiškai nevykdo teismo sprendimo ir atsisako grąžinti vaiką V. M.. Apeliantė pabrėžė, kad ji kreipėsi į teismą bei antstolių kontoras dar prieš civilinę bylą Nr. N2-3346-558/2015. Pasak apeliantės, nesvarbu, kad šiuo metu vykstančioje civilinėje byloje Nr. N2-3346-558/2015 buvo priimta nutartis sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0028/14/03361 dėl antstolio M. D. veiksmų, tačiau V. M. įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdė jau nuo 2014-09-01 iki tol, kol teisme buvo gautas jo ieškinys ir 2015-01-20 buvo priimta nutartis.

Skolininkas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį.

Nurodo, kad apeliantės nurodyti motyvai ir aplinkybės atskirajame skunde visiškai nesusiję su bylos nagrinėjimo objektu, be to yra neatitinkančios tikrovės. Paaiškino, kad apeliantė turėjo ir turi galimybę bendrauti, susitikti su šalių sūnumi, tačiau civilizuotais būdais to nedaro. Sūnus L. M. mokosi Gabijos gimnazijoje, kurios duomenis apeliantė žino, lanko užklasinius būrelius pats, jo veiksmai nėra suvaržyti, todėl ji turi galimybę bendrauti su sūnumi.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-02-27 nutartimi nutarė atmesti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo kaip neturintį teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-02-27 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-01 sprendimu panaikino santuokos, sudarytos 1999 m. liepos 24 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje tarp V. M. ir V. M., įregistruotos 1999 m. rugpjūčio 5 dieną Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 1805, apskaitos įrašą ir nustatė nepilnamečio šalių sūnaus L. M. gyvenamąją vietą su motina V. M. bei priteisė išlaikymą sūnui iš V. M.. Šis sprendimas įsiteisėjo 2014-08-01. 2014-09-25 ir 2014-11-14 V. M. išduoti vykdomieji raštai. 2014-12-17 V. M. vykdomąjį raštą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo pateikė antstoliui M. D. vykdyti. 2014-12-18 skolininkui siųstas raginimas vykdyti sprendimą įteiktas 2015-01-06. 2015-01-15 apeliantė V. M. informavo antstolį, kad skolininkas neperduoda jai sūnaus.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2014-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. M. ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir alimentų priteisimo (civ. b. Nr. N2-3346-558/2015). Šioje byloje 2015-01-20 nutartimi teismas tenkino V. M. prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio M. D. vykdomo išieškojimo procese pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-01 vykdomąjį raštą Nr. N2-2148-614/2014 sustabdymą dalyje dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir dalyje dėl išlaikymo iš V. M. nepilnamečiui sūnui priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas 2014-01-22 antstolio M. D. prašymo dėl baudos skyrimo V. M. netenkino.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. CPK 771 straipsnio 5 dalis nustato, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Tačiau nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis yra užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą. Taikant šį teisės institutą negalima piktnaudžiauti asmens teisėmis, vykdyti jį tik formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su vaiku, pirmiausiai būtina atsižvelgti į vaiko interesus ir visos abejonės sprendžiamos tik vaiko naudai.

Teismas, pažymi, kad konstatuoti, jog yra nevykdomas teismo sprendimas, nepakanka vien tik išieškotojo pareiškimo, tačiau šią aplinkybę turi patvirtinti kiti byloje esantys įrodymai, taip pat aiškinantis dėl galimo teismo sprendimo, susijusio su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, nevykdymo, būtina išsiaiškinti, ar egzistuoja objektyvios priežastys, kurioms esant teismo sprendimas tam tikromis aplinkybėmis negali būti vykdomas (pvz. nepilnamečio vaiko liga ir pan.). Nagrinėjamojoje byloje yra duomenų, kad sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos buvo nevykdomas todėl, kad pats vaikas išreiškė valią gyventi su tėvu. Šalių sūnus gimė 2000-11-14, taigi sprendimo vykdymo metu jam jau buvo beveik 14 metų, t. y. jis buvo tokio amžiaus, kad objektyviai galėjo turėti ir išreikšti savo nuomonę ir norą gyventi su vienu ar su kitu iš tėvų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ir priimtas V. M. ieškinys atsakovei V. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui priteisimo. Ši aplinkybė patvirtina, kad vykdytinas teismo sprendimas neatitinka nepilnamečio vaiko noro dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Baudos skyrimas tapus iš naujo aktualiam klausimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, kadangi yra tikimybė, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su V. M., ypač jeigu pats vaikas yra išreiškęs tokį norą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.